„Buvo labai, labai liūdna diena“, – akimirką, kai suprato, kad nepavyks pasveikti laiku prisiminė 28-erių rankininkas.
Optimistas iki kaulų smegenų čempionatą kartu su šeimyna stebi Šiauliuose, kur sveiksta po operacijos. Tokios sudėtingos, kad, pasak paties J.Truchanovičiaus, daug daktarų jai nesiryžtų.
2,03 metrų ąžuolas neabejotinai būtų tvirčiausias rinktinės ramstis gynyboje. Ir pats garsiausias. Prasibrauti pro tvirtas jo šakas varžovams nesiseka net Čempionų lygoje, kurioje šiaulietis stebuklingai triumfavo 2018-aisiais su „Montpellier“ klubu. Apie dar vieną pelenės istoriją J.Truchanovičius svajojo ir šiame Europos čempionate.
„Jaučiau, kad keliui blogai, bet iki pat galo, iki gruodžio mėnesio, tikėjau, kad man pavyks, kad nereikės tos sudėtingos operacijos ir galėsiu žaisti. Dariau viską, kad taip ir būtų. Kai galiausiai supratau – „Jonai, nusiramink, tu pats save apgaudinėji“ – tai buvo labai, labai sunki diena. Daug nusivylimo, liūdesio, nes nuoširdžiai tikėjau, kad galėsiu žaisti, kautis su visais Europos čempionate“, – atviravo J.Truchanovičius.
Sunkias akimirkas iš arti matė ir Gintaras Savukynas, treniruojantis J.Truchanovičių Zaporožės „Motor“ klube ir pats vedęs Lietuvos rinktinę į pirmuosius pasaulio bei Europos čempionatus prieš ketvirtį amžiaus.
„Liūdna... Liūdna ir kalbėti, ir žiūrėti. Jonas tiesiog degė noru, buvo pilnas motyvacijos. Lietuvoje jis – geriausias gynėjas ir net visoje Europoje yra vienas iš stipriausių“, – tvirtai rėžė G.Savukynas.
Bet rinktinės draugams kraunantis lagaminus kelionei į Slovakiją, J.Truchanovičius pradėjo kitą kovą. Kovą dėl savo karjeros.
– Jonai, ar galite papasakoti, kas jums nutiko?
