„Nebuvo sunku atpažinti „Pirates“ talentą Dovydą Neverauską Pasaulio rinktinės sudėtyje. Vienintelis profesionalus beisbolo žaidėjas iš Lietuvos vilkėjo savo šalies spalvomis – geltona, žalia, raudona – papuoštais marškinėliais. Be to, jis šviesiaplaukis“, – rašė T.Bergas.
Dovydas padėjo Pasaulio rinktinei laimėti prieš JAV talentus triuškinančiu rezultatu 11:3. Jo sąskaitoje ir kėlinys, per kurį varžovams nepavyko pelnyti nė taško.
2009 metais su MLB Pitsbergo „Pirates“ komanda sutartį pasirašęs Lietuvos talentas sugebėjo įsitvirtinti profesionalų beisbole, nepaisant menkos patirties ir absurdiškai sudėtingos Lietuvos beisbolo situacijos.
Šiemet į Indianapolio „Indians“ komandą persikėlęs lietuvis, komandos draugų vadinamas „Never“ („Niekada“), dar labiau sustiprino savo metimą. „Pirates“ iki spalio mėnesio turi galimybę įtraukti jį į pagrindinę komandos sudėtį. Jei taip nenutiks, D.Neverauskui kontraktą gali siūlyti kitos MLB komandos.
Karjeros pradžia – kieme
„Dauguma vaikų gimtinėje žaidėme beisbolą kieme ar kur papuola“, – „USA Today“ pasakojo D.Neverauskas.
Dauguma vaikų gimtinėje žaidėme beisbolą kieme ar kur papuola, – „USA Today“ pasakojo D.Neverauskas.
„Turėjome teniso kamuolių ir lazdą. Jei žaisdavome namie su kaimynais, tai aš atsinešdavau porą pirštinių, lazdą ir teniso kamuoliuką ar kažką panašaus ir žaisdavom. Visi čia žino, kas yra beisbolas, bet mes neįsivaizduojame, koks jis yra iš tiesų – MLB ir kiti dalykai“, – sakė lietuvis.
„USA Today“ priminė, kad beisbolą į Lietuvą trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atgabeno Amerikos lietuvis, lakūnas Steponas Darius, kurio atvaizdas ilgą laiką puikavosi ant nacionalinės šalies valiutos – lito.
Sovietiniai laikai šią beisbolo tradiciją užgniaužė kaip nepageidaujamą kapitalistinį atributą.
Beisbolo tradicija šeimoje
Dovydo tėvas Virmidas Neverauskas (Lietuvos jaunimo ir vyrų rinktinių treneris) buvo vienas iš pirmojo beisbolo klubo kūrėjų devintajame dešimtmetyje. Pasinaudodamas batus gaminusio brolio galimybe gauti odos, jis pats siūdavo beisbolo pirštines komandos draugams.
Būtent tėvo pastangomis D.Neverauskui pavyko atskleisti ir savo talentą. Vasaros buvo praleistos su beisbolu, keliaujant ir rungtyniaujant su Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Čekijos talentais.
„Mes neturime aikščių. Tai didžiausia problema vaikams, kurie nori žaisti beisbolą – mes neturime kur. Aikštėse, kur tenka žaisti, pilna akmenų, ten nėra saugu. Tėvai nenori leisti vaikų ten, kur nėra saugu“, – pasakojo lietuvis.
Sunki adaptacija JAV
D.Neverauskas JAV skautų akį patraukė Europos beisbolo talentų stovykloje 2008 metais. Net ir būdamas paauglys, jis žinojo, kad pasirašyti sutartį yra būtina.
„Buvau šešiolikos ir tai atrodė nuostabu – Didžioji lyga. Nebuvau toks geras, kaip maniau. Pradėjau nuo naujokų lygų ir maniau, kad greitai kilsiu aukštyn. Taip nebuvo. Prireikė laiko ir pastangų, kad atsidurčiau čia“, – kalbėdamas prieš MLB žvaigždžių dienos renginį sakė jis.
„Viskas buvo kitaip. Aš prastai mokėjau anglų kalbą, neturėjau tiek daug patirties, tad ir kalba tapo barjeru... Buvo daug beisbolo terminų, kurių net nežinojau“, – sunkią karjeros JAV pradžią prisiminė lietuvis.
„Pirmi trys karjeros metai? 17, 18, 19... Būdamas čia aš mąsčiau: pasiilgau savo šeimos ir draugų namuose. Bet dabar jau pripratau: tai mano darbas ir mano svajonė. Aš stengiuosi kažko pasiekti“, – ryžtingai teigė D.Neverauskas, kuriam JAV žiniasklaida prognozuoja šviesią ateitį MLB.
Didžiausia Dovydo svajonė, kad jo pavyzdys įkvėptų vaikus Lietuvoje ir pagerintų beisbolo sąlygas.
„Namuose aš esu niekas. Gal jei jie pamatys, kad šis vaikinas pateko į elitinę lygą, atsiras vaikų, kurie norės žengti tuo pačiu keliu“, – sakė D.Neverauskas.
