Justinas Kinderis pusantrų metų rengėsi kelionei į Kiniją, bet iki šio trečiadienio nebuvo tikras, ar jam pavyks išvykti.
Kai Lietuva leido atidaryti taivaniečių atstovybę, Kinija įsiuto. Oficiliajam Pekinui ėmus spausti per tarptautinius partnerius, užsidarė ne tik diplomatiniai, bet ir ekonominiai keliai.
J.Kinderis ilgai ir neramiai sekė situaciją, kol galiausiai trečiadienį sutartu laiku jam atsidarė Kinijos ambasados Vilniuje durys.
Nors įstaiga nedirba ir nežinia kada priims kitų lietuvių prašymus dėl vizų, J.Kinderis įteikė visus paruoštus dokumentus, o kitą savaitę turėtų atsiimti Kinijos vizą.
Žalią šviesą jam padėjo uždegti antspauduotas Pekino žiemos olimpinių žaidynių rengėjų oficialus kvietimas.
„Jau apie pusantrų metų keičiamės informacija, surengėme daug nuotolinių pokalbių. Buvo visko, tarp jų ir minčių, kad nieko nepavyks dėl paaštrėjusių santykių tarp Lietuvos, Kinijos ir Taivano, – pripažino J.Kinderis. – Tačiau po šios dienos apsilankymo galvoju, kad viskas vėl įmanoma.“
Trejose vasaros olimpinėse žaidynėse startavęs 2013 metų šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempionas sausio 13 dieną kyla neįprastai misijai – jo laukia atsakingos pareigos žiemos olimpiadoje.
Suprasti akimirksniu
- Kinija lapkričio pabaigoje buvo sustabdžiusi vizų išdavimą Lietuvoje.
- Pekinas tuomet nurodė, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių.
- Tą pakartojo Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua, pridūręs, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Kinijos ambasadą pervadinus į Reikalų patikėtinio biurą vizų išdavimui nebuvo tinkamai pasiruošta.
- Dabar Qu Baihua tvirtino, kad vizos vėl išduodamos.
Iš vasaros žaidynių įšoko į žiemos olimpiadą
Į darbus žiemos olimpinėse žaidynėse J.Kinderis šoka antrą kartą.
Viskas prasidėjo po 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių, kai, ieškodamas motyvacijos ir siekdamas plėsti akiratį, iš Panevėžio rajono kilęs, bet Vilniuje gyvenantis atletas iškeliavo studijuoti į Pietų Korėją.
Tarptautinių santykių akademijoje Busane J.Kinderis su studijų draugais sulaukė praktinės užduoties – pabūti savanoriu per testinius renginius, skirtus Pjongčango olimpinėms žaidynėms – jų šeimininkai prieš metus įprastai išbando arenas, įrangą ir darbuotojų pajėgas tam tikrose sporto rungtyse.
Taip J.Kinderis atsidūrė prie bobslėjaus, šuolių su slidėmis, biatlono, Šiaurės dvikovės ir slidinėjimo varžybų, kur paliko įspūdį jų rengėjams.
„Kaip sportininkui man ten viskas buvo įdomu, aš atsakingai žiūrėjau į pareigas ir užsikabinau. Mane pastebėjo žaidynių fotografijos darbų koordinavimo vadovas, – pasakojo 34 metų penkiakovininkas. – Būdamas savanoriu vaikščiojau visur su juo nuo ryto iki vakaro, buvau pranašesnis už kitus savanorius, galbūt dėl patirties, fizinių savybių, o gal dėl sklandesnio bendravimo, nes korėjiečiai kiek nedrąsūs. Taip mane pakvietė dirbti į Pjongačngo žaidynes.“
2018 metų vasarį Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse J.Kinderis dirbo biatlono varžybų trasoje savanorių padalinio vadovu – penkiakovininko užduotis buvo rūpintis fotografų darbo pozicijomis ir sąlygomis, taip pat vadovauti savanoriams.
Po Pjongčango žaidynių ilgai buvo tyla, J.Kinderis paskui sulaukė kvietimo darbuotis ir Tokijo olimpinėse žaidynėse, bet ten jis turėjo kitų vaidmenų – grįžęs į šiuolaikinės penkiakovės varžybas iškovojo kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes ir ten pretendavo į medalį, kol visko nesugriovė burtais tekęs žirgas, nujojęs olimpines viltis.
