Šių metų pasaulio taurės laimėtoja ir Europos čempionė jau pradėjo rengtis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Pradėjo nuo savo mėgstamiausios rungties – bėgimo. Pirmomis dienomis ji bėgo 11 km, o vėliau nuotolį ilgino. Kartais Vingio parke jai kompaniją palaiko daugiau bėgimo entuziastų. Susitinka ir maratonininkę Dianą Lobačevskę, kartu pasišnekučiuodamos pabėgioja.
„Du tris mėnesius daug bėgiosiu, vyks bazinis pasirengimas. Po atostogų visiškai nesunku vėl kibti į darbą, tai įprasta mūsų kasdienybė“, – LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Penkiakovininkė džiaugiasi, kad po įtempto sezono ji turėjo laiko atsikvėpti, su šeima buvo išvykusi į šiltus kraštus. Bet ir per atostogas netinginiavo – bėgiojo.
Įspūdingos trofėjų kolekcijos
Zadneprovskių šeima įsikūrusi erdviame bute Karoliniškėse. Jų būstą puošia daugybė įvairių apdovanojimų. Yra dvi trofėjų kolekcijos – Lauros ir Andrejaus. „Manyčiau, kad savo apdovanojimais Andrius mane lenkia. Jo prizų dar yra Klaipėdoje pas tėvus, nors ir mano daug apdovanojimų yra priglaudę tėvai. Tikrai jau reikia atskiro kambario trofėjams“, – šypteli Laura.
Manyčiau, kad savo apdovanojimais Andrius mane lenkia. Jo prizų dar yra Klaipėdoje pas tėvus, nors ir mano daug apdovanojimų yra priglaudę tėvai. Tikrai jau reikia atskiro kambario trofėjams.
Šiemet sportininkų namuose buvo didelė šventė: jų dukrai Adrianai gegužę sukako penkeri. Visko buvo: ir didžiulis tortas, ir penkios žvakutės, ir jos mėgstama pasakų herojė Elsa. „Kaip ir kasmet, gimtadienis buvo puikus“, – prasitaria olimpinė čempionė.
Sportininkė džiaugiasi, kad dukrą dėmesiu apgaubia abi močiutės. Visus metus ypač daug padeda Lauros mama, gyvenanti Vilniaus pakraštyje. O vasaras Adriana leidžia prie jūros pas Andrejaus tėvus. Nuo trejų metukų Adriana lanko plaukimo pratybas, todėl jūroje drąsiai neria į bangas. „Kai ji plaukia, kur gilu, labiau man baisu nei jai. Adriana – labai drąsi ir be galo aktyvi mergaitė“, – pasakoja mama.
Maistas – iš biodinaminio ūkio
Olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė treniruojasi šešiskart per savaitę. Vienintelis sekmadienis poilsio diena. Tada susitinka su draugais ar visa šeima eina pasivaikščioti.
Sportininkė daug dėmesio skiria mitybai, jų virtuvėje tik šviežias ir kokybiškas maistas iš vienintelio Lietuvoje biodinaminio ūkio – Rokiškio r. Ilzenbergo dvaro. „Užsisakome tų produktų, kurie mums būtini, reikalingiausi. Natūralaus maisto krepšelis, kurio galiojimo laikas – maždaug keturios dienos, kiekvieną savaitę atkeliauja iš šio daugiau nei ekologiško – biodinaminio ūkio. Sportininkams geras maistas – pagrindas“, – primena garsi penkiakovininkė.
Ta sriuba – tikras Lauros šedevras, gali liežuvį nuryti. Ją valgyčiau ir valgyčiau, bet Laura neturi laiko, verda kartą per mėnesį, bet ir tiek užtenka pasmaguriauti.
Šis ūkis – tai Lietuvos šiuolaikinės federacijos prezidento Vaido Barakausko verslas. Būtent jis praėjusiais metais pasiūlė mūsų penkiakovės garsenybėms su didele nuolaida įsigyti produkcijos.
Andrejus šypsosi ir sako, kad, palyginti su juo, žmona gamina skaniau. Jis gali išvirti kiaušinių, koldūnų, sutepti sumuštinių, bet niekas nemoka taip skaniai paruošti tailandietiškos jūrų gėrybių sriubos kaip žmona. „Ta sriuba – tikras Lauros šedevras, gali liežuvį nuryti. Ją valgyčiau ir valgyčiau, bet Laura neturi laiko, verda kartą per mėnesį, bet ir tiek užtenka pasmaguriauti“, – šypsosi Andrejus.
