Trys pakopos
Daugumos miesto gyventojų fizinis aktyvumas yra labai ribotas. Dėl to atsirandantis raumenyno disbalansas tampa kliūtimi sportui.
„Bėgant apkrova pasiskirsto visam kūnui. Tačiau jeigu dirbate sėdimą darbą, jūsų sėdmenys greičiausiai bus nusilpę, todėl papildoma apkrova teks nugarai. Taip atsiranda potencialus traumos šaltinis. Todėl tie, kurie nori daugiau judėti, pirmiausiai turėtų išlyginti raumenų netolygumus.
Antras žingsnis yra sutvarkyti pirminius judesius bei sutvirtinti kūną. Ir tik po to galima keliauti link konkrečios veiklos: bėgimo, teniso, ar ko nors kito“, – tvirtina Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas bei asmeninis treneris Aurimas Mačiukas.
Tačiau, pasak trenerio, dažniausiai viskas vyksta atvirkščiai. Žmogus ima bėgioti ir po kurio laiko prasideda nesklandumai. Bandydamas spręsti problemą, jis kūnui duoda papildomų apkrovų, tačiau taip vėl atveriamas kelias traumoms. Tada atsiranda nusivylimas, arba atrandamas treneris, fizioterapeutas, kineziologijos specialistas, kuris padeda subalansuoti kūną, judesius ir žmogus vėl gali imtis aktyvaus sporto.
Ilgoms distancijoms ruoštis iš anksto
A. Mačiuko teigimu, didesniems bėgimams būtina ruoštis iš anksto. Visų pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę bei galimas rizikas. O pasiruošimo trukmė priklauso nuo fizinės formos. Jeigu tik pakilote iš ofiso kėdės, tuomet ruošimasis, pavyzdžiui, pusmaratonio distancijai gali trukti metus ir ilgiau. Žinoma, būsite pajėgus nubėgti distanciją ir anksčiau, tačiau tuomet jūsų kūnas dar nebus pasirengęs tolygiai ir be rizikos sveikatai priimti tokį krūvį.
„Nereta klaida prieš artėjančias varžybas – vis didinti krūvį. Varžyboms būtina rengtis, tačiau likus maždaug savaitei, reikia palikti tik nedideles apkrovas, kad kūnas galėtų regeneruotis“, – pasakoja treneris.
Varžyboms būtina rengtis, tačiau likus maždaug savaitei, reikia palikti tik nedideles apkrovas, kad kūnas galėtų regeneruotis.
Jis teigia, kad nebūtina sau kelti itin aukštų tikslų – jau tai, kad reguliariai ir tikslingai judate yra asmeninė pergalė. Kūnui negerai, kuomet nėra fizinio aktyvumo, tačiau ir su judėjimu nereikia perlenkti lazdos, mat nuolatinis fizinis pervargimas gali virsti psichologiniu išsekimu.
Vengti drastiškų permainų
Pradėjusiems sportuoti, taip pat reikėtų peržiūrėti savo mitybą. Tačiau, pasak trenerio, pokyčiai neturėtų būti drastiški. Daugiau dėmesio reikėtų skirti kruopoms bei daržovėms, kuriuose yra kompleksinių angliavandenių – juos kūnas pasisavina iš lėto. Tai svarbu, jeigu bėgamos ilgesnės distancijos.
Reikėtų vengti riebaluose kepto maisto, baltų miltų produktų, taip pat saldžių, o ypač – energetinių gėrimų. Žinoma, siekiantiems asmeninių pergalių teks atsisakyti ir alkoholio, tačiau jį galima pakeisti nealkoholiniu kvietiniu alumi. Krūvių metu ir po jų reikia nepamiršti gerti daug vandens.
Streso stresu nesunaikinsi
„Jeigu visą laiką tik didinsime krūvį, netrukus prieisime ribą, kai pervargęs organizmas tiesiog išjungs imuninę sistemą. Žmogus ima ir peršąla, jam pertraukia nugarą ar pan. Dažniausiai taip atsitinka dėl chroniško nuovargio, kuris atsiranda dėl didelio ir nekintamo krūvio“, – sako A. Mačiukas. Anot jo, gerai turėti mėgstamą sportą, tačiau jį vertėtų įvairinti ir kitokiomis fizinės veiklos rūšimis.
Dažniausiai taip atsitinka dėl chroniško nuovargio, kuris atsiranda dėl didelio ir nekintamo krūvio.
Treneris atkreipia dėmesį į dar vieną potencialų pavojaus šaltinį – stresą. Jo teigimu, visi dirgikliai, tiek psichologiniai, tiek fiziologiniai, didina stresą. Todėl žmonės po įtemptos dienos atėję į sporto klubą „išsikrauti“, gali prisišaukti papildomų bėdų, mat didelis fizinis krūvis tik dar labiau dirgina organizmą.
„Streso stresu nesunaikinsi. Daug įtampos darbe patiriantys žmonės, turėtų rinktis antistresinį krūvį: žemo intensyvumo aerobinius pratimus (bėgimą, ėjimą ir pan.), jogą, pilateso treniruotes, mažo pasipriešinimo, lėtos jėgos krūvius ir pan.“, – sako A. Mačiukas.
