Sėkmingose, nors aukso medalių troškulio nenumalšinusiose žaidynėse Paryžiuje Lietuvai atstovavo 51-as sportininkas.
Septyni iš jų keturiose skirtingose disciplinose pasipuošė medaliais, dar 14 pateko į pirmąjį aštuonetą.
Kai kuriems iš jų tai buvo paskutinis pasispardymas, o kiti tik apšilo prieš didžiausias karjeros pergales.
Kiti olimpinio skonio vis dar nepajuto, bet norės jo paragauti Angelų mieste.
Ko galime tikėtis po ketverių metų?
15min pabandė nusikelti į ateitį ir prognozuoja, kas gali sudaryti mūsų šalies olimpinę komandą Kalifornijoje.
Los Andžele išvysime ne visus Paryžiaus prizininkus
Lietuva ką tik džiaugėsi keturiais iš Paryžiaus parvežtais medaliais. Ar šalies herojais tapę sportininkai džiugins ir Los Andžele?
Viena aišku – per vakarą mylimiausia Lietuvos 17-mete tapusi Dominika Banevič ateinančias olimpines žaidynes stebės televizoriaus ekrane.
Breikas buvo įtrauktas į 2024 m. Paryžiaus žaidynes ir sulaukė nemažo pasisekimo, tačiau dar pernai Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ir Los Andželo žaidynių organizacinio komiteto priimtas sprendimas lėmė, kad breiko 2028-aisiais olimpinėje programoje nebus.
Tad ir olimpinė vicečempionė Nicka šį statusą išlaikys mažiausiai iki 2032-ųjų, kai, tikimasi, breikas vėl taps olimpine sporto šaka, o tuo metu jau 25-erių lietuvė galės iš naujo siekti olimpinės čempionės titulo.
Būtent 25-erių 2028-aisiais bus Mykolas Alekna, likęs vos per 3 centimetrus nuo aukso Paryžiuje ir tenkinęsis sidabro medaliu.
Nors vietoje nestovi ir lietuvio konkurentai, mažai abejonių, jog pagrindiniu pretendentu į aukščiausią pakylos laiptelį artimiausiais metais bus jaunesnis Virgilijaus Aleknos sūnus, susišlavęs jau penkis medalius olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose per pastaruosius porą metų.
Į Los Andželo olimpines žaidynes turėtų pretenduoti ir Lietuvą ankstų šeštadienio rytą bronzine spalva nušvietusi irkluotoja Viktorija Senkutė.
Pirmąja vienviečių atstove, laimėjusia olimpinį medalį, tapusi trakiškė po ketverių metų bus 32-ejų, bet irkluotojams tai dar tikrai nėra per vėlyvas amžius. Štai zelandė Emma Twigg būdama 34-erių Tokijuje pirmąsyk tapo olimpine čempione, o šiemet, būdama 37-erių, aplenkė ir V.Senkutę, laimėdama sidabrą.
„Viktorijos Senkutės amžius dabar yra pati branda. Ji tikrai būtų pajėgi ir stipri vėl konkuruoti Los Andželo olimpinėse žaidynėse“, – įsitikinęs su 15min kalbėjęs Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) vadovas Mindaugas Griškonis, pats dalyvavęs Tokijo žaidynėse būdamas 35-erių.
Sunkiausia nuspėti, kaip per ketverius metus gali pasikeisti Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė, pasipuošusi bronzos medaliais Paryžiaus „La Concorde“ aikštėje.
Mažai tikėtina, kad Los Andžele mūsų komandai atstovaus veteranai Gintautas Matulis ir Šarūnas Vingelis, kuriems jau dabar yra atitinkamai 37-eri ir 34-eri.
Bet kitus du bronzinius karius su Lietuvos marškinėliais dar galime pamatyti ir kitose žaidynėse.
„Pukelis dar bus pačiam jėgų žydėjime, Džiaugys taip pat“, – 15min tinklalaidėje PIKENROLAS apie 30-metį Aurelijų Pukelį ir trejais metais jaunesnį Evaldą Džiaugį sakė Lietuvos trijulių krepšinio tėvas Rolandas Skaisgirys.
Kas galėtų žaisti greta jų?
R.Skaisgirys žvalgosi ir į garsias Lietuvos krepšinio pavardes.
