Dominika Banevič lyg patyrusi diplomatė atsiliepė apie dramatišką finalą, kuris vainikavo istorinį breikui vakarą Paryžiaus Konkordo aikštėje.
„Negaliu komentuoti daug, sutinku su bet kuriuo sprendimu. Džiaugiuosi, kad Ami laimėjo ir tuo koks buvo mūsų finalas – mes parodėme aukščiausio lygio breiką“, – sakė Lietuvos šokėja, plačiai žinoma kaip tiesiog Nicka.
Nors sidabrą pelniusi Nicka pirma pasveikino olimpinėse žaidynėse debiutavusio breiko čempionę, vietoje nenustygusi Paryžiaus publika paskui dosnesniais aplodismentais apdovanojo 17-metę lietuvę.
O pusė Lietuvos užsikūrė diskusijose apie teisėjavimą.
Vienas iš devynių teisėjų japonas Kazuhiro finale visus tris taškus atidavė už savo tautietę Ami.
2019 ir 2022 metų pasaulio čempionė Paryžiuje laimėjo 3:0 (6:3, 5:4, 5:4), bet jei vieno teisėjo vertinimas būtų kitoks, dviejų raundų rezultatas, o tuo pačiu aukso medalio laimėtoja, būtų kita.
„Mes su broliu galime drąsiai sakyti. Nickos vietoje būčiau labai nepatenkintas“, – sakė Algirdas Gataveckas, kartu su broliu Algirdu daug metų šokęs breiką ir teisėjavęs, o šeštadienį pateikęs daug įdomių įžvalgų 15min olimpinėje laidoje PARYŽIUS'24.
„Aišku, kyla daug klausimų, kodėl teisėjavo ir japonas. Galėjo organizatoriai numatyti tokius dalykus, – per interviu 15min žurnalistui Aurimui Tamulioniu stebėjosi ir pirmasis Nickos treneris Jevgenijus Kirjanovas. – Įsivaizduokite, kaip jam pačiam buvo sunku likti nešališkam, nes taškai skelbiami viešai, o sugrįžti į gimtinę, juk, reikės. Būtų teisėjas lietuvis, jis irgi turbūt labiau sirgtų už lietuvę. Geriau tokių situacijų tiesiog išvengti.“
Iš tiesų lietuvis galėjo būti arbitrų komisijoje, kurią šįkart Paryžiuje sudarė teisėjai iš JAV, Vokietijos, Brazilijos, Ispanijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Ukrainos ir Japonijos.
„Lietuva neturėjo gilių breiko tradicijų, todėl viskas tik prasideda, sistema dar nėra visiškai sukurta. Todėl neturėjome ir WDSF (Tarptautinės sportinių šokių federacijos) paskirtų teisėjų. Vienintelis Lietuvos WDSF teisėjas Laurynas Žakevičius egzaminus išlaikė 2023 m. rugpjūčio pabaigoje ir per tą laiką nespėjo sukaupti reikiamos patirties, – 15min komentavo Lietuvos sportinių šokių federacijos atstovė Laura Montvilaitė. – Manau, kad, jeigu teisėją būtumėm turėję, jis būtų įtrauktas į komisiją. Nors taisyklės tokių reikalavimų nenumato – šiaip viskas pagal taisykles buvo.“
15min susisiekė su Laurynu Žakevičiumi, o pokalbis su juo atnešė dar daugiau įdomių minčių bandant suprasti Paryžiuje vykusią breiko dramą ir teisėjų darbo specifiką.
– Laurynai, ką matė breiko teisėjo akis per tiek diskusijų sukėlusį finalą tarp Nickos ir Japonijos šokėjos Ami?
– Finalas buvo apylygis. Žiūrėjome kartu su draugais ir diskutavome, tačiau įsižiūrėjus į teisėjų vertinimus visaip gali pagalvoti.
Aš manau, kad galėjo nulemti ne tik fiziniai veiksmai, bet ir žmogiškasis faktorius – kaip šokėjos jautėsi, kaip elgėsi. Nes savo šokius abi atliko ir techniškai, ir dinamiškai. Tačiau kadangi net du raundai buvo vieno taško skirtumu, yra erdvės visokioms diskusijoms.
Nenoriu kompromituoti kolegų teisėjų, bet tikrai dvejose raunduose nugalėtoją nulėmė vieno teisėjo balo skirtumas. Už Japonijos šokėją balsavo Japonijos, Vokietijos ir Ukrainos teisėjai, jų vertinimai buvo nuoseklūs per visą finalą.
Suprasti akimirksniu
- Kaip finale pasiskirstė teisėjų taškai:
- Kazuhiro (Japonija) 0:3
- Frost (Vokietija) 0:3
- Moy (JAV) 3:0
- Migaz (Brazilija) 3:0
- Jess (Ispanija) 1:2
- Kowloon (Kinija) 1:2
- Virus (Pietų Korėja) 1:2
- Dom-K (Prancūzija) 2:1
- Intact (Ukraina) 0:3
- Galutinis rezultatas: 11:16 Ami naudai
- Pastaba: skirtingai nei dailiajame čiuožime ar šuoliuose į vandenį, breiko varžybose geriausi ir blogiausi įvertinimai nėra nubraukiami. Skaičiuojami visų devynių arbitrų skirti taškai.
– Ar breike įprasta, kad teisėjai vertina ir savo šalies atstovų pasirodymus?
– Siekiant išvengti palankumo, taip neturėtų būti. Tačiau kadangi
