Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinė šiose žaidynėse tarp 97 pasaulio šalių sportininkų pripažinta geriausia: namo grįžo iškovojusi auksą. Džiaugdamasis tokia neįtikėtina šalies studentų sėkme, laikydamas garbe Fondas rugsėjo mėnesį susitiko su pasaulio čempionais.
Kuomet Lietuvos Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA) pakvietė dalyvauti projektų dalyvių sėkmės istorijų konkurse ŽINGSNIAI, skirtame Europos socialinio fondo 60-mečiui, tarp 10-ties į konkurso finalą patekusių sėkmės istorijų, atrinktų autoritetingos komisijos, pateko Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės lyderio, Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) II kurso magistranto Gedimino Žuko sėkmės istorija, po konkurso nugalėtojų apdovanojimų ESFA leidiniu pasiekusi gyventojų pašto dėžutes. Stebinantis 26-erių kūno kultūrą ir sportą studijuojančio vaikino pergalių kraitis (kartu su kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės nariais šiemet liepą jis jau antrą kartą tapo olimpiniu, dukart – pasaulio krepšinio čempionas, Europos kurčiųjų krepšinio čempionato sidabro ir bronzos medalių laimėtojas) skelbtas žiniasklaidoje. Gedimino sporto ir mokymosi rezultatai įvertinti ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, skyrusio jam (vienam iš penkių) skatinamąją stipendiją, kas kurčiųjų sporto istorijoje – pirmas atvejis. Įsitraukimą į kurčiųjų krepšinį laikantis atsitiktinumu 182 cm ūgio krepšininkas vadinamas šiandieninės Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės varikliu. Gediminas skinasi kelią ir į girdinčiųjų krepšinį – įtrauktas į LEU pagrindinės komandos žaidėjų dvyliktuką, atstovaujantį universitetui Studentų krepšinio lygoje. G. Žuką du kartus apdovanojo mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė: šįmet ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2012 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Žinodamas, kokia klastinga kurčiųjų krepšininkų varžovė ne vien sporto aikštelėje yra klausos negalia, tegali įsivaizduoti kiek pastangų lyginant su neturinčiaisiais šios negalios kainuoja vien vidurinis ar aukštasis mokslas. Tai, kad Lietuvos kurčiųjų komitetas mato Gediminą kaip būsimą specialistą treniruoti šalies kurčiųjų jaunimo rinktinę, o kurčiosios sostinės krepšininkės taip pat neatsisakytų tokio trenerio, byloja apie neeilinę šio jauno žmogaus ištvermę, stropumą, darbštumą ir pareigingumą.
Negalios, mokslo troškimo ir krepšinio suvestų Gedimino Žuko studijų ir komandos draugų, šiemet Lietuvai iškovojusių auksą, kurčiųjų krepšininkų istorijos – taip pat nugalėtų išbandymų ir išugdytos ištvermės pavyzdžiai.
Lukas Laurinaitis – dzūkas, gimęs ir augęs Alytuje. Kaip jam papasakoję tėveliai, gimęs sveiku, stipriu, girdinčiu vaiku. Kūdikystėje persirgta sunki virusinė liga, vartoti stiprūs antibiotikai nepraėję be pasekmių – pastebėti klausos sutrikimai, vėliau diagnozuotas stiprus neprigirdėjimas.
„Kadangi šeimoje neprigirdinčiųjų nebuvo, mano kalbos pagrindai ir integracija į girdinčiųjų visuomenę tapo mano tėvų gyvenimo prioritetu. – pasakoja Lukas, – Nors gestų kalbą išmokau tik būdamas suaugęs, tačiau tėvų didelių pastangų ir nuolatinio darbo dėka, mokant mane žodinės kalbos, šiandien aš puikiai bendrauju ir su girdinčiaisiais, ir su kurčiaisiais“.
Vaikystės darželyje berniukas lankė specialią logopedinę grupę, vėliau mokėsi Jotvingių gimnazijoje, kartu su girdinčiaisiais. Aukštojo mokslo siekti atkeliavo Vilniun, į LEU, Sporto ir sveikatos fakultetą.
Tokias studijas vaikinas išsirinko todėl, kad nuo vaikystės žavėjosi stipriu, raumeningu, ištvermingu ir valingu žmogumi – sportininku. Garsūs šalies krepšininkai jo gyvenime lyderiavo. Krepšinio varžybose atidžiai sekdamas žaidimo kombinacijas, trenerių bei teisėjų veiksmus, Lukas suprato, jog ugdyti komandą, tinkamai jai vadovauti ir vesti į pergalę gali tik ištvermingas, psichologiškai stiprus ir pedagoginės patirties turintis žmogus. Šiuo metu L.Laurinaitis studijuoja 1-ajame kūno kultūros magistratūros kurse. Svajojantis apie pedagogo darbą: tikintis, jog būtina mokyti, ugdyti, skatinti tautiečius tapti sportiškai aktyviais, sveikais ir visada tikėti savo galimybėmis, kurios – neribotos. Tereikia pridėti valios, ryžto ir pastangų.