„Pirmiausia, (Gytis) Radzevičius. Jis turi stabilų metimą, yra gero kūno, žiauriai gerai eina ant krepšio, turi neprastą gynybą. Gali žaisti greitą krepšinį su greitais perdavimais, kaip žaidžia latviai. Ir yra žaidęs Šakių „Vytyje“. Tai – pretendentas į pagrindinę Lietuvos rinktinę, kuriam 29-eri, tai būtų vienas žaidėjų iš aukščiausio lygio.
– Margiris (Normantas) tikrai tiktų, gerai žaidžia nugara į krepšį“, – apie du Lietuvos čempionus užsiminė vienas trijulių krepšinio pradininkų mūsų šalyje.
Tiesa, į žaidynes dar reiks patekti, o tai nebuvo lengva ir prieš Paryžių, kai mūsiškiai į olimpinį traukinį įšoko tik paskutiniu bandymu.
3x3 krepšinio lygis turėtų kilti, o Los Andžele ir toliau varžysis tik aštuonios komandos. Bet jeigu atsidurs tarp jų, lietuviai tikrai turėtų siekti aukščiausių tikslų.
Pretendentai Paryžiuje, o ar bus Los Andžele?
Dar 14 šalies sportininkų iš Paryžiaus grįžo be medalių, bet su vadinamosiomis „prizinėmis“ vietomis – pirmuoju aštuonetu, garantuojančiu valstybės premijas.
Kai kuriems iš jų tai buvo gulbės giesmė olimpiniame kontekste.
„Ketvirtosiose reikia žiūrėti, kad į paralimpines neišvažiuočiau“, – garsiai juokdamasis apie savo šansus sudalyvauti Los Andželo žaidynėse Paryžiuje sakė triskart olimpietis 33-ejų Andrius Gudžius, likęs aštuntas „Stade de France“ stadione.
Link karjeros pabaigos artinasi ir kai kurie Lietuvos keturvietės baidarių įgulos nariai.
Penkti Paryžiuje likę 34-erių Ignas Navakauskas, 33-ejų Mindaugas Maldonis, 31-erių Simonas Maldonis ir 28-erių Artūras Seja atskirai dar tikrai gali pretenduoti į olimpinius bilietus, bet kartu šis ketvertas veikiausiai Los Andžele jau nestartuos.
Vargu ar Los Andžele išvysime ir 30-metį imtynininką Mantą Knystautą, kuris, jei ne atsitiktinumas, nebūtų išvažiavęs ir į Paryžiaus olimpines žaidynes. Ten jis užėmė septintąją vietą.
Nors jau Paryžiuje dažnai baseine būdavo vyriausias, į Los Andželo olimpinę svajonę žvalgosi plaukikas Danas Rapšys, kuriam po ketverių metų bus 33-eji.
„Aišku, kad bus, – apie kitą olimpinį šansą Paryžiuje sakė panevėžietis. – Bet reikia kažką pakeisti. Nes atrodo, kuo mažiausiai rengiuosi, tuo greičiau plaukiu. Kai treniruojuosi iki nualpimo... Keistas tas sportas.“
Kur kas šviesesnės Kotrynos Teterevkovos perspektyvos. Šiai plaukikei dar tik 22-eji, bet ji jau Tokijuje plaukė pusfinalyje, o Paryžiuje užėmė penktą vietą 100 m plaukimo krūtine finale.
Įdomios ir irkluotojų Ievos Adomavičiūtės ir Kamilės Kralikaitės perspektyvos.
Tik pernai į vieną valtį sėdusios 29-erių ir 23-ejų merginos Paryžiuje prisimindamos juokėsi, kaip irkluodamos iš pradžių „sukosi ratu“, bet pagavusios ritmą olimpinėse žaidynėse buvo netoli medalių ir liko penktos.
Jei praleis ketverius metus kartu, tiek laiko tikrai turėtų užtekti pasiruošimui dėti dar du žingsnius į priekį.
Tiesa, pačios irkluotojos po finišo Paryžiuje negalėjo atsakyti, ar toliau ir tęs karjerą pavienio irklo dvivietėje.
„Kol kas jokių planų. Apie nieką negalvojame. Reikia pasimėgauti buvimu čia, olimpiadoje. Pasimėgauti akimirka“, – purtė galvą I.Adomavičiūtė ir K.Kralikaitė kelis sykius klausiamos apie ateitį.
