Kišenėje – jau du medaliai: kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

Du medalius per tris dienas iškovojusi Lietuva gerina savo pozicijas Paryžiaus olimpinių žaidynių apdovanojimų lentelėje.

Šeštadienį pirmąjį olimpinį medalį Lietuvai padovanojo irklavimo vienviečių varžybose trečia finišavusi Viktorija Senkutė.

Pirmadienį dar vieną bronzą į lietuvių taupyklę įdėjo latvius mažajame 3x3 krepšinio finale pranokę mūsų šalies krepšininkai.

Du bronzos apdovanojimus turinti Lietuva su dar trimis šalimis (Dominikos Respublika, Malaizija ir Moldova) dalinasi 62-65 vietas Paryžiaus žaidynių medalių lentelėje.

Iš viso medalius jau iškovojo 73 iš 205 olimpinėse dalyvaujančių šalių.

Tarp jų dar nėra kitų Baltijos šalių Latvijos ir Estijos, nors abi šalys jau turi po vieną ketvirtąją vietą (atitinkamai 3x3 krepšinyje ir fechtavime).

Kita Lietuvos kaimynė Lenkija kol kas yra iškovojusi 1 sidabro ir 3 bronzos medalius bei žengia 51-a. Ukraina su 2 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimais rikiuojasi 18-a.

Medalių lenktynėse į priekį pagaliau išsiveržė JAV. Nors amerikiečiai užtikrintai renka daugiausiai medalių iš visų šalių, bet ilgą laiką jiems trūko aukso. Bet dabar 21 aukso, 28 sidabro ir 30 bronzos medalių turinti šalis jau gali pasigirti pagaliau aplenkusi Kiniją.

Pastarieji turi 21 aukso, 18 sidabro ir 14 bronzos apdovanojimų ir rikiuojasi antri.

Trečioje vietoje – šeimininkai prancūzai (13 aukso, 16 sidabro, 19 bronzos).

Pagal bendrą medalių skaičių pirmauja amerikiečiai (79), jiems įkandin seka kinai (53), prancūzai (48), britai (42) ir australai (33).

Lietuviai pagal medalių skaičių (2) dalinasi 38-51 vietas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis