„Palaukti tų medalių turbūt dar turėsime. Nes, kažką sunaikinus, atstatyti nėra taip lengva“, – BNS Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Skaitydamas metinį pranešimą, G.Nausėda teigė, kad jį „nuvilia dabartinė sporto politikos būklė“, o sporto šakų federacijos „tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą“.
Pasak J.Šiugždinienės, šiuo metu kuriant Nacionalinę sporto agentūrą, suvienodinant negalią turinčių ir neturinčių sportininkų stipendijas, bandoma „tą sistemą užkurti ir pastatyti ant naujų bėgių“.
„Tikrai jau priimta daug gerų sprendimų, kiti laukia Seime savo eilės. Tai žingsniai, kurie veda link medalių, bet medaliai neatsiranda per dieną, neatsiranda ir per metus. Tam reikia užauginti sportininkų kartą“, – aiškino ministrė.
Vis dėlto ji teigė negalinti prisiimti atsakomybės už tai, kad 2020-aisiais buvo panaikintas Kūno kultūros ir sporto departamentą, nes tuomet dar nebuvo ministrė.
„Nežinau, kam prezidentas adresavo kritiką, bet tikrai dėl Sporto departamento uždarymo aš negalėčiau prisiimti jokios atsakomybės, bet bendrai man nesmagu, kad vyksta tokie dalykai politikoje“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
„Lengviausia – perkelti atsakomybę nuo vieno prie kito. Aš, kaip sporto ministrė, prisiimu atsakomybę už tai, ką turiu padaryti, kad situaciją keistųsi“, – pridūrė ji.
Apie būtinybę pertvarkyti aukšto meistriškumo sportininkų rengimą aktyviau imta kalbėti po Tokijo olimpinių žaidynių. Jose Lietuva laimėjo vieną medalį – penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.
