„Pagrindinis mūsų tikslas, kad Rusijos rinktinė būtų diskvalifikuota“, – portalui 15min pirmadienį komentavo Lietuvos funkcinio sporto federacijos Tarybos narys ir komunikacijos vadovas Rokas Milevičius.
Tiesa, čia pat pridūręs, kad protestas buvo surašytas jau prieš dvi dienas, o atsakymo į jį – vis dar laukiama.
„Jau antra para, kaip jie nesugeba atsakyti. Į (Kornelijos) marškinėlius sureagavo labai greitai ir perdėtai, o į mūsų protestą vis dar nėra jokios adekvačios reakcijos, apart to viešo pranešimo, kad jie apgailestauja dėl to, jog mes pasitraukėme“, – ironizavo R.Milevičius.
Tarptautinės federacijos (iF3) pranešimas:
- „Labai apgailestaujame dėl klaidų, kurios prisidėjo prie Lietuvos komandos pasitraukimo. Prisiimame visą atsakomybę dėl to, kad nesugebėjome išlaikyti apolitiškumo čempionate. Esame įsipareigoję užtikrinti, kad ateityje tai nepasikartotų.
- Nekantriai laukiame Lietuvos sportininkų sugrįžimo į varžybas 2025-aisiais. Vyksime į jų gimtinę, kur, kaip visi žinome, vyks išskirtinis pasaulio čempionatas.“
Net 28-ių sportininkų rinktinę į pasaulio funkcinio sporto čempionatą Budapešte (Vengrija) išsiuntusi Lietuvos federacija trauktis nusprendė po vienos iš atlečių K.Dūdaitės pašalinimo.
Neapsikentusi čempionate matomos rusiškos simbolikos jį į varžybas stojo su marškinėliais „make russia small again“ (liet. „padarykime rusiją vėl mažą“).
„Mes visaip bandome spausti Tarptautinę federaciją, kad jie suprastų šio dalyko esmę ir problematiką, nes, atrodo, kad jie nesuvokia, ko mes čia taip isterikuojame ir ką jie čia blogai daro“, – piktinosi R.Milevičius, buvęs olimpietis ir vienas geriausių šalies buriuotojų, vienintelis lietuvis, dalyvavęs prestižinėse „Volvo Ocean Race“ buriavimo lenktynėse.
„Neutralių sportininkų statusas man yra gerai pažįstamas, nes stebiu ir kitas sporto šakas, tą patį buriavimą. Esu susipažinęs su visais reglamentais. Į varžybas atvažiuoja ne šalis, o pavieniai sportininkai, kurie atstovauja nepriklausomai šaliai. Jokių delegatų, simbolikų ir t.t.
Yra aiškios IOC rekomendacijos, bet čia buvo pažeista gal 12 punktų. Vėliavėlės ant aprangų, garsūs komentatorių pranešimai, kad tai – Rusijos komanda, sveikinimai sugrįžus į sportą ir panašiai.
Aišku, organizatoriai taisė ir šalino (klaidas) jau varžybų metu, bet pačio fakto ir pačios esmės tai nekeičia“, – dėstė R.Milevičius.
„Lūžio tašku tapo Kornelijos išvarymas ir pagrasinimas išmesti visą mūsų rinktinę. Mes greitai susiskambinome su visais sportininkais. Sprendimas nebuvo visiškai vieningas, buvo pamąstymų, kad galbūt reikėtų leisti toliau varžytis vaikams. Didžioji dalis iš karto pasakė, kad jokiu būdu. Kiti irgi linko į tą pačią pusę. Tad kitokio sprendimo, kaip tik trauktis, mes nematėme“, – tęsė R.Milevičius.
Pasak jo, palaikymą lietuviams išreiškė ir kitos šalys, bet mūsiškiai buvo vieninteliai pasitraukę iš čempionato, kuriame netrūko pažeidimų.
„Latviai svarstė pasielgti taip pat, bet jų delegacija – mažesnė, tik keturi sportininkai. Galiausiai jie nusprendė varžytis. Kitos šalys išreiškė palaikymą, bet nė viena neišdrįso pasitraukti, kaip mes. Visi pripažino, kad organizatoriai pažeidė olimpinį reglamentą. Pasipiktinimo buvo daug, bet boikotuoti varžybų kiti nesiryžo, – dėstė R.Milevičius.
