31-erių B.Aleknavičiūtė atvyko jau į trečiąsias Kurčiųjų olimpines žaidynes.
„Šiais metais ypač save spaudžiame, kad iškovotume auksą. Labai ilgai pasaulio ar Europos čempionatuose likdavome antros ar trečios. Pirmos vietos niekaip nepavyksta iškovoti. Norime tai pakeisti“, – apie maksimalius tikslus kalba B.Aleknavičiūtė.
Sportininkė šiame olimpiniame cikle atsidėjo tik sportui ir paliko darbą Kurčiųjų mokykloje: „Tai atima labai daug laiko. Reikia daug ištvermės. Tai kaip darbas. Ypač rengiantis olimpinėms žaidynėms. Čia tvyro kita atmosfera. Kiekvieno sportininko iššūkis yra olimpinės žaidynės. Bronza Taivanyje, sidabras Bulgarijoje, dabar norisi aukso“.
Moteris tinklinį pradėjo žaisti būdama 14-os, tačiau iškart pradėjo treniruotis su sveikaisiais ir žaidė salės tinklinio „Hexos“ komandoje. Kurčiųjų sportą B.Aleknavičiūtė atrado po kurio laiko.
„Mano tėvai neprigirdintys, aš taip pat, bet su klausos aparatu integravausi. Mane pastebėjo kurčiųjų sporto komitetas ir pasiūlė susirasti partnerę. Mūsų maža bendruomenė ir nedidelis pasirinkimas, todėl surinkti komandas nėra lengva. Pradėjau su kurčiaisiais sportuoti nuo 2005 metų ir tai tęsiasi iki šiol“, – apie atrastą kurčiųjų bendruomenę kalbėjo B.Aleknavičiūtė.
Iššūkiai aikštelėje
Nors iš pirmo žvilgsnio kurčiųjų ir sveikųjų paplūdimio tinklinis mažai kuo skiriasi, kliūtys slepiasi tyloje.
Tiek Birutė, tiek jos partnerė Ingrida puikiai susikalba klausos aparatų pagalba, tačiau Kurčiųjų varžybose jos dalyvauja be jų.
„Nors kurtieji neturi fizinės negalios, tačiau skirtumas nuo sveikųjų egzistuoja. Net nežinau, kaip tai mediciniškai paaiškinti. Kurtieji yra silpnesni – pastačius greta sveikąjį ir kurčiąjį, sveikasis pasieks daugiau. Tinklinyje, kai nieko negirdi, priimti kamuolį nėra sunku. Sunku yra atlikti kombinacijas. Kai kalbi, gali visada bendrauti su partneriu, o čia yra sunkiau. Tavo regėjimo laukas turi būti labai platus. Pelnyti taškui reikia įdėti daugiau pastangų ir būti gudresniu“, – tylaus tinklinio subtilybes aiškino Birutė.
Pelnyti taškui reikia įdėti daugiau pastangų ir būti gudresniu.
I.Milkintaitė ir B.Aleknavičiūtė kartu sportuoja jau septynerius metus ir atvyko į antras Kurčiųjų olimpines žaidynes, tačiau iššūkių merginoms pakanka.
„Baramės ir pykstamės, bet taip ir turi būti. Labai daug reikalauju iš savo partnerės. Man vis trenerė sako, kad baigčiau ją ėsti. Jai yra sunkiau, nes ji atėjusi vėliau negu aš“, – savo reiklumą pripažįsta B.Aleknavičiūtė.
Tačiau daugiausiai sportininkė reikalauja iš savęs pačios: „Man sunku atsipalaiduoti, nes esu maksimalistė. Visada galvoju, kad reikia laimėti. Perdegu. Man reikia išmokti save slopinti. Man anksti pasireiškia ta prieš varžybinė įtampa. Prieš startus padeda muzika ir bendravimas su treneriais.“
Samsuno karštis
Prieš Kurčiųjų olimpines žaidynes paplūdimio tinklininkės surengė stovyklą Turkijoje, kad apsiprastų su kaitra. Tačiau atvykus į Samsuną jis išlieka pagrindiniu nerimo šaltiniu.
„Bandėme tam pasirengti, bet beveik visus metus treniruojantis Lietuvoje, neįmanoma to padaryti“, – aiškino merginų treneris Paulius Matulis.
Matyti, kad jos per daug galvoja ir nervinasi. Visa tai reikia pamiršti. Reikia tiesiog žaisti ir mėgautis.
Pagrindinės varžovės tradiciškai bus Ukrainos ir Rusijos rinktinės, kurios atsivežė po dvi komandas.
Tačiau pirmiausia Lietuvos atstovėms reiks įveikti pačias save, tikina jų treneris: „Matyti, kad jos per daug galvoja ir nervinasi. Visa tai reikia pamiršti. Reikia tiesiog žaisti ir mėgautis. Aš prieš varžybas galiu patarti ir nuteikti, analizuoti varžoves. Tačiau įgyvendinti jos tai turės pačios, mačo metu aš esu tiesiog žiūrovas.“
Kad ir kaip pasibaigtų kelionė Samsune, B.Aleknavičiūtė apie karjeros pabaigą dar negalvoja: „Norėčiau sudalyvauti penkiose ar šešiose žaidynėse. Nuo 30-ies metų tinklininkai pasiekia geriausią formą. Jie jau naudoja galvą, o ne jėgą.“
Paplūdimio tinklinio varžybos Samsune prasidės liepos 20 dieną.
Kurčiųjų olimpinės žaidynės
Kurčiųjų olimpinės žaidynės dar vadinamos tyliosiomis, nes čia varžosi klausos negalią turintys sportininkai. Atletai turi geresne savo ausimi turėti 55 decibelus siekiantį kurtumą. Jokie pagerinantys klausą aparatai varžybų metu nėra leistini, kad visi dalyviai galėtų varžytis lygiomis sąlygomis.
Į Samsuną suplauks net 3105 atletai iš 97 pasaulio šalių, kuriuos lydi dar 3000 sirgalių. Žaidynės vyks net 14 dienų, per kurias išvysime 21-os sporto šakos varžybas.
Sportininkai varžysis lengvosios atletikos, badmintono, krepšinio, paplūdimio tinklinio, boulingo, dviračių, futbolo, golfo, rankinio, dziudo, karatė, kalnų dviračių, orientavimosi sporto, šaudymo, plaukimo, stalo teniso, tekvondo, teniso, tinklinio, laisvųjų imtynių ir graikų-romėnų imtynių varžybose.
Pirmą kartą Kurčiųjų žaidynės buvo surengtos dar 1924-aisiais Paryžiuje. Šios žaidynės pagal savo gyvavimo istoriją nusileidžia tik olimpinėms žaidynėms.
Samsuno vasaros žaidynės prasidės liepos 18 dieną ir baigsis liepos 30-ąją. Lietuvai atstovaus net 46 sportininkai, kurie varžysis septyniose sporto šakose.
Lietuvos delegacijoje yra tik 8 nariai, kuriems tai bus debiutinės Kurčiųjų olimpinės žaidynės. Dauguma jų į žaidynes vyksta antrą ar trečią kartą. Tomas Kuzminskis ir Robertas Puzinas – jau šeštąjį.
