Trečiadienį naujoji Romos merė Virginia Raggi nusprendė, kad Italijos sostinė pasitraukia iš kovos dėl 2024-ųjų olimpiados. Roma tapo trečiuoju miestu po Hamburgo ir Bostono, pasitraukusiu iš kovos.
Bostonas, kaip ir Roma, išsigando galimos žaidynių kainos, o Hamburge buvo surengtas referendumas ir miestiečiai nusprendė prieš.
Šiuo metu kandidatai liko trys – Paryžius, Los Andželas ir Budapeštas. Pastarasis būtų pirmasis miestas iš buvusio socialistinių šalių, organizuojantis olimpines žaidynes.
Paryžiuje yra vykusios antrosios žaidynės 1900 metais bei aštuntosios – 1928 metais. Los Andželas irgi turi daug patirties – čia vyko 1932 ir 1984 metų žaidynės.
Išlaidos verčia iš koto
Vis dėlto pastaraisiais metais pastebima, kad surasti miestą, norintį organizuoti olimpiadą, tampa vis sunkiau. Taip, tai yra neabejotinas prestižas ir didžiulė reklama miestui pasauliniu mastu, tačiau galimos išlaidos dažnai tampa svarbiau nei bet koks prestižas.
Kiek realiau skamba pasiūlymas miestui, gavusiame teisę organizuoti olimpiadą, ją automatiškai suteikti ir dar po 12-os metų.
Dar prasčiau su žiemos žaidynėmis. Dėl teisės rengti 2022 m. žiemos olimpiadą varžėsi tik du miestai – Almata ir Pekinas, galiausiai laimėjo pastarasis. Iš pradžių varžytis žadėjo miestai iš Lenkijos, Vokietijos, Šveicarijos, Švedijos ir Ukrainos, tačiau visi išsigando išlaidų. TOK net kreipėsi į Norvegiją siūlydama rengti žiemos žaidynes, tačiau net ir turtingieji norvegai išsigando išlaidų.
Nors Rio galiausiai surengė žaidynes, nepaisant itin sunkios miesto finansinės padėties, tačiau jos neapsiėjo be incidentų. Brazilai vėlavo su žaidynių infrastruktūros parengimu, kilo ne vienas skandalas dėl vagysčių iš sportininkų. Nuo ilgapirščių nukentėjo ir lietuvė Milda Valčiukaitė.
Rio žaidynės, „Forbes“ duomenimis, iš viso kainavo 4,58 milijardo JAV dolerių (neskaičiuojant nesportinės infrastruktūros – kelių, geležinkelių tiesimo, oro uosto atnaujinimų ir pan.), o jų galutinė kaina nuo pirminio plano išsipūtė 51 proc.
Visa tai – dėl didžiulės korupcijos ir nenumatytų išlaidų bei ekonominės krizės. Prieš olimpiadą miesto medikai, mokytojai ir policininkai kelis mėnesius negavo atlyginimų, buvo protestų, akmenimis apmėtytas žurnalistų autobusas jau vykstant žaidynėms.
Galiausiai labai rimtų problemų Rio išvengė, tačiau smarkiai abejotina, ar daug naudos miestas gavo reklamine prasme.
Nytimes.com teigimu, brazilai iš viso išleido apie 12 mlrd. dol., o uždirbo tik maždaug du trečdalius tiek – Rio žaidynių nuostoliai siekia 4,6 mlrd. dolerių.
Paskutinį kartą olimpinės žaidynės atsipirko 1984 m. Los Andžele, kai organizatoriai uždirbo apie milijardą dolerių. Tuo tarpu 1976 metų žiemos žaidynės Kanados miestą Monrealį buvo privedusios prie bankroto ribos.
Brangiausių žaidynių istorijoje titulas tenka 2014 metų Sočio žaidynėms Rusijoje, kurios kainavo įspūdingą sumą – 21,89 milijardo JAV dolerių. Pirminė sąmata viršyta net 289 procentais.
Tačiau ši suma skaičiuojama tik su sportu susijusioms išlaidoms. Iš viso Sočio žaidynės Rusijai, anot „Financial Times“, kainavo daugiau nei 50 mlrd. dolerių.
