Išskirtiniam 15min projektui Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui 15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas) pakvietė prisidėti daug metų apie sportą rašančius kolegas – Ritą Stankevičiūtę, Marių Grinbergą ir Giedrių Janonį, kad bendromis jėgomis surikiuotume 30 Lietuvos sportininkų.
Dalis jų spindėjo olimpinėse žaidynėse ar pasaulio ir Europos pirmenybėse, kiti ten pasirodyti neturėjo realių galimybių.
Vienų sporto šaka yra tarp populiariausių planetoje, kitos sekamos mažesnio sporto sirgalių rato, bet visi skatino lietuvį Vilniuje ar Kaune, Šalčininkėliuose ar Baisiogaloje, Londone ar Čikagoje didžiuotis savo mažos tautos didelėmis pergalėmis bei pasiekimais.
Balsavime buvo paminėti ir šie sportininkai: Mindaugas Mizgaitis (imtynės) Marius Stankevičius (futbolas), Egidijus Kavaliauskas (boksas), Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas), Rimas Kurtinaitis (krepšinis), Vitalijus Karpačiauskas (boksas), Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas), Saulius Ritteris (irklavimas), Raimundas Mažuolis (plaukimas), Margarita Čiuplytė (karatė), Mindaugas Bilius (rutulio stūmimas, disko metimas), Donatas Imbras (karatė), Aleksandras Kazakevičius (imtynės), Airinė Palšytė (lengvoji atletika), Sergejus Maslobojevas (kovos), Domantas Sabonis (krepšinis), Benediktas Vanagas (Dakaro ralis).
O dabar siūlome suskaičiuoti nuo 30 iki Nr.1
30 vieta – Donata Vištartaitė-Karalienė (irklavimas)
Irklavime pasirodžiusi viena valtyje ir laimėjusi Europos čempionato auksą (2012 m.) Donata Vištartaitė dar daugiau pasiekė poroje su Milda Valčiukaite. 2013 metais jų dvivietei įgulai nebuvo lygių Europos ir pasaulio pirmenybėse, o 2016 metais olimpinėse žaidynėse duetas iškovojo bronzą. 2017 metais D.Vištartaitė būdama 27-erių pasitraukė iš sporto, o dabar sūpuoja savo duetą – 2018 metų lapkritį jai gimė dvynukai.
29 vieta – Ričardas Berankis (tenisas)
Jo pavardė nemirgėdavo tradicinių geriausių šalies sportininkų LTeam rinkimų nominacijose, bet ar ypač konkurencingą, visose žemynuose populiarią sporto šaką pasirinkęs vilnietis kaltas, kad medalį tenise iškovoti yra taip sunku?
29 metų sportininkas anksti iškilo, o per karjerą aukščiausiai buvo pakilęs iki 50-osios vietos ATP reitinge. Jei ne traumos, galbūt R.Berankis būtų užsiritęs dar aukščiau, nors ir dabar atrodo radęs savo žaidimą, ką patvirtina jo dabar užimama 72-oji pozicija pasaulyje.
R.Berankis yra pasiekęs „Grand Slam“ trečią etapą, žaidė dviejuose ATP serijos finaluose ir laimėjo 13 „Challenger“ turnyrų. Per karjerą uždirbtų premijų dydis perkopė 3 mln. eurų, o tarp lietuvio įveiktų varžovų yra žinomų vardų, tarp jų Milošas Raoničius (du kartus).
Ryškių pergalių R.Berankis yra pasiekęs ir atstovaudamas Lietuvos rinktinei Daviso taurės varžybose. Jose Ričardo statistika yra tokia: 28 pergalės ir 8 nesėkmės.
28 vieta – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (dailusis čiuožimas)
Ledo šokėjų pora leido lietuviams dar labiau pamilti romantišką sporto šaką, kurioje jie buvo elite per pirmąją atkurtos Lietuvos gyvavimo dalį.
2000 metais iškovoti pasaulio ir Europos pirmenybių, o taip pat „Grand Prix“ varžybų finalo bronzos medaliai, 2006 m. antroji Europos čempionato bronza – Lietuvos pilietybę priėmusios M.Drobiazko ir P.Vanago duetas buvo vienas stipriausių planetoje sporto šakoje, kur tiek daug lemia teisėjų balai.
Tapę pora ne tik ant ledo, bet ir gyvenime jie 5 kartus varžėsi olimpinėse žaidynėse, o 2002 metais Solt Leik Sityje užimta 5-oji vieta iki šiol lieka pačiu aukščiausiu Lietuvos sportininkų pasiekimu žiemos olimpinėse žaidynėse mūsų šaliai atkūrus Nepriklausomybę.
