Lietuvoje prie ekrano pritraukia ir nesidominčius
Kaip parodė TNS atliktas auditorijos tyrimas, paskutinis didysis futbolo renginys buvo pritraukęs prie televizijos ekranų du trečdalius lietuvių. 2016-ais metais Prancūzijoje vykusį Europos futbolo čempionatą vidutiniškai aistruoliai per televiziją stebėjo 105 minutes.
Tobulėja ne tik raiška, transliacijų kokybė, dinamiškumas, bet ir jų paklausa. Pavyzdžiui, per 2012-ų metų Europos futbolo čempionatą prie televizijos ekranų pasižiūrėti aukščiausio lygio futbolo prisėdo 56 procentai šalies gyventojų – 8 procentais mažiau nei per paskutines Senojo žemyno pirmenybes. Todėl, tikėtina, kad šių metų čempionato transliacijos sulauks ne ką mažesnės auditorijos.
2012-ų metų Europos futbolo čempionatą prie televizijos ekranų pasižiūrėti aukščiausio lygio futbolo prisėdo 56 procentai šalies gyventojų – 8 procentais mažiau nei per paskutines Senojo žemyno pirmenybes
Kita vertus, iki šiandien siūlomos transliacijų kokybės buvo nueitas ilgas kelias, kuris siekia jau beveik šešis dešimtmečius. Pirmą kartą pasaulio futbolo čempionato transliacija per televiziją vyko 1954-ais metais, o šiandien – tapo žiūrimiausiomis sportinėmis varžybomis.
1998-ais metais finalą tarp Prancūzijos ir Brazilijos stebėjo 1,7 mlrd. žmonių, o šiandien kiekis viršija visus lūkesčius. Tiesa, didelę įtaką padarė ir vis tobulėjančios technologijos ir varžybų pateikimas per televiziją.
Futbolo transliacijos žengia septynmyliais batais
Futbolo filmavimo lygis šiuo metu yra toks, kad praktiškai nelieka nieko nematomo, sakė Robertas Petrauskas, vienas ryškiausių Lietuvos komentatorių. Jis prisiminė savo tėčio pasakojimus apie futbolo transliacijų pradžią:
„Mano tėtis yra didelis futbolo fanas. Anksčiau laikai buvo kitokie – nerodydavo visų rungtynių, tad mano tėtis kartu su draugais nuvažiuodavo prie Lenkijos sienos ir įsijungdavo „šilelį“ tokį mirgantį, nespalvotą. Gaudydavo Lenkijos televizijos kanalus ir per „sniegelį“ žiūrėdavo tas rungtynes. Todėl, aš galvoju, kad kontrastas tarp ankstesnių laikų ir šiandienos – tiesiog didžiulis“, – tėčio pasakojimus su šypsena prisiminė R. Petrauskas.
Kad ir kokia būtų bilietų kaina į pasaulio futbolo čempionato rungtynes – jie bus išpirkti. Tuo įsitikinęs garsusis LKL komentatorius R. Petrauskas.
Anksčiau laikai buvo kitokie – nerodydavo visų rungtynių, tad mano tėtis kartu su draugais nuvažiuodavo prie Lenkijos sienos ir įsijungdavo „šilelį“ tokį mirgantį, nespalvotą. Gaudydavo Lenkijos televizijos kanalus ir per „sniegelį“ žiūrėdavo tas rungtynes
„Vis tiek baigiasi tuo, kad reikia dalyvauti loterijoje, kad turėtum galimybę laimėti galimybę nusipirkti bilietą į futbolo rungtynes. Todėl galvoju, kad kontrastas tarp mano pirmojo matyto pasaulio futbolo čempionato, kuris vyko Meksikoje 1986-aisiais ir dabar, yra neįtikėtinas. Tiek transliacijos kokybės, tiek populiarumo atžvilgiu“, – komentatorius pabandė prisiminti savo pirmąjį per televizorių matytą čempionatą.
Tiesa, senųjų transliacijų įrašai yra prieinami dar ir šiandien – R. Petrauskas kaip tik neseniai buvo peržiūrėjęs gražiausią 1986-ųjų Meksikos pasaulio futbolo čempionato įvartį.
„Žiūrėjau ir galvojau: „Kokia prasta kokybė, koks blogas vaizdas“. Septynmyliais batais technologijos yra pažengusios. Ir ne tik pikseliuose, bet ir pagal tai kas yra rodoma, kiek kamerų dirba“, – dėstė patyręs sporto rungtynių komentatorius.