Beveik 7 milijardus žaidynių organizavimui skyrė Pekinas, o Londonas išleido 15 mlrd. Vis dėlto gyventojų padėtis, korupcijos lygis ir bendra žmonių gerovė Rusijoje, Kinijoje ir Didžiojoje Britanijoje skiriasi gana smarkiai. Tiek rusams, tiek kinams žaidynės tapo puikia proga garsinti savo šalį, prisidengiant įspūdingu sportiniu renginiu.
Kaip sumažinti žaidynių kainą?
Padaryti žaidynes ne tik populiariu, bet ir pelningu sportiniu renginiu – to siekiama 2024 metais.
TOK net kreipėsi į Norvegiją siūlydama rengti žiemos žaidynes, tačiau net ir turtingieji norvegai išsigando išlaidų.
Štai Los Andželas teigia, kad žaidynės išgarsės ne naujai statomomis arenomis, o panaudojimu tuo, ką miestas jau turi. Amerikiečiai planuoja, kad žaidynių biudžetas sutilps į 4,6 mlrd. dolerių sumą, o Paryžius skaičiuoja 7 mlrd.
Los Andžele įstatymų leidėjai garantavo, kad olimpinėms žaidynėms skirtų 250 mln. dolerių, Paryžiuje valdžia patvirtino prisidėsianti 145 mln. eurų (162 mln. dol.).
Paryžiuje būtų naudojama daug esamos infrastruktūros, tačiau būtų ir statybų. Apie 30 mln. eurų planuojama skirti naujam stadionui, 21 mln. eurų – naujam plaukimo baseinui šalia „Stade de France“ stadiono. 25 mln. planuojama išleisti treniruočių kompleksams, 12,5 mln. – plaukimo baseinui Senos upėje. Iš viso statyboms prancūzai planuoja 3 mlrd. eurų biudžetą.
TOK ragina olimpinių žaidynių organizatorius rengti žaidynes jau egzistuojančiose arenose ir naudotis esama infrastruktūra. Jau kuris laikas atsisakyta ir „kompaktiškų žaidynių“ idėjos, kai buvo reikalaujama kuo daugiau arenų turėti vienoje vietoje, šalia olimpinio kaimelio.
1984 metais Los Andželas jau įrodė, kad žaidynės gali atsipirkti – jau tuomet miestas naudojo esamas arenas ir infrastruktūrą. Žinoma, remonto, bent jau kosmetinio, reikia visada, tačiau sporto kompleksų renovacija visada yra pigesnė nei naujų statyba.
Los Andžele yra didžiulis amerikietiškojo futbolo komandos „Rams“ stadionas (telpa iki 94 tūkst. žiūrovų), kita infrastruktūra. Miestui reiktų pastatyti vandens sporto šakų centrą.
Be to, Londono žaidynių organizatoriai jau parodė, kad sutaupyti galima statant laikinas arenas, kurios po žaidynių yra išardomos.
Kitos alternatyvos
Tarptautinio valiutos fondo direktorė Christine Lagarde yra išsakiusi pritarimą idėjai, kad visos olimpinės žaidynės būtų organizuojamos vienoje vietoje – kad ir Atėnuose.
Galbūt reikėtų išrinkti 5-6 nuolatines vietas olimpiadoms ir jas rotuoti. Taip būtų naudojami vis tie patys sporto kompleksai. Yra nuskambėję siūlymų žaidynių neberengti vienam mieste – išskaidyti jas po vieną regioną ar bent valstybę.
Kitas siūlymas – viename mieste rengti dvi iš eilės žaidynes. Tačiau kiek realiau skamba vos kitokia forma – miestui, gavusiam teisę organizuoti olimpiadą, ją automatiškai suteikti ir dar po 12-os metų.
Toks trijų olimpinių ciklų ilgio laiko tarpas reikalautų ilgalaikio planavimo, tačiau apsaugotų miestus nuo to, kas nutiko Atėnuose ar Sočyje, kai brangiai kainavę olimpiniai objektai po kiek metų tampa niekam nereikalingi ir nenaudojami.
Pasiūlymų yra daug ir įvairių, tačiau bent iki 2024 metų didelių pokyčių tikėtis neverta. O Paryžius arba Los Andželas gali įrodyti ir pasauliui parodyti, kad olimpines žaidynes galima suorganizuoti pigiai ir iš jų uždirbti.
Parengta naudojantis „New York Times“, „Forbes“, „Los Angeles Times“ ir AP informacija.
