D.Gudzinevičiūtė po Europos žaidynių Minske, kuriose 73 Lietuvos atletai iškovojo tik 3 medalius, neliko patenkinta ir išskyrė vieną iš nesėkmingo pasirodymo priežasčių.
Naujienų agentūrai ELTA D.Gudzinevičiūtė teigė, kad dėl visko kalta 2018 metais atlikta sporto reforma, po kurios buvo reorganizuotas Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) ir panaikintas sporto medicinos centras.
„Šis rezultatas Minske visiškai nenustebino. Apie tai jau kalbėjome pernai, prieš ir po jaunimo olimpinių žaidynių. Galime pasakyti, kad mūsų didysis sportas žengia žemyn. Rezultatai neauga ir negerėja. Tai yra tos neapgalvotos sporto reformos pasekmė. Jeigu skubiai nesiimsim jokių veiksmų ir vėl nepradėsime kurti sistemos, mūsų laukia fiasko olimpinėse žaidynėse. Surėmus pečius, dar galima pristabdyti šį sniego gniužulą. Jeigu to nepadarysime, tai buvusį lygį pasieksime tikrai ne Tokijuje ir gal ne Paryžiuje. Nemalonu, bet taip yra“, – niūrų scenarijų ELTA piešė D.Gudzinevičiūtė.
Po sporto reformos buvo atsisakyta centralizuoto sporto medikų paslaugų tiekimo sportininkams. Ką tai reiškia? Sporto federacijos dabar yra pačios atsakingos už masažuotojų ir gydytojų paiešką savo atletams, o tai pasirodė sunki ir brangi užduotis.
15min kalbinti sporto federacijų atstovai sutinka, kad susidariusi padėtis yra sudėtinga. Iš pasaulio taurės Tokijuje sugrįžusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitė minėjo, kad ją varžybų metu masažavo jos vyras ir treneris Andrejus Zadneprovskis, nes pagalbinio personalo olimpinė čempionė neturėjo.
Federacijos skundžiasi išlaidomis
Šiuolaikinės penkiakovės generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas negailėjo karčių žodžių susidariusiai padėčiai apibūdinti.
„Su penkiakovininkais, kaip ir visoje Lietuvoje, labai bloga situacija. Sunaikino olimpinį centrą, išvarė trenerius, federacija fondo padengti toms išlaidoms negavo. Mums du treneriai ir žirgų išlaikymas kainuoja 60 tūkst. eurų. Viską mokame iš federacijos kišenės, nes nėra mokos fondo. Iš viso gavome 130 tūkst. eurų. Tai kaip mes galime kultivuoti penkiakovę? Čia yra tragedija. Anksčiau buvo olimpinis sporto centras, kuriame buvo ir mūsų treneriai, ir žirgai, išlaikymas viskam. Ir nereikėjo tuo rūpintis. Mes dabar ieškome gydytojų ir masažuotojų. Žodžiu, blogai, kad panaikino tą centrą. Dabar patys sportininkai ieško masažuotojų, o mes turime viską samdyti. Tai dvigubas darbas. Kiek lėšų eina vėjais“, – emocingai piktinosi vienas šiuolaikinės penkiakovės federacijos vadovų.
Du medalius iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių parvežusių irkluotojų generalinė sekretorė Inga Daukantienė sutiko, kad išardytas sporto medicinos centras sudarė papildomų kliūčių.
„Paslaugos pabrango, atsirado naujos sąnaudų eilutės mūsų biudžete, kurių anksčiau nebuvo. Anksčiau tuo aprūpindavo sporto medicinos centras. Dabar mes sudarome sutartis su gydytojais, kurie mus aptarnauja. Žinoma, kad jų reikia kiekvieną dieną, ypač, kai stovyklaujame užsienyje. Galite įsivaizduoti, koks medikas šiais laikais galėtų praleisti tris savaites užsienyje ir vieną Lietuvoje ir kiek tai kainuoja. Reikia įvertinti, kad tas specialistas dirba ne su vienu ar dviem sportininkais, o su 12-15. Tai didžiulis krūvis. Yra sudėtinga surasti specialistų, kurie galėtų skirti šitiek laiko.
Mes gauname dotaciją, įvertinus rezultatą. Nepasakyčiau, ar tas padaugėjimas pinigų yra dėl sporto medikų, ar dėl mūsų aukštų rezultatų. Nemanau, kad tai atperka patiriamas išlaidas ir kad tai buvo geras sprendimas. Aš būsiu kategoriška – tai nėra geriausias paslaugos teikimo būdas“, – pasikeitimus vertino I.Daukantienė.
