Pirmajame varžybų etape klaipėdiečių laukia varžovas iš Islandijos – „Selfoss“ klubas. Pirmosios ekipų rungtynės rugsėjo 1 dieną vyks Islandijoje, o rugsėjo 8 dieną atsakomasis mačas Klaipėdoje. Po jo „Dragūno“ laukia savaitė poilsio bei sezono pradžia Lietuvoje – „CBet LRF taurė“ Garliavoje.
Po praėjusio sezono ekipoje neliko kelių itin svarbių žaidėjų. Ekipa turėjo atsisveikinti su į užsienį išvykusiais Benu Vaicekausku bei Laurynu Palevičiumi, taip pat vasarą traumą patyrė ekipos jaunasis talentas Lukas Vanagas, o jo pozicijoje rungtyniaujantis Lukas Simėnas tik dabar baigia reabilitaciją po traumos patirtos praėjusiame sezone.
Vis tik, kuo pasidžiaugti prieš naują sezoną Klaipėdos ekipa turi. Po dviejų sezonų Islandijoje į Klaipėdą sugrįžta Lietuvos rinktinėje žaidžiantis Karolis Stropus. Taip pat ekipą papildė ir antrasis brolis Virbauskas. Prieš pora sezonų uostamiestyje žaidžiančio Žano Gabrieliaus Virbausko jungiasi jo vyresnysis brolis Deivydas, kuris praėjusį sezoną buvo aiškus Šiaulių SM „Dubysos – Gubernijos“ lyderis. Beno Vaicekausko netektį treneris Artūras Juškėnas bandys pakeisti legionieriumi Maksimu Valiuvaču. Prie klubo prisijungė ir vienas Lietuvos U18 rinktinės lyderių Mykolas Lapiniauskas, su kuriuo siejamos ateities viltys.
Prieš artėjančias vienas svarbiausių rungtynių į komandą sugrįžęs Karolis Stropus teigė, jog tikisi, kad „Dragūnas“ šį sezoną bus pajėgus rungtyniauti ir tarptautiniame fronte.
– Po dviejų metų pertraukos grįžti žaisti į Lietuvą. Ar sunku buvo priimti sprendimą grįžti į Lietuvą?
– Sunku, nes ieškojau gerų pasiūlymų iš užsienio, bet nelabai sulaukiau tokių, kuriuos norėčiau priimti, tai po pasiūlymo sugrįžti į Lietuvą teko gerai apsvarstyti ar ieškotis žymiai palankesnio piniginio varianto ar grįžti į Lietuvą ir stengtis save pateikti per aukštesnio lygio Baltijos Lygos ar EHF taurės varžybas.
– Ar buvo daug pasiūlymų iš užsienio? Galbūt likti tam pačiam „Akureyri“?
– Buvo tam tikrų pasiūlymų Ispanijoje, variantų grįžti į Islandiją, taipogi ir į savo buvusį klubą, nepavyko suderinti sąlygų Vokietijoje, kur ir norėjau rasti klubą.
– Kaip vertintum legionieriaus patirtį Islandijoje?
– Manau bet kokia patirtis žaidžiant užsienyje yra be galo vertinga, nes gali rankinį įvertinti iš kito kampo, geriau save pažinti, pririnkti patirties, rasti kaip save patobulinti bei palyginti su kitokio stiliaus žaidėjais, treneriais ir komandų žaidimo stiliais, nes variacija žymiai didesnė nei Lietuvoje. Nors manoji patirtis nebuvo tokia gausi, ar sėkminga kaip galėjo būti, aš vertinu savo laiką Islandijoje kaip praleistą tikrai teigiamai.
– Kaip manai kiek per du metus pasikeitė „Dragūnas“ ir Lietuvos klubinis rankinis?