Kur kas aiškesnės – brolių Domanto ir Dovydo Stankūnų perspektyvos.
24-erių metų vaikinai Paryžiuje įsiveržė į aštuonetą ir turėtų tęsti karjerą sėdėdami vienoje valtyje.
„Broliai Stankūnai dar labai jauni, jiems tik po 24 metus, jie labai perspektyvūs“, – žvelgdamas į ateitį Los Andžele svarstė M.Griškonis.
7-ąsias vietas Paryžiuje iškovojo ir dar dvi Lietuvos sportininkės – imtynininkė Gabrielė Dilytė ir penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė.
20-metė G.Dilytė, tapusi pirmąja šalies imtynininke moterimi olimpinėse žaidynėse, jau ir Paryžiuje galėjo gauti šansą varžytis dėl medalio, bet susiklosčius neeilinei situacijai turėjo susitaikyti su pasitraukimu iš varžybų po antrosios kovos.
G.Venčkauskaitė septinta finišavo dvejose žaidynėse iš eilės, bet karjerą neišvengiamai baigsiant Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei, ji turėtų perimti šalies šiuolaikinės penkiakovės lyderės vardą.
Tiesa, jai Los Andžele bus jau 35-eri, bet anksčiau Lietuvos atstovai jau yra įrodę, kad amžius šioje įvairiapusėje sporto šakoje nėra kliūtis: L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė sidabrą Tokijuje nuskynė būdama 36-erių, jos vyras Andrejus Zadneprovskis bronzą Pekine laimėjo būdamas beveik 34-erių, o Edvinas Krungolcas Pekine sidabro medalį kando jau paminėjęs 35-ąjį jubiliejų.
Nederėtų nurašyti ir prasčiau Paryžiuje pasirodžiusių sportininkų.
Rūta Meilutytė iš olimpinio baseino Paryžiuje ištraukė 11 vietą, startavusi po trumpesnio pasirengimo, nes vasarį buvo atlikta pėdos operacija. Nors traumos padarinių nebejautė, Londono olimpinė čempionė neįsivažiavo į pilną treniruočių ritmą ir į olimpinį finalą nepateko.
Po ketverių metų jai bus 31-eri. Tai brandus amžius plaukikei moteriai, bet ir tokio amžiaus įmanoma siekti aukštumų, ypač tokio talento ir tokios valios sportininkei kaip Rūta.
Tą įrodė ir šiųmetinių žaidynių dalyvė, du aukso medalius nuraškiusi Švedijos plaukimo žvaigždė 30-metė Sarah Sjostrom, kaip ir Rūta besispecializuojanti trumpesnėse distancijose – 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi.
Mažiau šansų, kad Los Andžele dar pamatysime kitą olimpinę prizininkę – 2016 metais bronzą Rio de Žaneire iškovojusią Donatą Karalienę.
35-erių veteranė nenuvertė kalnų Paryžiuje su 22-ejų porininke Dovile Rimkute, tam greičiausiai sutrukdė ir jaunesnės sportininkės sveikatos problemos, o artimiausioje ateityje šių irkluotojų besiiriančių kartu greičiausiai nebeišvysime.
Kas šaus į olimpą?
Ketveri metai yra laiko tarpas, bet kurį Lietuvoje turėtų prisirpti ir naujų sporto žvaigždžių.
Kai kurios iš jų dalyvavo jau ir Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet liko tautiečių šešėliuose.
21-erių plaukikas Aleksas Savickas pritrūko vos pusės sekundės, kad patektų į 200 m krūtine pusfinalį „Paris La Defense“ arenoje, nors plaukė dviem sekundėmis lėčiau nei greičiausias jo rezultatas.
23-ejų disko metikas Martynas Alekna nepriartėjo prie olimpinio finalo, bet jo tėvas, su kuriuo daug kas lygina vyresnio Virgilijaus Aleknos sūnaus techniką ir karjeros trajektoriją, būdamas tokių metų pasaulio čempionate irgi liko be finalo, numetęs mažiau negu 60 metrų. O medaliai pasipylė tik po kelerių metų.
Proveržio galima laukti ir iš 24-erių bėgikės Gabijos Galvydytės, Paryžiuje likusios 24 vietoje, bet prieš metus lipusios ant prizininkių pakylos Europos žaidynėse.