„Aktyviai sportuoti pradėjau būdamas 8 metų. Mėgėjų sportas tapo ne tik laisvalaikiu, bet ir savirealizacija, gyvenimo būdu, atsvara mano fizinei negaliai – neprigirdėjimui. Paauglystėje norėjau treniruotis su girdinčiaisiais krepšininkais, tačiau po kelių treniruočių treneris manęs atsisakė, mat jam kurčiųjų komandoje nereikėjo,“ – skaudžią patirtį prisimena L.Laurinaitis.
Atkakliam berniukui teliko krepšinį žaisti kieme su draugais, kaimynais, individualiai lankant lengvosios atletikos trenerio Vytauto Šmidto fizinio pasirengimo treniruotes. Begalinis noras žaisti krepšinį vertė ieškoti kitos aplinkos, komandos, kurioje galėtų tobulėti. Nuo 18 metų Lukas jau treniravosi Alytaus krepšinio klube „Dzūkija“, žaidė Vilniaus kurčiųjų krepšinio klube „Gestas“. Po rimtų įtemptų treniruočių ir varžybų, atsirado galimybė patekti į vyrų rinktinę. Žaidė ir Kauno kurčiųjų krepšinio klube „Tyla“, tapo Lietuvos kurčiųjų jaunimo krepšinio rinktinės kapitonu. Šiandien Lukas – Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės narys, krepšinio klubo „Gestas“ lengvo krašto pozicijos žaidėjas.
„Krepšinis – tai mano gyvenimo būdas ir savirealizacija. Žaisdamas jį tampu vis stipresnis ir fiziškai, ir psichologiškai bei dvasiškai. O tikėjimas savo ir komandos jėgomis atnešė ne vieną pergalę Lietuvos Kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinei, kurioje žaisdamas, kartu su komanda 2015 m. tapau Pasaulio, 2017 m. – Olimpiniu čempionu“, teigia Lukas Laurinaitis.
Panašų sudėtingą kelią į stebuklingą krepšinio pasaulį nukeliavo ir kiti kurčiųjų čempioniškos komandos nariai, kuriems krepšinis – didžiausia gyvenimo dovana.
Mantvydas Vaičiulis – šiaulietis. Kaip pasakojasi, jam taip pat netekę pajusti tokio pilnavertiškumo, kokį jaučia girdintieji, nes klausos negalią įgijęs tuoj pat po gimimo. Mokykloje nešiodamas užausinius aparatus mokinukas tarp girdinčių bendraklasių jausdavęsis diskomfortiškai.
Sportuodamas, kaip atrado, jausdavosi toks pat nesuvaržytas kaip ir girdintieji jo klasės draugai. O ir netruko suprasti, kad šioje srityje su bendraklasiais jis gali ir konkuruoti. Sportas išugdė stiprią Mantvydo valią, išmokė nebijant nepalankiausių sąlygų siekti užsibrėžto tikslo ir kovoti už jį.
Mantvydas nepaprastai dėkingas kraštiečiui mokyklos draugui Gediminui Žukui, atvedusiam į krepšinį. Nors į šį nuostabų krepšinio pasaulį M.Vaičiulis, pasak jo, įžengė gana vėlai, jau sulaukęs 17-kos metų bei „visiškai žalias“, po kelerių nelengvų darbo metų jie su Gediminu tapo kolegomis.
Į LEU stojo paskatintas kurčiųjų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio Algimanto Šato, suteikusio Mantvydui, kaip ir kitiems, puikias sąlygas treniruotis ir tobulėti. M.Vaičiulis dabar jau 3-ame kurse.
Pasak Lauryno Sankausko, jo širdis priklauso gimtajam Kaunui, čia gyvendamas jis labai gerai jautėsi. Kaune jis lankė pradinę, 5-8 klases baigė Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje, 9-10 klases – Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. 11-12 klasėse Laurynas mokėsi jau Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Šiuo metu studijuoja 1-ajame LEU kūno kultūros kurse. Mat nuo pat mažens jo taip pat svajota apie krepšinio rinktinę.
Ėmęs lankyti krepšinio treniruotes girdinčiųjų komandose, Laurynas stengdavosi būti aktyvus treniruotėse ir varžybose, mokytis iš trenerių. Susipažinęs su kurčiųjų krepšininkais, matydamas, jog jie tarpusavy daugiausia susikalba gestais, nes kai kurie visiškai nekalba, jaunuolis ėmėsi mokytis gestų kalbos, kad susikalbėtų su savo likimo draugais.