Sporto karalius išpopuliarėjo globaliai
Šiandien futbolo masiškumas yra pasiekęs įspūdingus skaičius. Šiuo metu pagal visuotinio tyrimo duomenis, futbolą reguliariai žaidžia 250 mln. planetos gyventojų ir daugiau nei 200 šalių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius siekia 50 tūkstančius.
Tačiau besidominčių skaičiai yra kur kas didesni. Šiuolaikinių technologijų pagalba galima praktiškai iš bet kur stebėti futbolo rungtynes. Svarbiausios rungtynės yra transliuojamos didžiausių pasaulio žiniasklaidos priemonių.
Kiekvienas pasaulio futbolo čempionatas nuo 1966-ų metų turi savo talismaną arba logotipą. Tai padeda komunikacijos sklaidai, tad kiekvieną kartą čempionato simbolis tampa atpažįstamas ir gerai žinomas tarp viso pasaulio gyventojų. Šiais laikais pasaulio taurės turi ir oficialius rungtynių kamuolius, kurie yra sukurti specialiai turnyrui. Toks poreikis taip pat išaugo pozicionuojant svarbiausius futbolo renginius ir norint atkreipti dėmesį į jų išskirtinumą.
Sporto komentatorius R. Petrauskas visgi išskyrė argumentus, kodėl būtent futbolas gali sau leisti taip sparčiai žengti su technologijomis į priekį. Vienas jų – pripažinimas pasaulyje, kas lemia didelius finansinius resursus.
„Pasaulio futbolo čempionatai yra vieni iš flagmanų visų sporto transliacijų. Šiais metais galvoju, kad reikia žiūrėti pasaulio futbolo čempionatą jau 4K raiška. 4K ne bet kas sau gali leisti, ne bet kokia sporto šaka. Net olimpinėms žaidynėms turbūt būtų didelis iššūkis iškart tokia raiška daryti transliaciją. Futbolas yra sporto karalius, turi daug pinigų, visą pasaulį gerbėjų ir jie gali daryti tikrai viską“, – savo pastebėjimus dėstė R. Petrauskas, pridūręs, kad ir pats mėgsta sekti naujausias technologijų tendencijas.
Technologijos palengvino komentatorių darbą
Čempionatuose neatsiejama dalis žiūrovui tampa ir komentatoriai. Kai kurių balsai tampa tarsi konkrečios sporto šakos vizitine kortele. Tačiau įdomu tai, kaip tobulėjančios transliacijos ir technologijos taip pat pakeitė komentatorių darbą ir padėjo veikti dar operatyviau ir profesionaliau.
Gaudavau tokias išklotines už kiekvieną sezoną dideliais aplankais. Aš bandydavau susirasti, išsirašyti, sukryžminti faktus, kad būtų galima gauti kuo daugiau įdomaus konteksto. Į „Excel” programą susivesdavau informaciją
Lietuvoje pasaulio futbolo čempionato nekomentavęs, bet kelių dešimtmečių patirtį su krepšinio komentavimu turintis R. Petrauskas prisiminė laikus, kai reikėdavo ruoštis eteriui be jokios statistikos ar programinės įrangos.
„Gaudavau tokias išklotines už kiekvieną sezoną dideliais aplankais. Aš bandydavau susirasti, išsirašyti, sukryžminti faktus, kad būtų galima gauti kuo daugiau įdomaus konteksto. Į „Excel” programą susivesdavau informaciją. Dabar komentatoriai nebeturi to daryti, nes mūsų galimybės yra dabar visai kitokios. Kita vertus, pažįstu nemažai kolegų, kurie, nepaisant šių technologinių žingsnių į priekį, dirba tokiomis sąlygomis kaip anksčiau“, – pasakojo R. Petrauskas.
„Tu ir taip daug ką žinai, bet jeigu pamiršti kontekstinę informaciją kiek žaidėjas yra įmušęs įvarčių, labai greitai šią informaciją galima rasti“, – technologijų privalumus akcentavo R. Petrauskas.
Statistika šiais laikais turi daug pjūvių, o programos leidžia išgauti tokią informaciją, kuri iš pradžių gali būti ir nematoma plika akimi. Tai jau kainuoja, reikia specializacijos. R. Petrauskas visgi akcentavo, kad pasauliniame lygyje tai jau – neatsiejama darbo dalis.
„Todėl yra toks paradoksas: komentuoti pasaulio čempionatą tampa daug lengviau, nei Lietuvos A lygos futbolo rungtynes. Ten yra mažesnis statusas, nėra tiek istorijų, asmenybių, apaugusių legendomis, priešistorių ir statistikos. Viskam turbūt savas laikas“, – šyptelėjęs svarstė R. Petrauskas.