O krūva Lietuvos jaunųjų sportininkų dar tik laukia savojo šanso.
Plaukimo jaunimo varžybose medalius skina 15-metis Tajus Juška ir 17-metė Smiltė Plytnykaitė. Liepą Lazdynų baseine vykusiame Europos jaunimo čempionate T.Juška nuskynė auksą ir bronzą, S.Plytnykaitė – visų spalvų medalius.
Ketveri metai gali subrandinti šiuos talentingus plaukikus ir paruošti juos svarbiausioms kovoms. Kas čia žino, gal kažkuris iš jų jau taikysis ir į medalius, kas plaukime nėra taip neįprasta – ir šiose žaidynėse ne vieną apdovanojimą nuraškė 17–18 metų plaukikai.
Nauja karta ateina ir į šiuolaikinę penkiakovę. 22-ejų Elzbieta Adomaitytė ir jos bendraamžis Titas Puronas bandys pratęsti įspūdingas mūsų šalies penkiakovės tradicijas, o jei savo naudai išnaudos pokyčius (jojimą veikiausiai pakeis kliūčių ruožas), jie gali tapti naujomis mūsų olimpinėmis viltimis.
Naujų sportininkų banga gali plūstelėti ir į irklavimą. Keturis medalius nuo nepriklausomybės atkūrimo mums atnešusios šakos atstovai demonstruoja stabilius rezultatus ir jaunimo čempionatuose, o M.Griškonis viliasi, kad ir į Los Andželą išsiųsime gausią delegaciją.
„Tikiuosi, kad mūsų irklavimo komanda bus panašaus dydžio. Dabar turėjome 8 sportininkus, anksčiau turėdavome ir 10–11. Mūsų senos tradicijos, gera irklavimo mokykla, tad galiu prognozuoti, kad pateks panašus irkluotojų skaičius“, – sakė LIF prezidentas.
Paryžiaus Eifelio pašonėje pirmą kartą jėgas išbandė ir Lietuvos paplūdimio tinklininkių pora Ainė Raupelytė ir Monika Paulikienė. Nors jų pasirodymas sėkmingas nebuvo, šios sporto šakos progresas akivaizdus ir po ketverių metų nenustebkite, jei Lietuvos vėliavą išvysite ir kažkuriame didžiausio Kalifornijos miesto paplūdimyje.
Olimpinę svajonę jau kurį laiką brandina ir pajėgiausia Lietuvos golfo žaidėja Gilė Bitė Starkutė. 423-ia pasaulyje besirikiuojanti 23-ejų sportininkė jau kelerius metus tobulina įgūdžius NCAA pirmenybėse, o 2028-aisiais labai norėtų pasirodyti prieš Los Andželo publiką.
Gal tą pavyks padaryti ir sparčiai link olimpo judančiam Viliui Gaubui – 19-metis Lietuvos tenisininkas kaip tik laimėjo pirmąjį karjeros „Challenger“ turnyrą, pakilo jau į 186-ąją vietą ATP reitinge, o po ketverių metų jau gali pasikėsinti ir į rekordinę Ričardo Berankio 50-ąją poziciją pasaulyje.
Galiausiai, nevalia pamiršti ir Lietuvos krepšininkų.
Dvejas olimpines žaidynes praleidę populiariausio šalies sporto atstovai įsivėlė į skandalą, o ateitį gaubia daugybė šešėlių – krepšininkų rengimo, naujo rinktinės vyr. trenerio ir federacijos vadovo asmenybės.
Bet už Atlanto subrendusi būsima NBA žvaigždė Matas Buzelis, Amerikoje krepšinio pagrindų išmokęs Nojus Indrušaitis, Barselonoje įgūdžius tobulinęs Kasparas Jakučionis, taip pat ir dabartinės mūsų šalies krepšinio žvaigždės Domantas Sabonis, Ignas Brazdeikis teikia pakankamai tikėjimo, kad po ketverių metų istorija gali būti kitokia ir Lietuvos krepšininkus po 12 metų pertraukos pagaliau pamatysime besivaržančius tarp penkių olimpinių žiedų.
O kas čia žino, gal net ir pratęsiančius šlovingą lietuvių istoriją ir pasipuošiančius medaliais?