Taip jau susiklostė aplinkybės, kad visa Lauryno šeima – mama, tėtis, brolis su seseria – gyvena užsienyje. O Laurynas aukštojo mokslo siekia gimtosios šalies aukštojoje.
Lukas Gužauskas taip pat kaunietis. Jo gyvenimiška istorija tokia, kad jis, 8 mėnesių apsirgęs girdintis mažylis, tapo kurčiuoju. Linksmas vaikinas išaugo kurčiųjų kultūroje, puikiai jausdamasis šioje bendruomenėje. 10 metų Lukas mokėsi Kauno, dvejus – Vilniaus kurčiųjų mokykloje. Paskui įstojo į Kauno technologijos universitetą, pasirinkdamas programų sistemos studijas, ten studijuoja 3-ajame kurse. Organiškai įsiliejo į krepšinio komandą.
L.Gužauskas taip pat pastebi, jog turinčiajam klausos negalią, nėra lengva mokytis su girdinčiaisiais, norint siekti aukštojo mokslo privalu įdėti labai daug pastangų.
Visi už vieną pirmyn!
Už pasiektus rezultatus komanda dėkinga Lietuvos kurčiųjų vyrų rinktinės vyriausiajam treneriui Algimantui Šatui, kurio dėka jiems sekasi skinti laurus svečiose šalyse, garsinant Lietuvos vardą. Strategas nuolat ieško gabių šiam sportui. Šis puikus ilgametis treneris (kurčiuosius treniruoja apie 50 metų) geba į komandą surinkti pajėgiausius žaidėjus, sunkių atsakingų treniruočių metu paruošia čempionatams, pasitelkdamas taisyklingai sugeneruotą treniruočių mokymo metodiką. Jo dėka žaidėjai išugdyti griežtai laikytis disciplinos, būti motyvuotais ir pozityviais, siekti tik geriausio – auksinės vietos.
A.Šatas nuo 1968 m. dėstytojauja LEU (buvusiame – Vilniaus pedagoginiame institute), jis – šio universiteto krepšinio komandos treneris, nacionalinės kategorijos krepšinio teisėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris. Treneris moka gestų kalbą, krepšinio rinktinės narius ta kalba įvardija pravardėmis. Per minutėlę parodo kaip gintis ar pulti. Žaidimo metu kantriai pataria kaip žaisti.
„Man pasisekė, kad A. Šatas yra ir katedros, kurioje studijuoju, dėstytojas. Treneris ir dėstytojas jis labai griežtas, bet nepaprastai teisingas. O taip pat padeda studentams dėl reikiamos informacijos, kurios patys ir nerastume nei bibliotekoje, nei internete.“ – teigia G. Žukas. Vertindamas kokybę pedagogas jos reikalauja ir iš auklėtinių.
Tai jis išmokė jaunuosius krepšininkus komandinės vienybės, po nesėkmių nepasiduoti, susikoncentruoti kovai iki pergalės. Tai, kad jų šūkis „Visi už vieną pirmyn!“ vaikinai iš širdies dėkingi savo treneriui.
Kuomet ilgaamžis treneris norėjęs pasitraukti iš šio darbo, komanda prašiusi dar jos nepalikti, pažadėjusi būti dar sėkmingesnė.
A.Šatas vadovavo kurtiesiems ir šiųmetėse jau 23-iosiose pasaulio sporto žaidynėse, iš kurių lietuviai grįžo su aukso medaliais – vaikinukai ištesėjo mylimam treneriui duotą pažadą, stengėsi taip, kad taptų pačiais geriausiais pasaulyje.
Projekto parama
Prie šių atkaklių jaunuolių, tokštančių aukštojo mokslo šviesos ir užsibrėžto tikslo krepšinyje ir gyvenime, sėkmės prisilietė ir Fondo kolektyvas, vykdydamas ESF Projektą, kurio viena iš funkcijų – teikti studentams, turintiems negalią, tikslines išmokas. Nuo Projekto pradžios (2015 m. rugsėjo 1-ąją) bent kartą tikslines išmokas gavo per 900 studentų, turinčių negalią.
Gediminas Žukas galimybe gauti kasmėnesines 152 eurų tikslines išmokas naudojasi jau šešti metai (Fondas prieš šį Projektą vykdė ankstesnįjį „Studijų prieinamumo didinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“), Lukas Laurinaitis – penkti, Mantvydas Vaičiulis ir Lukas Gužauskas – treti, Laurynas Sankauskas – pirmi metai.