Neseniai ir Andrejus nudžiugino Laurą. Su dukra bevaikštinėdami po prekybos centrą nupirko baltų rožių puokštę. „Tikrai nustebino, kai be jokios progos padovanojo baltų rožių. O aš juos nustebinu savo tailandietiška sriuba“, – juokiasi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Dėmesys auklėtiniams
Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių medalininkui, keturiskart pasaulio ir dukart Europos čempionui, o dabar Lietuvos olimpinio sporto centro treneriui A.Zadneprovskiui labai svarbu, kad kelialapį į olimpines žaidynes iškovotų jo auklėtinis Justinas Kinderis: „Justinas turėtų startuoti Rio de Žaneire. Reikės gerai išanalizuoti visas klaidas, kurių jis padarė šį sezoną. Jam šie metai buvo gana sudėtingi dėl sveikatos, buvo ir kitų nedidelių problemėlių. Tačiau Justinas yra talentingas, darbštus kovotojas, turintis nemažai patirties. Tikiuosi, į olimpines žaidynes jis pateks pagal reitingą. Olimpiniam sezonui reikės gerai pasirengti, kad jo metu nieko nereikėtų koreguoti ir tvarkyti.“
Treneriu tapusio garsaus penkiakovininko grupėje treniruojasi ir talentingas Lukas Kontrimavičius, nemažai vaikų. Andrejus globoja ir Sandrą Gurskaitę iš Beižionių vaikų globos namų. Šią vasarą ją buvo pasikvietę į penkiakovininkų stovyklą Vilniuje, mergaitė gyveno Lauros ir Andrejaus namuose. Vasarą jie dvylikametę sportininkę kartu su Adriana nuvežė pailsėti į Palangą ir Klaipėdą.
„Sandra gerai bėga, plaukia. Tarp savo amžiaus mergaičių ji visada užima prizines vietas. Drąsiai joja ant ponių, kurių yra vaikų globos namuose. Pastebėjau, kad ji gali tikti penkiakovei, ir, svarbiausia, pati to nori. Šią mergaitę kelis kartus buvome pasiėmęs pas save į namus, kartu eidavome treniruotes, Andrejus ją prižiūrėdavo.
Vaikams reikia padėti, jeigu matai, kad jie gabūs. Mes turime šiek tiek daugiau galimybių, todėl privalome padėti. Norėtume Sandrutę ilgesniam laikui pasiimti gyventi į Vilnių, bet vaikų globos namų direktorius tam prieštarauja. Jeigu atsiras daugiau vaikų, norinčių tapti penkiakovininkais, mes tikrai jiems padėsime. Globos namuose vaikai nėra išlepinti, jų požiūris į gyvenimą kitoks nei šeimose augančių vaikų“, – sako Laura ir Andrejus, kurių pažintis su šia mergaite užsimezgė prieš kelerius metus, kai žiemą buvo pakviesti į susitikimą su Beižionių globos namų auklėtiniais.
Padeda ne vienas treneris
Andrejui netrūksta ir visuomeninių pareigų. Jis yra Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės viceprezidentas, Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos Vykdomojo komiteto narys. O Laura ir toliau treniruojasi pas Jevgenijų Kliosovą, bet treniruotės, galima sakyti, vyksta kartu, turbūt dėl to kai kam susidaro klaidingas įspūdis, kad Andrejus yra ir Lauros treneris. Olimpinė čempionė priduria, kad net nebuvo minčių ką nors keisti, juk su J.Kliosovu juodu dirba jau dvylika metų.
„Sudarydami treniruočių planus mes visada pasitariame, jei reikia, kažką keičiame. Mūsų daug nėra: Laura, dar keletas jaunų sportininkų. Kartais nuomonės išsiskiria, bet tai labai gerai“, – sako Andrejus.
Kaip ir anksčiau, olimpinę čempionę fechtuotis ir šaudyti moko pagrindinis jos treneris J.Kliosovas, jojimo rungtį tobulina kartu su Gediminu Pikūnu, plaukimo su Egidijumi Tindžiuliu, o bėgimo – su lengvosios atletikos treneriais.
Nustebina net save
Ar gali šių metų Europos čempionato scenarijus, kai Laura prieš paskutinę kombinuotą rungtį nuo lyderės buvo atsilikusi net 59 sek., bet sugebėjo iškovoti auksą, kitąmet pasikartoti Rio de Žaneire? Andrejus sako, kad viskas priklausys nuo tų varžovių, kurios bus priekyje, o Laura priduria, kad visko gali būti.