– Vandenis tikrai rimtai sujudinome. Tiek ir mes sulaukėme įvairiausių grasinimų ir blogų palinkėjimų, tiek ir organizatoriai, kurie nesitikėjo tokio lietuvių palaikymo ir tokios neigiamos reakcijos jų atžvilgiu.“
Jis apgailestavo, kad lietuvių surašytas protestas realios žalos šalies agresorės, pažeidinėjusios reglamentą, sportininkams jau nepadarys.
„Tai – akivaizdu. Čempionatas pasibaigė, o apdovanojimai – išdalinti. Bet mes pažiūrėsime, ką atrašys į mūsų protestą ir tuomet spręsime, ką daryti. Jeigu atsakymas bus paprastas, be kažkokių drastiškų veiksmų, o tik padėka už parodytas klaidas, kurias jie po to taisė, tuomet mes svarstysime, ar su šia organizacija mums yra pakeliui. Ypač, jeigu bandys kažką padaryti su pasaulio suaugusiųjų čempionatu, kuris kitąmet turi vykti mūsų šalyje“, – pažymėjo R.Milevičius.
Pasak jo, į Lietuvą šalių agresorių atletai neturėtų patekti net ir su neutralių sportininkų priedanga.
„Dalyvaus apie 300–600 dalyvių iš viso pasaulio. Savaime suprantama, kad nelaukiame to, ko nelaukiame. Tikėtina, kad jie neturės jokių šansų čia atvažiuoti. Yra reglamentas, kurio mes laikysimės.
Tuo metu čia, toks vaizdas, kad organizatoriai visiškai nebuvo skaitę olimpinės chartijos. Pagal ją, neutralūs atletai turi vilkėti baltus marškinėlius, be jokių logotipų, vėliavų ir t.t. Varžybose negali būti jokių federacijos atstovų, jokių pavadinimų, nieko. Atletai negali būti susiję su jėgos struktūromis, o čia užteko perbėgti per jų socialinius tinklus. Pažeidimų pririnkome labai daug.
Keisčiausia, kad tuo pačiu metu Budapešte vyko ir pasaulio plaukimo čempionatas, bet jame buvo laikomasi visų reikalavimų. Jokios simbolikos, tik baltos vėliavos ir balti logotipai“, – pabrėžė vienas iš Lietuvos funkcinio sporto federacijos vadovų.
„Morališkai priimti sprendimą trauktis buvo labai lengva. Liko daug pykčio, nepasitikėjimo organizatoriais ir nenoro ten būti, matyti, kas ten vyksta ir tuo labiau – dalyvauti. Iš kitos, buvo keistas jausmas dėl rezultatų. Tikrai žinome, kad atletai ruošėsi visus metus, turėjome atsivežę daug jaunų sportininkų, kuriems tai buvo pirmas pasaulio čempionatas. Kai kuriems – ir paskutinis jų amžiaus grupėje. Tikėjomės nė vieno medalio, – teigė R.Milevičius.
– Nežinome ir kaip dabar bus su mūsų sporto šaka. Negausime taškų dėl dalyvavimo pasaulio čempionate. Šiek tiek jau kalbėjau su NSA (Nacionaline sporto agentūra, – past.), man pažadėjo, kad jie atsižvelgs į tokius dalykus.“
Kas yra funkcinis sportas?
- Tai – sporto šaka, lavinanti kone visas fizines savybes: jėgą, ištvermę, greitį, lankstumą, įgūdžius. Funkcinis sportas apjungia tokias sporto šakas kaip sunkioji atletika, gimnastika, irklavimas, bėgimas, pratimai su savo kūno svoriu ar su svarmenimis, dviračių sportas ir t.t.
- Visame pasaulyje funkcinis sportas geriausiai žinomas „CrossFit“ vardu. Tai – komercinis šio sporto pavadinimas.
Pagal aukšto meistriškumo sporto programų finansavimą Lietuvos funkcinio sporto federacijai šiemet buvo skirta 16,9 tūkst. eurų.
