Liepos 14 dieną L.Elderis švęs jau 81-ąjį savo gimtadienį. Jis gimęs Dalase, Teksaso valstijoje, buvo jauniausias iš aštuonių vaikų šeimoje. Abiejų tėvų neteko būdamas vos septynerių.
Kai jam buvo 9-eri, brolis įsidarbino golfo klube – nuo tada L.Elderis norėjo tapti golfo žaidėju.
Tuo metu jis pabandė įsidarbinti golfo automobilių vairuotoju, tačiau negalėjo, nes buvo per mažas nešioti žaidėjų krepšius. Vis dėlto, golfo profesionalas pasamdė jį kaip kamuoliukų padavinėtoją.
Dirbdamas profesionaliam žaidėjui L.Elderis gavo progą paimti į rankas tikrą lazdą ir pabandyti pažaisti, žinoma, tuščiame aikštyne. Kaip sakė pats L.Elderis, talento šiam sportui jis neturėjo, tad teko daug treniruotis. Būdamas paauglys jis jau mesdavo iššūkius kitiems.
Manau, kad padėjau jiems suprasti, jog viskas yra įmanoma, jeigu užsispyręs to sieksi ir tikėsi tikslu.
25-erių metų, 1959-aisiais, jis buvo pašauktas į kariuomenę, kur pasisekė tarnauti pas pulkininką Johną Gleasterį, kuris buvo golfo mėgėjas. Po dviejų metų palikęs kariuomenę L.Elderis tapo profesionalu.
Jam teko prisijungti prie UGA – juodaodžiams žaidėjams skirtos organizacijos. PGA iki 1961-ųjų priėmė tik baltaodžius, stojimo mokestis buvo nemažas ir jį L.Elderis surinko tik po šešerių metų, 1967-aisiais.
Kvalifikacinėse varžybose jis užsidirbo 9-ąją turnyrinę vietą iš 122 sportininkų ir gavo teisę varžytis PGA turnyruose 1968 m. Per metus jis laimėjo 38 tūkst. JAV dolerių.
L.Elderiui teko nuomotis du namus, kad turnyro metu niekas nežinotų, kuriame jis nakvoja. Viešose maitinimo įstaigose sportininkas niekada nepasirodydavo vienas.
Nors JAV jau 1964 m. buvo priimtas pilietinių teisių aktas, panaikinęs rasinę segregaciją, tačiau L.Elderis visą karjerą susidurdavo su rasizmu.
Vienose varžybose žiūrovas niekam nematant iš aikštės išmetė L.Elderio kamuoliuką. Viename golfo klube Floridoje jam teko persirenginėti stovėjimo aikštelėje, nes į klubo patalpas juodaodžiams buvo uždrausta įeiti.
1974 m. L.Elderis laimėjo PGA „Monsanto Open“ turnyrą ir gavo teisę varžytis „Masters“ serijoje. Sportininkas ilgai dvejojo ir tarėsi su savo aplinkos žmonėmis, kol priėmė šį kvietimą. Jis tapo pirmuoju „Masters“ turnyre dalyvavusiu juodaodžiu.
Dalyvaudamas „Masters“ turnyre ir prieš jį juodaodis sportininkas sulaukė daugybės neapykantos kupinų laiškų, net grasinimų mirtimi. L.Elderiui teko nuomotis du namus, kad turnyro metu niekas nežinotų, kuriame jis nakvoja. Viešose maitinimo įstaigose sportininkas niekada nepasirodydavo vienas.
Nors 1974-ųjų „Masters“ jam nebuvo sėkmingas, tačiau po trejų metų jis sugebėjo patekti į 20-uką.
„Būnant daugiau nei 40-ties metų amžiaus sunku pasirodyti itin gerai. Vis dėlto, mėgavausi kiekviena sekunde“, – sakė L.Elderis.
Viename golfo klube Floridoje jam teko persirenginėti stovėjimo aikštelėje, nes į klubo patalpas buvo uždrausta žengti juodaodžiams.
Viename golfo klube Floridoje jam teko persirenginėti stovėjimo aikštelėje, nes į klubo patalpas buvo uždrausta žengti juodaodžiams.
Golfo žaidėjas teigė, kad turnyro aikštėse, nepaisant to, kad žiūrovai buvo tik baltaodžiai, užgauliojimų jis nesulaukė. Viskas buvo priešingai.
„Viso turnyro metu palaikymas buvo didžiulis. Kiekvienas sutiktas žmogus man linkėjo sėkmės“, – pasakojo L.Elderis.
1997 metais L.Elderis savo akimis matė, kaip Tigeris Woodsas tapo pirmuoju juodaodžiu, sugebėjusiu laimėti „Masters“ turnyrą.
„Dažnai galvoju apie savo įtaką juodaodžiams žaidėjams. Manau, kad padėjau jiems suprasti, jog viskas yra įmanoma, jeigu užsispyręs to sieksi ir tikėsi savo tikslu“, – sakė L.Elderis.