Prieš dvejus metus žavinga serbė mėgavosi populiarumu ir pergalėmis, tačiau tuomet prasidėjo daugybė pralaimėjimų, kuriuos dažniausiai lėmė traumos. Nesvarbu, ko ji griebėsi, kad išgelbėtų karjerą, niekas neveikė. 2009 metus serbė baigė būdama pasaulio reitingo 22 vietoje, o šiuo metu užima 57-ą poziciją.
– Ar skaitėte Andre Agassi biografiją („Open“ – aut. past.)?
– Tiesiog prarijau. Šiaip nelabai mėgstu sportininkų biografijų, tačiau Andre knyga yra ypatinga, nes ten pateikiamas itin detalus profesionalaus tenisininko paveikslas.
– Kurios knygos vietos labiausiai patiko?
– Daugelis. Įstrigo, kai treneris Bradas Gilbertas jam sakė: „Andre, tu neprivalai visuomet būti tobulas. Tu nepasitiki savo jėgomis ir dėl to kaltas tavo perfekcionizmas. Tu nori su kiekvienu kamuoliuku tapti nugalėtoju. Būtum geresnis, jeigu būtum pastovesnis.“ Čia daug tiesos ir tikiuosi iš to pasimokyti.
– Ar jums jau teko nekęsti teniso, kaip buvo Agassi?
– „Nekęsti“ – stiprus žodis. Tenisui niekuomet to nejaučiau. Mėgstu šį sportą.
– Jūsų kelias į teniso viršūnę buvo sudėtingesnis. Kai 1990 metais buvo subombarduotas Belgradas, jūs teniso smūgių mokėtės mušinėdama kamuoliuką į apgriauto baseino pastato sieną. Ką manote apie savo kelią į tenisą dabar?
– Būdama vaikas žavėjausi Steffi Graf ir Monicos Seles žaidimu. Nejaučiau jokio spaudimo ir baimės, kai pradėjau dalyvauti profesionalų turnyruose. Tuomet laimėjau kartą, kitą kartą ir man pradėjo patikti. Tai kaip kartaus darbo saldūs vaisiai. Tuomet atsirado lūkesčių, tikslų, kuriuos sau keli ir pati, ir žiniasklaida su rėmėjais.
– Po pakilimo – staigus nuosmukis. Galite įvardyti tos krizės priežastis?
– Tai buvo velnio ratas, iš kurio daugiau nesugebėjau išeiti. Pirmiausiai buvo traumos – nykščių, pečių, kelių. Nesijaučiau užtikrintai, nesugebėjau kovoti dėl paprasčiausių kamuoliukų ir galiausiai išgaravo visas pasitikėjimas savimi. Perdegiau ir man reikėjo pertraukos. Ilgai truko, kol susitaikiau su situacija. Tenisas yra sportas, kur didelis traumų pavojus. Mane stebina, kaip moterų tenisas patobulėjo, su kokia nepaprasta jėga žaidžia elito tenisininkės.
– Daug traumų turėjo ir pasitikėjimą iššvaistė kone visos geriausios pasaulio tenisininkės: Justin Henin, Kim Clijsters ir kitos...
– Nuolatiniai turnyrai, daug kelionių ir įsiterpiančios intensyvios treniruotės kartais yra kančia. Žaidėjos ir organizatoriai turi susimąstyti – krūvis turi mažėti. WTA nustatė, kiek merginos iki 18 metų gali žaisti turnyrų, tačiau vis tiek žaidžia tiek, kiek nori. Jos turi būti apsaugotos nuo savęs. Laukiu statistikos, kuri parodytų, ar dabartinių žaidėjų karjera tęsiasi ilgiau nei prieš 10 metų.
– Galbūt žaidėjos anksti baugia karjerą dėl motyvacijos trūkumo, kai užsidirba pakankamai pinigų?
– Mano atveju taip nėra. Pinigai man niekuomet nebuvo varomasis faktorius.
– Atrodo, kad iš nesėkmių ruožo jums dar nepavyko išsukti. Šiais metais žaidėte keturiuose turnyruose, nukritote į 57-ą pasaulio reitingo vietą ir patyrėte peties traumą.
– Man tai yra mokymosi dalis. Anksčiau žaidžiau per daug. Dabar daugiau renkuosi turnyrus, nes žinau, kad poilsis taip pat svarbus, kaip ir treniruotės.
– Eksperimentavote su daugybe trenerių ir galiausiai dirbate su buvusiu Steffi Graf treneriu Heinzu Gunthardtu. Kokie rezultatai?
– Heinzas yra nuostabus. Su juo dirbu tik porą mėnesių, tačiau jau jaučiu teigiamų poslinkių žaidimui. Jaučiu, kaip grįžta pasitikėjimas savimi. Jis man sako, kad turiu liautis galvojusi apie save ir savo žaidimą. Tikiu, kad H.Gunthardtas man yra tas vienintelis treneris, koks Andre Aggasi buvo B.Gilbertas.
– Ar yra pavojus, kad jūsų karjera baigsis kaip Anos Kurnikovos?
– Padarysiu tai geriau. Turiu dar daug tikslų, kuriuos noriu pasiekti. Viliuosi, kad dar žaisiu tenisą penkerius ar šešerius metus.
– Per trumpą romaną su ispanų tenisininku Fernando Verdasco skundėtės paparacais, kurie nedavė ramybės. Tačiau dėl patrauklios išvaizdos nevengėte dalyvauti fotosesijose...
– Vien dėl to, kad dalyvavau fotosesijose, nereiškia, kad mėgstu visus fotografus (juokiasi). Žinau, kad už populiarumą turiu taip pat dėkoti savo išvaizdai. Tačiau nežinojau, kad kai kuriems žmonėms esu tokia įdomi.
