Paskutinį kartą kanoją J.Šuklinas irklavo praėjusių metų birželio 6-ąją. „Taip sutapo, kad lygiai prieš dvidešimt metų, 1996-ųjų birželio 6-ąją, aš pradėjau irkluoti“, – simboliškai su kanojų sportu pasaulio taurės etapo varžybose atsisveikino olimpinis vicečempionas.
Ilgiau nei pusmetį specialiai į rankas neėmęs irklo, šiandien buvęs kanojininkas jaučia, kad jo jau pasiilgo. „Kai bus geras oras, norėčiau pairkluoti“, – nors iš didžiojo sporto traukiasi, išlipti iš kanojos visam laikui J.Šuklinas neketina. Kaip ir apskritai pamiršti sporto – vakariniai krosai, darbas sporto salėje – tam jis randa laiko beveik kasdien. „Esu geros sportinės formos“, – patikina buvęs kanojininkas.
Bet sportas jau – tik laisvalaikis. Reikia mokėti padėti tašką. Ir J.Šuklinas mano, kad dabar tam tinkamas metas. Jis prisiminė, kad dar prieš dešimtmetį žadėjo, jog rimtai sportuos iki 30-ties. Šiandien jam 31-eri.
„Aš per tą laiką atidaviau visas jėgas, negaliu pasakyti, kad nors per vieną treniruotę kažką dariau pusę jėgos – visada stengiausi dirbti maksimaliai. Reikia mokėti sustoti ir išeiti“, – sako J.Šuklinas.
Bet didžiausią įtaką priimant sprendimą dėl sportinės karjeros pabaigos turėjo ne šis pažadas, o numatomos permainos. Tarptautinis olimpinis komitetas koreguos Tokijo olimpinių žaidynių programą. Keisis ir kanojų varžybų rungtys. Iš programos ketinama išbraukti 200 m sprintą, kuriame ir varžėsi J.Šuklinas. Nors taškai ant „i“ dar galutinai nesudėti, tačiau kanojininkas sako, kad, jo žiniomis, 99 procentai, jog sprinto rungties programoje nebeliks.
„Nebebus mūsų distancijos, pereiti į 1000 m rungtį nelabai norisi. Dabar pagrindinis planas – užsiimti savo asmeniniu gyvenimu, nes kai toks grafikas, kokiu sportavau pastaruosius 20 metų, buvo sudėtinga – labai mažai tam skirdavau laiko“, – 31-erių J.Šuklinas rimtai mąsto apie savo šeimos kūrimą. Nors konkrečių planų dar nėra. „Bet dabar daugiau vietoj būsiu, tai, manau, pajudės tas klausimas“, – šypsosi visaginietis.
Bet kai kas dar gali priversti persigalvoti olimpinį vicečempioną. Jeigu į olimpinę programą būtų įtraukta 500 m rungtis dviviete kanoja, jis rimtai pamąstytų apie sugrįžimą į profesionalų sportą.
„Man būtų labai įdomu dar porą metų pairkluoti dvivietę, nes su Vadimu Korobovu bandėme irkluoti dvivietę, labai gerus rezultatus rodėme. Galėtume sudaryti stiprią komandą. Galėčiau irkluoti ir su Henriku Žustautu“, – kalbėjo J.Šuklinas. Tačiau tituluotam kanojininkui pasitraukus iš sporto, šiandien stipriausi šios sporto šakos atstovai Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas į vieną kanoją sėsti negalėtų, kadangi abu irkluoja dešine ranka. J.Šuklinas – kairiarankis.
Svarstydamas apie jaunesnių kolegų olimpines perspektyvas, J.Šuklinas teigia, kad jeigu TOK planuojamus pokyčius įgyvendins, olimpiečiui H.Žustautui persikvalifikuoti bus sudėtinga. „Jeigu sprinto neliks, Korobovas, manau, tikrai galės varžytis 1000 m distancijoje. Henrikas labiau sprinteris, jam tiktų 200 m arba 500 m nuotolis. Jeigu jų neliks, bus labai liūdna. O Korobovas tikrai gali persiorientuoti – ir technika, ir svoris, ir kitos jo savybės labai tinka 1000 metrų rungčiai. Svarbu psichologiškai nusiteikti“, – kalbėjo patyręs kanojininkas.
Tačiau jeigu 500 m rungtis dviviete kanoja ir taps olimpine, šį sezoną J.Šuklinas laidoja. TOK sprendimas paaiškės pavasarį, o sutartis su Lietuvos olimpiniu sporto centru (LOSC) sportininkai turi pasirašyti jau šiandien. „Jeigu aš pasirašysiu su LOSC sutartį, jie investuos į mane pinigus – nenoriu, sąžinė man neleistų išleisti valstybės pinigus, važiuoti į stovyklas, bet po to, jeigu paaiškėtų, kad 500 m distancijos nebus, prieš sezoną baigti karjerą. Bet niekada nevėlu grįžti“, – aktyviai beveik kasdien sportuojantis visaginietis įsitikinęs, kad jam tai padaryti būtų nesunku.