– Lietuvos klubinio rankinio lygis, manau, deja, bet po truputį, iš lėto krenta žemyn, nes trūksta naujų, jaunų žaidėjų, trūksta rankinio bendruomenės kaitos, ji yra, bet, manau, kiek per smulki. Didesnė kaita padidintų konkurenciją tiek tarp klubų tiek pačiuose klubuose. Talentingų jaunesnių žaidėjų tikrai yra, bet manau jų skaičius kasmet vis mažesnis. „Dragūne“ nemanau, kad labai daug kas pasikeitė, atsirado ne vienas naujas veidas, bet tai natūralu, nes komanda vis ieško naujų žaidėjų, naujų talentų, vis gi vieni iškeliauja ir reikia naujų. Manau, žaidėjų paruošimas čia tikrai geriausias Lietuvoje.
– Kokius tikslus keli šiam sezonui sau kaip žaidėjas?
– Norėčiau pasiekti kažką stipraus, būtų nuostabu praeiti du etapus EHF taurės varžybose ar tapti Baltijos lygos prizininku. Bet titulai yra viena, o man kaip žaidėjui svarbiausia yra gerai, kokybiškai sužaisti svarbias rungtynes, padėti savo komandai parodyti aukščiausią galimą žaidybinę formą ir sukovoti šiek tiek virš savo galimybių ribos. Žinoma tikiuosi daug pergalių, bet galiu su komanda tik atiduoti viską, o kaip bus taip, tikiuosi to užteks teigiamam rezultatui pasiekti.
– „Dragūno“ komplektacija kol kas atrodo gana stipriai. Ar nebaisu, jog vietiniame fronte pritrūks konkurencijos?
– „Dragūno“ komplektacija tikrai gana stipri, nors traumos čia nėra retas svečias, tad viskas bus aišku tik sezono eigoje. Manau, kad šiais metais, kaip ir visais, vis tiek ne vieną kartą atsiras prieš ką sužaisti ir sunkiai sukovoti dėl pergalės ir vietiniame fronte, nors mano asmeninis žvilgsnis nukreiptas į užsienio varžovų komandas.
– Ar užteko laiko pasiruošti startui Europoje?
– Kiek buvo laiko pasiruošti – tiek ir turi užtekti, kitaip jau nebus, liko ta finišo tiesioji – paskutinė savaitė, kai išaiškės kiek mes esame pajėgūs, susižaidę ir pasiruošę. Visada norėtųsi turėti daugiau laiko, manau mums dar tikrai praverstų pridėti struktūros ir žaidybinio efekto – varžybų, susižaidimo, tam tikrų elementų atšlifavimo ir užtikrintumo.
– Ką žinai apie būsimus „Dragūno“ varžovus iš Islandijos?
– Islandai pasižymi ganėtinai laisvu žaidimu, stipriais ir įvairiapusiškais metimais iš įvairių padėčių. Šią komandą treniruoja patyręs treneris, kuriam patikėta treniruoti ir Austrijos nacionalinę rinktinę, tai, manau, strategas tikrai labai geras ir bus paruošęs komandą labai stipriai. Pati komanda yra jauna, labai greita, stipri, užsispyrusi, kovos iki galo nesvarbu koks rezultatas degs švieslentėje – jie vis tiek norės įmesti dar. Jie turi įvairaus pobūdžio žaidėjų – gali ir puikiai atakuoti iš toli, apeidinėti su kontaktu, užbėgti ant greito ar kilti mesti iš gilaus krašto, tad tokia tikrai gera, visapusiška komanda. Manau didžiausią įtaką rungtynėms turės padarytos klaidos ir šaltakraujiškumas.
– Koks rezultatas būtų tenkinantis pirmoms rungtynėms Islandijoje?
– Aš asmeniškai norėčiau laimėti abejas rungtynes, kad ir koks bus rezultatas po pirmųjų – antrosios bus vis tiek velniškai sunkios ir atkaklios, nemanau, kad yra koks tikėtinas rezultatas, kurio nepavyktų atsverti vienai ar kitai komandai per antrąsias rungtynes Lietuvoje. Kadangi abejos komandos yra gana jaunos, tai nenustebčiau, kad ir rezultatai galimai užbanguos. Tam kad išlaikytumėm psichologinį pranašumą ir neapkrautumėm savęs, manau, kad jei parsivežtumėm sau rezultatą tarp 0 ir plius 3 tai būtų tobuliausia, o tada pasistengti sužaisti ir užbaigti viską tinkamai jau namų arenoje.