„Atkovoti 59 sek. nėra fantastika. Bėgimas – mano stipriausia rungtis. Kita sportininkė gerai plaukia ir man pakrauna, tarkime, 10 sek. – tai irgi atrodo kaip kosmosas. Viena penkiakovininkė gerai fechtuojasi, kita plaukia, o aš, atsilikusi pirmosiose rungtyse, būnu kantri iki bėgimo. Man pačiai kyla intriga, kaip seksis. Ačiū Dievui, kartais pavyksta nustebinti ir kitus, ir save“, – džiaugiasi sportininkė.
Laura tiki, kad Rio de Žaneire iš Lietuvos penkiakovininkių ji nebus viena, o kuri mergina – Gintarė Venčkauskaitė, Karolina Gužauskaitė ar Ieva Serapinaitė – pelnys kelialapį, dabar sunku pasakyti. „Prieš akis dar visas sezonas, tarp šių trijų sportininkių vyks atkakli kova dėl dar vieno olimpinio kelialapio. Man pačiai įdomu, kas jį pelnys. Galiu pasakyti tik viena: G.Venčkauskaitei tikrai nebus lengva, jai reikės pasistengti, ypač fechtavimo rungtyje“, – sako Laura.
Ką pati veiks po žaidynių? „Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių žiūrėsiu, ką darysiu toliau. Žinau, Andrejus nori dar vieno vaikelio. Bet kol kas belieka laukti, o gyvenimas parodys, kaip ten bus“, – toli į priekį nelinkusi planuoti olimpinė čempionė.
R.Meilutytės kritimas neišgąsdino
Nei Lauros, nei Andrejaus neišgąsdino olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės kritimas nuo dviračio. Dažniau ant dviračio sėda Andrejus, minantis pedalus savo malonumui, o Laura važiuoja labai atsargiai ir dviratį ima tik Andrejaus pakalbinta.
„Kad Rūta nukrito – nieko keista. Dviratis – labai pavojinga transporto priemonė. Nuo dviračio esu kritęs lygioje vietoje ir patyręs ne vieną traumą. Kai baigiau aktyvųjį sportą, bet dar turėjau sveikatos, dalyvaudavau įvairiose dviračių sporto varžybose, maratonuose, bet dabar varžybų vengiu. Važinėju savo malonumui“, – sako Andrejus.
Artėjant žaidynėms Laura darosi vis atsargesnė. Žiemą ji visose varžybose nedalyvaus, nes startai atima daug sveikatos, išbalansuoja organizmą. Olimpinį sezoną planuoja pradėti nuo kitų metų vasario, kai prasidės pasaulio taurės varžybos. Vienas etapų vyks Brazilijoje, ten Laura norėtų sudalyvauti ir išbandyti olimpinę trasą. Šioje šalyje ji varžėsi daug kartų ir jai ten gerai sekėsi.
„Bet dabar viskas bus kitaip, iškilo naujos olimpinės sporto bazės. Todėl prieš žaidynes būtinai reikės pasižvalgyti po vietovę, kad paskui viską žinočiau. Brazilijoje karšta, o mes atvažiuodavome tiesiai į startą, be jokių adaptacijų. Būdavo sunku, bet sekdavosi gerai“, – šypteli penkiakovininkė.
Ji įsitikinusi, kad Rio de Žaneire nebus taip lengva kaip Londone, kuriame į bėgimo trasą ji išskubėjo pirmoji, o taip retai nutinka. „Rio de Žaneire tikrai bus sunki kova, bet aš tam rengiuosi, žinau, kad bus nepaprastai sunku“, – sako Laura. Kai kurios jos varžovės po Londono žaidynių atsisveikino su didžiuoju sportu, o tos, kurios liko, patobulėjo, sustiprėjo, atsirado daug naujų pajėgių sportininkių.
Mamos apdovanojimais moka džiaugtis ir mažoji Adriana. Ji džiūgauja, kai kolekcija pasipildo nauju medaliu. „Žinoma, ji norės medalio ir iš Rio de Žaneiro. Jeigu man dukrytė pasakys, kad be jo iš žaidynių negrįžčiau, taip ir padarysiu. Juk negaliu nuvilti Adrianos“, – šypsosi viena mūsų šalies vilčių Rio de Žaneiro žaidynėse.
