„Su Europos Komisija nesuderinta valstybės pagalba yra laikoma neteisėta, todėl nacionaliniai teismai ar Europos Komisija, kreipusis suinteresuotoms šalims, gali priimti sprendimus tokią pagalbą išieškoti iš pagalbos gavėjų su palūkanomis. Be to, trečiosios šalys, kurioms buvo pakenkta teikiant neteisėtą valstybės pagalbą, pavyzdžiui, konkuruojantys sporto klubai, gali pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo“, – rašoma pranešime.
Derinti su Europos Komisija nereikia tik nedidelės vertės valstybės paramos (de minimis pagalbos), kuri daro nežymų poveikį prekybai ir konkurencijai tarp Europos Sąjungos narių. Didžiausia de minimis pagalba vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus negali viršyti 200 tūkst. eurų.
„Savivaldybė, skirdama paramą profesionaliems sporto klubams, suteikia jiems pranašumą, kuris gali turėti neigiamą poveikį konkurencijai. Rinkos sąlygomis veikiantys profesionalūs sporto klubai, siekdami pasisamdyti geresnius žaidėjus ir trenerius ar įsigyti geresnę treniruočių įrangą, turėtų investuoti savo privačias lėšas“, – pranešime žiniasklaidai teigia Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė.
Apie visa tai Konkurencijos taryba informavo ir Vilniaus miesto savivaldybę. Jai siųstame laiške taryba atkreipė sostinės politikų dėmesį, kad profesionalūs sporto klubai vykdo ūkinę veiklą (dalyvauja varžybose, parduoda bilietus, varžybų transliavimo teises ir atributiką, pasirašo žaidėjų perėjimo susitarimus, teikia reklamos paslaugas), todėl yra laikomi ūkio subjektais, kuriems taikomos konkurencijos taisyklės.
Konkurencijos taryba teigia paprašiusi savivaldybės iki rugsėjo 18 d. informuoti, kokių veiksmų ji ketina imtis, kad įteisintų profesionaliems sporto klubams teikiamą valstybės pagalbą.
Meras liberalų lyderis Remigijus Šimašius sako sutinkantis su Konkurencijos tarybos priekaištais. Anot jo, opozicijos ir konservatorių balsais priimtas sprendimas buvo skubotas, be didesnių diskusijų savivaldybėje ir visuomenėje. Mero teigimu, dėl išeities iš šios situacijos dar bus tariamasi su teisininkais.
„Esu už tai, kad miestas prisidėtų prie sporto klubų augimo, tačiau tai neturi pažeisti jokių teisinių normų ir tai negali būti daroma chaotiškai, neplanuojant ir nurėžiant finansavimą nuo kitų sričių“, – komentare BNS sakė meras.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ gaus papildomą milijoną iš Vilniaus miesto
Vilniaus miesto taryba praeitą trečiadienį po ilgų diskusijų pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) siūlymui skirti po pusę milijono eurų pagrindiniams sostinės krepšinio ir futbolo klubams „Lietuvos rytui“ ir „Žalgiriui“. Argumentas – šios komandos stiprios Lietuvoje, tačiau esą pats laikas jau pakilti į kitą lygį Europoje.
Konservatorių teigimu, miesto biudžetas nuosekliai auga, o tai esą leidžia nukreipti investicijas į sportą ir stiprinti tiek krepšinio, tiek futbolo klubus Vilniaus mieste. Šios idėjos Vilniaus taryboje nepalaikė mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai. Vienas iš jų, Kasparas Adomaitis, teigė, kad jeigu miestas turi pinigų, tai nereiškia, jog galima švaistyti juos.
R.Šimašius balsuojant dėl šio sprendimo susilaikė.