Brangiausias žmogaus turtas Lietuvoje vis dar nėra pakankamai vertinamas - statistinis lietuvis kur kas didesnes sumas išleidžia turto draudimui, o sveikatą draudžiasi gerokai rečiau.
Šiek tiek kitoks požiūris vyrauja sporto stovykloje. Labai dažnai sportininkai tiesiog negali dalyvauti varžybose, jei nėra apsidraudę sveikatos. Tačiau sportas sportui nelygus - plaukikas per visą gyvenimą veikiausiai nepatiria tiek traumų, kiek boksininkas "susirenka" per vieną kovą.
"Nebežinau, kaip apdrausti žaidėjus. Jų rizikos laipsnį draudikas prilygino kosmonautams ir padidino įmokas tris kartus", - prasitarė "Baltrex" komandos ir Lietuvos regbio rinktinės (7x7) treneris Augustas Taralis.
Tarsi keiksmažodis
LŽ kalbintas A.Taralis pasiguodė, kad pastaruoju metu nuo jo treniruojamų sportininkų nusigręžė dvi draudimo bendrovės: "Kai tik pasakai žodį "regbis", draudikai arba nebesišneka, arba padidina įmokas mažiausiai tris kartus."
Iš tiesų tik pamatęs regbio varžybas gali suprasti draudikų užmojus. Regbis - kontaktinis stiprių vyrų sportas. Stovėdamas prie vejos gali išgirsti, kaip traška kaulai ir bumbsi smūgiai. Treneris supranta, kad žaidėjų sveikatą drausti būtina, tačiau į aklavietę varo ne tik padidėjusios įmokos, bet ir sunkmetis. Pastaruoju metu "Baltrex" komandos rėmėjai puikuojasi tik ant marškinėlių.
"Klube yra per 200 žmonių, draudimo įmokos padidintos tris kartus, o rėmėjai kol kas negali padėti. Todėl apdrausti žaidėjus nerealu - mes neturime tokio biudžeto", - aiškino A.Taralis.
Kitiems lengviau
Krepšininkų traumos irgi nėra retas dalykas, tačiau "Šiaulių" ekipos direktorius Adomas Klimavičius teigia, jog problemų dėl draudimo nekyla: "Krepšininkai visada yra apdrausti ir gauna išmokas.
Teoriškai tas išmokas turėtų gauti klubas, bet paliekame jas žaidėjams - tegul perka vaistus. Kol kas susiduriame tik su viena problema - negalime apdrausti žaidėjo kontrakto, kaip yra NBA ir kitur. Ten, jei krepšininkas patiria traumą, jam atlyginimą gydymosi metu moka draudimo kompanija, o klubas gali įsigyti kitą žaidėją."
Žolės riedulys iš pažiūros nėra labai švelnus žaidimas - kaukši medinės lazdos, zvimbia kietas kaip akmuo kamuoliukas. Tačiau Lietuvos moterų čempionių komandos ("Gintra-Strektė-Universitetas") treneris Vaidas Vaičeliūnas tikina, kad traumos čia - retas dalykas:
"Jau porą metų žaidžiame be jokių rimtesnių traumų. Todėl su draudikais sutariame puikiai - ir mes patenkinti, ir jiems gerai."
Neapdraustas - tarsi nuogas
Regbio treneris A.Taralis pripažįsta, kad draudimo įmokos drastiškai padidėjo tada, kai pasipylė žaidėjų traumos. "Didžiausia bėda atėjo pernai. Turėjome tiek traumų, kad išmokos šešis kartus viršijo įmokų sumą. Dešimt metų draudėme regbininkus, o šiemet "Baltrex" klubas neapdraustas - likome pliki ir neapsaugoti nuo nelaimių. Gal apdraustume ir didesnėmis kainomis, tačiau lėšų iš rėmimo nebėra - rėmėjai skolingi vienas kitam", - kalbėjo jis.
Krepšinio atstovas A.Klimavičius kolegoms regbininkams turi tik vieną patarimą: "Lietuvoje yra bent dešimt bendrovių. Kito kelio nėra - tik susirasti tą, kuri draus mažiausia kaina."
LŽ nutarė pakalbinti neutralią draudimo kompaniją, kuri bent iki šiol neturėjo reikalų su regbio žaidėjų draudimu. UADB "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius nenustebo dėl regbininkų prilyginimo kosmonautams. "Na, kosmonautai galbūt skamba labiau kaip metafora, tačiau kiekvienas draudikas atsižvelgia į rizikos laipsnį. Iš viso yra apie dešimt rizikos grupių, o regbininkai - kontaktinio žaidimo atstovai, todėl patenka tarp rizikingiausių draudėjų", - dėstė R.Pocius.
Rizikos kaina
Draudimo bendrovės atstovas įsitikinęs, kad kiekvienas draudikas įvertina rizikos grupę prieš drausdamas. Ir nesvarbu, ar tai būtų sportininkas, ar keliautojas, ar kokios nors profesijos atstovas.
"Skirtingi draudimo įnašai bus taikomi į Turkijos paplūdimį išsiruošusiam poilsiautojui ir į Alpes slidinėti keliaujančiam žmogui, - pateikė pavyzdį R.Pocius. - O sportininkas sportininkui taip pat nelygus - įmoka gali skirtis kelis kartus. Teniso žaidėjas mokės mažiau už boksininką, profesionalus sportininkas mokės daugiau už mėgėją."
Pasak R.Pociaus, kiekvienas draudėjas moka savo rizikos kainą. Regbis yra aštri, kontaktinė sporto šaka. Pagal rizikos laipsnį šis sportas rikiuojasi greta Rytų dvikovų, automobilių ir motociklų sporto.
"Jeigu regbininkai anksčiau mokėdavo mažiau, galbūt regbis nebuvo išskirtas kaip didesnės rizikos sportas. Vėliau statistika viską sudėliojo į vietas", - svarstė draudikas.
Geležis brangesnė už gyvybę
R.Pocius pažymėjo, kad į rizikos grupes skirstomi ne tik sportininkai, bet ir kitų veiklos rūšių, profesijų žmonės. Profesinėje srityje didžiausius įnašus moka statybininkai, tolimųjų reisų vairuotojai, stogdengiai.
Draudžiant, pavyzdžiui, policininką atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį. Vienokia įmoka bus prie stalo dirbančiam tyrėjui, kitokia - pasaloje tykančiam kriminalistui. Draudikas atkreipė dėmesį, kad sunkmečiu sumažėjo sveikatą draudžiančių bendrovių, bet padaugėjo individualiai apsidraudžiančių žmonių.
Vis dėlto, pasak R.Pociaus, statistinis lietuvis kol kas labiau vertina turtą, o ne sveikatą: "Šiandien dar išlieka prioritetas turtui, nors sveikatos ir gyvybės draudimo įmokos, palyginti su turto, nėra didelės. Vieno apynaujo automobilio draudimas kainuoja tiek, kad už tą sumą būtų galima apdrausti tris šeimas."
Lygindamas Lietuvą ir Vakarų šalis R.Pocius pabrėžė, jog apdraustumo lygis mūsų krašte dar labai menkas. "Su Vakarais dar nežinia kada galėsime lygintis. Bet tendencijos yra geros, poreikis draustis didėja", - pridūrė jis.