Kiek anksčiau, paragintas savo žmonos, jis užpildė „LinkedIn“ profilį, pagal kurį jį susirado Pekino žiemos olimpinių žaidynių rengėjai ir pasiūlė sudalyvauti darbo konkurse. Žaidynių organizatoriai nusprendė, kad lietuvis bus reikalingas vėl biatlone, kur jau turi patirties.
Taigi po daugybės pokalbių „Zoom“ platformoje ir namų darbų Kinijos durys atsiveria lietuviui.
„Iš savo pusės nebematau trukdžių. Esu ne kartą buvęs Kinijoje, dabar vykstu į renginį, kuris toks svarbus Pekinui, – kalbėjo J.Kinderis. – Padaryta daug įdirbio, jiems būtų galvos skausmas, kuo mane pakeisti, nes šiame darbe nėra daug žmonių, kurie galėtų pavaduoti.“
Kitokios pareigos nei Pietų Korėjoje
Po savaitės jis turėtų gauti vizą, o sausio 13 dieną iškeliauti į Kiniją.
Iš pradžių buvo planuota, kad skristi reikės gruodį ir tris savaites užsidaryti karantinui, bet paskui sąlygos sušvelnėjo – atvykus į Pekiną reikės atlikti daugiau testų dėl COVID-19 ir judėti savotiškame žaidynių darbuotojų burbule.
Žiemos olimpinės žaidynės prasidės tik vasario 4 dieną, bet pasirengimo darbai prasideda anksčiau. Pavyzdžiui, sausio 15 dieną J.Kinderis dalyvaus žaidynių rengėjų susirinkime su transliuotojais.
„Vyks televizijos kamerų montavimas. Man reikės pakovoti dėl fotografų teisių, nes transliuotojai dažnai linkę sau pasilikti geriausias pozicijas, o fotografus nustumti į mažiau darbui patogias pozicijas. Tad reikės pakovoti, kad kažkam nereikėtų fotografuoti iš miško“, – pasirengimo žaidynėms užkulisius praskleidė J.Kinderis.
Pekine J.Kinderis dirbs iki pat kovo vidurio, kai Kinijos sostinėje baigsis paralimpinės žaidynės.
34 metų lietuvis šįsyk Pekine užims aukštesnes pareigas nei prieš ketverius metus Pjongčange.
„Tada buvau nuolat judantis žmogus, keliaudavęs iš vieno trasos taško į kitą. Buvau tarsi darbų vykdytojas, tikrindavęs, ar savo vietose yra fotografai ir savanoriai. O dabar viskas guls ant mano pečių, pats turėsiu priimti sprendimus, prieš varžybas vesti susirinkimus fotografams, išaiškinti taisykles, parengti savanorius, kad ir jie viską žinotų, kaip vyksta biatlono rungtys, be to, būtų pasiruošę savo darbams, – pasakojo J.Kinderis. – Būsiu vyriausias, tai gana didelis iššūkis. Pjongčange turbūt buvau vienintelis, kuris neturėjo darbo žiemos olimpinės žaidynėse patirties. Dabar irgi neturiu fotografavimo patirties, bet mano koziriai kiti – esu sportininkas ir atsakingas žmogus, iš vidaus matęs daug tarptautinių renginių. Ši patirtis turėtų padėti nepasimesti ir suvaldyti situacijas.“
Derins darbus federacijoje
J.Kinderis mąsto, kad ir ateityje kas dvejus metus norėtų darbuotis olimpinėse žaidynėse panašiose pareigose, tik nėra tikras, ar jo paslaugų visur reikės.
Jis svarstė, kad žaidynių Azijoje rengėjams galbūt labiau trūko specialistų, bet 2024 metų žaidynių šeimininkas Paryžius ir 2028 metų Los Andželas yra surengę daugybę aukščiausio lygio varžybų.
„Šiaip būtų smagu, tokie renginiai suteikia daug adrenalino, padeda tobulėti, kas man yra aktualu, – sakė J.Kinderis. – Pats darbas irgi smagus, vaikščiodamas po trasą regiu ir galiu pasikalbėti su besitreniruojančiais lietuviais. Pekine vėl bus gausi Lietuvos biatlono komanda, netoli gyvens ir Lietuvos olimpinės delegacijos atstovai.