Bet visa tai kol kas – teorinės galimybės. O kol bus priimti sprendimai, J.Šuklinas nelaukia sėdėdamas sudėjęs rankų. Nors metai dar tik prasidėjo, Visagino miesto tarybos narys šiemet jau buvo Vokietijoje ir Estijoje, bendrauja su „InfoBalt“ organizatoriais ir japonų verslininkais, planuoja vizitą pas naująją Lietuvos valdžią.
„Pagrindinė problema Visagine, kad po atominės elektrinės uždarymo nėra pakankamai darbo vietų. Atominė tarnavo visai Lietuvai, o dabar problemos liko tik Visagino. Dabar važinėjame po visokias parodas, susitikinėjame su verslininkais, kad pritrauktume insvestuotojų. Daug planų, bet reikia daug ir dirbti, nes nėra taip, kad atvažiuoji, pasakai, jog Visaginas – gera vieta investuoti ir atvažiuoja čia verslininkai gamyklos statyti“, – tokiuose rūpesčiuose šiandien paskendęs olimpinis vicečempionas.
Baigęs sportinę karjerą, darbui Visagino miesto taryboje jis gali ir nori skirti visą savo laiką ir jėgas, nors už tai negauna atlygio. Šios pareigos – visuomeninės, o darbas miesto taryboje J.Šuklinui – padėka ir duoklės grąžinimas miesti5ečiams: „Man labai svarbus mano miestas, dėl jo išgyvenu. Tie žmonės, kurie mane palaikydavo visą sportinę karjerą. Norisi jiems kažką grąžinti ir kažką gero padaryti“. Bet tai nelengva, nes politikoje netrūksta povandeninių srovių. „Sporte truputį praprasčiau – tu gali išeiti ir įrodyti savo jėgą, o čia kas nors prirašo, pripasakoja žmonėms ko nors, šie pradeda tavimi abejoti ir kaip tu įrodysi, kad stengiesi dėl jų nuoširdžiai, kad nori kažką gero padaryti?“, – politiniai žaidimai ir manipuliavimas J.Šuklinui, kuris į miesto tarybą buvo išrinktas kaip judėjimo „Visaginas – tai mes“ narys, ne prie širdies.
Nerti į gilesnius politinius vandenis visaginietis neplanuoja ir galvodamas apie ateitį į Seimo ar kitus valdžios langus nesižvalgo. „Sporte turėjau ambicijų tapti savo olimpiniu čempionu – tai laimėjimas, kurio reikia siekti. O politikoje užimti kažkokias pareigas – atsakomybės klausimas, nenoriu jų užimti dėl to, kad tas statusas kažką papildomai suteiktų. Aš tikrai rasiu vietą gyvenime, kur galėčiau džiaugtis savo rezultatais. Jeigu nematysiu čia rezultato, kad kažką galiu padaryti, jeigu žmonėms neebereikės manęs – tegu tada kiti bando. Neturiu ambicijų šioje srity augti ir po 10 metų eiti į prezidentus – man to nereikia. Būsiu savo miestui naudingas, nesvarbu kuo būsiu – tarybos nariu, meru ar paprastu žmogumi“, – sako J.Šuklinas.
Ir tą jis bando įrodinėti jau šiandien, ne bėgdamas iš Visagino, nors, prapažįsta, kad padėtis mieste nėra gera, o bandydamas įpūsti savo veikla miestui gyvybės. Be darbo taryboje, J.Šuklinas kartu su bičiuliu čia kuria savo verslą – jau kelerius metus veikia picerija, o vasarą atidarė kepsnių restoraną „Rendez Vous“. „Iš to pelno negaudavome, visus uždirbtus pinigus investavome į verslo plėtrą. Bet kai turėsiu daugiau laiko, tuo užsimsiu, kokias pareigas užimsiu ir tada gal jau dirbsiu toj srity. Bet šiuos dvejus metus norėtųsi daugiau laiko skirti miesto darbams kaip tarybos nariui“, – galvodamas apie ateitį J.Šuklinas svarsto ir apie tai, kad labiau įsitrauks į verslo reikalus, nes baigus sportinę karjerą suplonėjo ir piniginė. Tiesa, piniginius reikalus kol kas pataisys per sportinę karjerą uždirbta renta.
Kurdamas ateities planus, trenerio vizijos vienas geriausių Lietuvos kanojininkų juose nemato. Paniręs į trenerio darbą, jis turėtų įsisukti vėl į tą patį treniruočių-stovyklų-varžybų ratą, kuris nuridentų ji vėl tolyn nuo namų, nuo gimtojo Visagino, į kurį taip veržėsi grįžti. „Esu maksimalistas. Jeigu dirbsiu treneriu, vėl tas pats grafikas – su sportininkais važinėti po stovyklas, nes kitaip rezultatų nebus, į varžybas. O vienas pagrindinių motyvų baigti karjerą ir buvo tas, kad jau 20 metų non stop ant ratų – tik prasideda sezonas ir išvažiuoji nuo spalio mėnesio, o sugrįžti rugpjūčio pabaigoje. Į namus tik porai dienų užsuki. Sudėtinga“, – gyvenimo būdą olimpinis vicečempionas nori keisti kardinaliai.