Rekordinės Lietuvos delegacijos,šiemet vykusios į Samsuną ir iškovojusios ten iš viso 13 medalių, sudėtyje dalyvavo net 17 studentų, turinčių klausos negalią (paplūdimio tinklinis, badmintonas, stalo tenisas, graikų-romėnų imtynės, orientacinis sportas, lengvoji atletika, moterų krepšinis), besinaudojančių galimybe gauti Projekto finansinę paramą.
„Tikrai galima profesionaliai sportuoti ir tuo pačiu mokytis aukštojoje mokykloje. Ypač gaunant paramą tikslinėmis išmokomis. Jei nesimokysi, tai ir sporte bus sunkiau tobulėti, siekti tikslo, nes nežinosi, kaip, kur ieškoti naujų žinių, patirties. Dėka mokslo galima daug nuveikti ir pasiekti“ (G.Žukas).
Žinia kaip svarbu žmogui, turinčiam klausos negalią, įsigyti kokybišką klausos aparatą. Sukaupta papildoma išmokų suma leido Gediminui pasidžiaugti geresniu (tad ir žymiai brangesniu) klausos aparatu, aparatui tinkamais elementais, kas, pasak vaikino, labai palengvino gyvenimo kokybę. Koks džiaugsmas girdėti ryškiau, aiškiau suprasti kitų kalbą! Net nesinorėdavę išsiimti tokių puikių klausos aparatų net ir tuomet, kuomet ilgiau juos panešiojųs triukšmingoje aplinkoje, imdavę skaudėti galvą. „Klausos aparatai padeda mums, turintiems klausos negalią, gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia kurčiųjų pasaulio čempionas. Studentas galėjo sau leisti įsigyti knygų, kurių trūkdavę universiteto bibliotekoje, sumažinti išlaidas spausdinimui, kopijavimui.
Lukui Laurinaičiui paskaitų metu taip pat ne visa gaunama žodinė informacija suprantama, neretai tenka pačiam susirinkti informaciją papildomai internete, bibliotekoje, knygynuose. Informacijai sisteminti Lukas naudoja vaizdines priemones, kurias fotografuoja paskaitų metu. Iš tikslinių išmokų įsigijo nešiojamą kompiuterį, jo priedus, WI FI interneto stotelę, telefoną, mokslinės literatūros – kūno kultūros ir sveikatos srities knygų, žurnalų, kurie labai pagelbsti tobulėjimui.
„Jei eisi, ieškosi – surasi! Aš niekada nenuleidau rankų, jei nepavykdavo pirmą kartą, bandydavau dar kelis kartus iš eilės, todėl galbūt šiandien ir esu ten, kur esu. Esu laimingas ir sėkmingas čia, kur esu! Žinau, kad galiu ir neriboti savo galimybių dėl savo negalios, o sportas yra geriausia skirtingų religijų, šalių ar „skirtingų“ žmonių bendravimo forma.“ (Lukas Laurinaitis).
Pratybų ir vadovėlių už Projekto paramą, reikalingos medžiagos bibliotekoje, interneto stotelę įsigijo ir Laurynas Sankauskas.
Mantvydas Vaičiulis taip pat teigia, jog tikslinės išmokos labai gelbsti mokantis ir sportuojant: juk tenka sveikai ir gausiai maitintis, racioną papildyti vitaminais.
Belieka Projekto darbuotojams tik džiaugtis, kad jie galėjo prisidėti, jog studentai, turintys negalią, turėdami galimybę kokybiškai studijuoti tikslinių išmokų pagalba, įgijo naujos studijų kokybės, naujų patirčių, žinių, įgūdžių, padedančių judėti į priekį, siekti užsibrėžto tikslo.
Kurčiųjų pasiekimais didžiuojasi mūsų šalis, nes šiemet jie apgynė prieš ketverius metus Bulgarijoje iškovotą čempionų titulą.
Pasak šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, šie laimėjimai įkvepiantis patvirtinimas, kad į sporto aukštumas pakyla ir garbingiausius medalius iškovoja tik stipriausi sportininkai ir darniausios komandos.
Gerbkime unikalius gebėjimus. Mokėkime džiaugtis savo asmeniniais pasiekimais. Būkime dėkingi tiems, kurie nori padėti kitiems, tiki, kad gali pakeisti ir savo likimą, ir kitų, net visa pasaulį. Tik taip išlaikysime savo rankose sėkmės paukštę (tarp kurčiųjų pasaulyje lietuviai šiemet pirmi, kai vyrų krepšinio rinktinė – tik šešta). Tik taip pasieksime Prezidentės linkėtų tik iš vienybės ir susitelkimo gimstančių naujų ir svarių pergalių.