Šiame darbe turiu galimybę būti arčiau įvykių centro nei bet kuris fotografas. Net ir didžiausių naujienų agentūrų geriausi fotografai turi laikytis linijų, o aš patenku net į geresnę poziciją.”
Dėl darbų Pekine J.Kinderiui teks stumtelėti į šalį kitas pareigas.
Spalį Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentu išrinktas Aistis Baronas, o J.Kinderiui patikėtos generalinio sekretoriaus pareigos.
„Dar prieš rinkimus kalbėjome apie tai, kaip man pavyktų viską suderinti, bet su komanda jau esame aptarę, liks darbuotis padėjėjas.
Ir pats būsiu pasiekiamas. Aišku, bus laiko skirtumas, Kinijos ribojimai dėl „Facebook“ ir „Google“, bet galimybių bendrauti lieka, per pandemiją išmokome daug padaryti per nuotolį, tad ir aš stengsiuosi prisidėti prie federacijos darbų laisvu laiku, – planavo J.Kinderis. – Filosofiškai žiūrint, ir pats sustiprėsiu, įgysiu platesnį akiratį ir patirties, kuri pravers darbant federacijoje.“
Penkiakovė keisis, kokia bus nauja rungtis?
2022 metais svarbių naujienų laukia visas šiuolaikinės penkiakovės pasaulis.
Po olimpinio skandalo, kai užsispyrus žirgui Vokietijos penkiakovininkė Annika Schleu sudavė rimbu, o atletės trenerė kumštelėjo žirgui į užpakalį, atėjo sprendimas išbraukti jojimą 2024 metais.
Paryžiaus olimpinėse žaidynėse penkiakovininkai ant žirgų pasirodys paskutinį kartą, kai varžysis kiek kitomis taisyklėmis – kliūtys bus nuleistos 10 cm, taip pat jos bus siauresnės. Vienas nukritimas nuo žirgo reikš pasirodymo pabaigą, o jei ištikš kraujo lašas, pavyzdžiui, pentinu grybštelėjus žirgą, atletas bus diskvalifikuotas.
Be to, nauja darbo grupė per 10 mėnesių turi patvirtinti, kokia rungtis pakeis jojimą.
Ji lieka nežinoma, o svarstymuose minimas kliūtinis bėgimas – galbūt labiau panašus ne į lengvojoje atletikoje matomą 3000 m bėgimą, bet į karines pratybas, iš kurių prieš daugiau nei šimtą metų ir kilo šiuolaikinė penkiakovė, pasirodžiusi 1912 metų olimpinėse žaidynėse.
J.Kinderis mano, kad kliūtinis bėgimas realus, nes norima suspausti šiuolaikinės penkiakovės varžybų programą iki pusantros valandos, o tai reiškia, jog visos rungtys turėtų vykti viename stadione.
Šiuolaikinė penkiakovė priversta keistis. Be to, boksas ir sunkioji atletika taip pat atsidūrė po padidinamuoju stiklu ir dėl skirtingų priežasčių gali pasitraukti iš olimpinės programos.
Jei boksas pavojuje atsidūrė dėl vidinių kovų ir teisėjavimo skandalų, o sunkioji atletika dėl daugybės dopingo atvejų, tai šiuolaikinė penkiakovė vis ieško būdų, kaip labiau įtikti žiūrovo akiai.
„Mūsų skauduliai yra jojimas ir varžybų stebėjimo patrauklumas. Jei tai išspręstume, išbraukimas pasinaikintų ir mes liktume olimpinėje programoje po 2024 metų žaidynių, kai galbūt tapsime įdomesni žiūrovams ir rėmėjams. Taip pat padidintume masiškumą, kurį kelti dėl jojimo sąnaudų yra sudėtinga.“
Ar visas šias peripetijas seks dirbdamas federacijoje, ar pats dalyvaudamas varžybose, J.Kinderis dar neatskleidė.
15 medalių pasaulio ir Europos pirmenybėse (tarp apdovanojimų ryškiausiai spindi auksas (2013 m.) ir dvi bronzos (2010 ir 2017 m.) asmeninėse varžybose planetos čempionate) laimėjęs 34 metų atletas dar nėra garsiai padėjęs taško.
„Galbūt paskelbsiu iki išvažiavo į Kiniją, – paklaustas apie sprendimą dėl karjeros pabaigos ar tęsinio, – atsakė J.Kinderis. – Šiuo metu dar nenorėčiau plėtoti šios temos.“