Peikiama tai, ką galima buvo išsaugoti?
15min žiniomis, sporto reformos metu sporto medicinos centras, kurio panaikinimas ir kelia problemų federacijoms, galėjo būti išsaugotas. Tuometis dabar jau panaikinto Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius ne kartą siūlė LTOK tiesiog perimti šio centro valdymą, tačiau D.Gudzinevičiūtės vadovaujamas LTOK su tuo nesutiko.
Rengiant šį tekstą susisiekti su LTOK prezidente nepavyko.
D.Gudzinevičiūtė dėl suprastėjusių rezultatų kaltina pačią sporto reformą, kuriai nepritarė. Jos metu buvo išardytas Lietuvos olimpinis sporto centras ir jo funkcijos patikėtos pačioms federacijoms, kurios gali tvarkyti savo išteklius.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis teigia, kad yra dvi medalio pusės.
„Manau, kad kai kalbama šia tema, yra suplakami du dalykai. Pati sporto reforma, nors ir netobula, buvo palyginti gera, bet sporto medicinos centras yra praradimas. Manau, kad galėjo daugiau būti padaryta, kad tas sporto medicinos centras būtų išsaugotas. Mes kaip federacija, kuriai labai reikia sporto medikų, bandome tartis su atskirais specialistais ir randame sprendimą. Nesakome, kad yra gerai taip, kaip yra. Yra kur tobulėti. Visų pirma, paslaugos pabrango, nes visi turi savo komercinius įkainius, bet mūsų geriausi sportininkai yra aprūpinti“, – akcentavo lengvaatlečiams vadovaujantis buvęs sprinteris.
Tokijo sėkmė – pavojuje?
LTOK prezidentė minėtame interviu teigė, kad dėl „sugriautos sistemos“ nukentės Lietuvos atstovavimas Tokijo olimpinėse žaidynėse. D.Gudzinevičiūtė prognozuoja, kad Japonijoje nebus tiek atstovų, kiek Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
Brazilijoje Lietuvai atstovavo 47 atletai, kurie iškovojo keturis olimpinius medalius.
Šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius V.Kalininas labiau nerimauja dėl 2024 metais vyksiančių Paryžiaus olimpinių žaidynių.
„Vilniuje pas mus nėra bazių, baseiną stato jau dvejus metus, fechtavimo salė bloga. Dabar pradėjo maniežo renovaciją, kai iki olimpinių žaidynių liko metai! Karoče, šūdą mala ir viskas. Sunku kalbėti, bet galite tai rašyti. Kuo toliau, tuo blogiau. Dabar dar turime rezervų ir iki Tokijo pasidarysime, bet dar po keturių metų į Paryžių, tai aš nežinau, kas ten nuvažiuos“, – apmaudo neslėpė Edvino Krungolco, Andrejaus Zadneprovskio ir Lauros Asadauskaitės triumfą tarptautinėje arenoje stebėjęs V.Kalininas.
Tokijuje Lietuvos viltys ir vėl bus susietos su mūsų elitiniais irkluotojais, tačiau I.Daukantienė pripažįsta, kad pokyčiai gali pakenkti.
„Tiesiogiai ar netiesiogiai, bet, manau, kad atsilieps. Tas faktas, kad yra nepakankamai medikų, kad mes jų neįstengiame įpirkti, tiesiogiai galbūt nedaro įtakos, bet tai sukelia didesnį traumingumo pavojų, daugiau bėdų. Manau, kad tai turi įtakos. Specialistai juk dirba ir su traumų prevencija. Kažką bandai užsidengti, o kažko trūksta“, – padidėjusius rūpesčius vardijo I.Daukantienė.
Pats takelyje ne vienerius metus praleidęs E.Skrabulis pabrėžė, kad didžiajame sporte svarbi kiekviena smulkmena: „Jeigu trūksta lėšų pasiruošimui, stovykloms, atsistatymo priemonėms ar sporto medicinai, niekaip negali teigiamai paveikti. Didysis sportas yra labai jautrus. Ten turi būti viskas išpildyta 100 proc., jeigu nori varžytis su geriausiais pasaulyje ir bandyti patekti į olimpines žaidynes. Tai bet kuriai grandžiai iškritus, gali nukentėti galutinis sportininko rezultatas.“