27 vieta – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
2007 metų geriausias Lietuvos metu sportininkas, 2003 m. Europos čempionas, 2007 m. Europos čempionato prizininkas, 2000 m. olimpinių žaidynių prizininkas, dukart Eurolygos čempionas (su „Panathinaikos“ ir Maskvos CSKA) bei 2008 m. naudingiausias Eurolygos sezono krepšininkas – R.Šiškausko titulų sąrašas ilgas, o dar ilgesnis būtų jo gražaus žaidimo epizodų rinkinys, kuriame tilptų aibė įspūdingų kryptį keičiančių reidų, metimų ilgai išsilaikius ore, šaltakraujiškai pataikytų tritaškių ir patikimos gynybos – R.Šiškauskas buvo vienas universaliausių visų laikų Lietuvos krepšininkų, o už aikštės ribų – pavyzdingu šeimos žmogumi, kuris baigęs karjerą talkino Lietuvos rinktinės trenerių štabui (2017-2019 m.).
26 vieta – Valdas Ivanauskas (futbolas)
Kai Lietuva iškovojo nepriklausomybę, Valdas Ivanauskas buvo tas, kuris visiems lietuviams kėlė didžiausią pasididžiavimą, kai mušdavo įvarčius iš pradžių Austrijos, o paskui Vokietijos Bundeslygoje. Jo dėka visi dar turėjome vilties, kad Lietuva gali būti futbolo šalimi.
Nepaisant V.Ivanausko pastangų (8 įvarčiai per 28 mačus) Lietuvos rinktinė nepateko į svarbiausius turnyrus, bet pamiršti galingus jo reidus – neįmanoma. Hamburge iki šiol kabo Ivanui skirtas plakatas, o Lietuvos futbolo rinktinei ieškant naujo stratego vis prisimenama ir treneriu užsienyje dirbančio V.Ivanausko pavardė.
25 vieta – Mindaugas Griškonis (irklavimas)
33 metų irkluotojas daug metų buvo vienišas valties karalius, pats atsakingas už pasirodymą. Ir jam sekėsi puikiai: vienvietėje M.Griškonis yra laimėjęs tris Europos pirmenybių aukso medalius (2009, 2011, 2012), tris sidabrus (2017, 2016, 2018) ir bronzą (2014). Pasaulio pirmenybėse jis yra iškovojęs du bronzos medalius 2015 ir 2018 metais.
Bet olimpinėse žaidynėse ant garbės pakylos M.Griškonis užlipo, kai likus porai mėnesių iki Rio de Žaneiro sėdo į dvivietę valtį su Sauliumi Ritteriu. Po žaidynių sidabrinis duetas buvo iširo, o M.Griškonis vienas iškovojo olimpinį bilietą į Tokiją. Šiais metais jie vėl kartu gludina yrius, o įgulos dar komplektuojamos – bet gali būti, kad Japonijoje sidabriniai vyrai vėl startuos drauge.
24 vieta – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
Pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje Diana Žiliūtė buvo viena greičiausių pasaulio dviratininkių, pasaulio pirmenybėse surinkusi pilną medalių komplektą – auksą (1998 m.), sidabrą (1994 m.) ir bronzą (1999 m.).
1998 m. ir 2000 m. ji pirmavo pasaulio plento dviračių sporto reitinge, 1998 m. Diana buvo išrinkta geriausia Lietuvos sportininke.
Jos sėkmingą karjeros etapą vainikavo bronzos medalis, laimėtas Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Nepaisant gilių tradicijų, tai lieka vienintelis Lietuvos dviratininkų laimėtas olimpinis laimikis per Nepriklausomybės istoriją.
23 vieta – Darius Kasparaitis (ledo ritulys)
Kasparas-vaiduoklis yra vienas iš dviejų Lietuvos ledo ritulininkų, žaidusių NHL ir ne bet kaip – per 14 sezonų (1993-2007) stipriausioje ledo ritulio lygoje elektrėniškis buvo įgijęs kieto ir patikimo gynėjo reputaciją. Sužaidęs 946 mačus jis įmušė 29 įvarčius ir atliko 146 rezultatyvius perdavimus.
D.Kasparaitis yra pats tituluočiausias Lietuvos ledo ritulininkas, žaidęs ketveriose olimpinėse žaidynėse ir iškovojęs tris visų spalvų medalius, bet visus juos pelnė atstovaudamas Nepriklausomų valstybių sąjungos arba Rusijos rinktinei.
Jei ne šis faktas, D.Kasparaitis tikriausiai būtų aukščiau ir šiame 30-uke. Kita vertus, baigęs karjerą jis įvykdė pažadą atstovauti ir Lietuvos rinktinei – per kelerius metus vis atskrisdavęs iš JAV ir sužaidęs reikiamą mačų kiekį Lietuvos lygoje jis gynė savo gimtosios šalies garbę 2018 metais ir padėjo laimėti trečiosios pakopos turnyro auksą per varžybas Kaune jau būdamas 45-erių metų.
22 vieta – Milda Valčiukaitė (irklavimas)
Būdama 25-erių M.Valčiukaitė yra tituluočiausia Lietuvos irkluotoja.
Porinę dvivietę irkluojanti vilnietė yra iškovojusi pasaulio ir Europos auksą bei olimpinę bronzą su Donata Vištartaite, o šiai pabaigus karjerą pratęsė galingų yrių seriją su savo buvusia partnere jaunimo varžybose Ieva Adomavičiūte – su ja laimėtas auksas 2017 metais pasaulio čempionate ir bronza 2018 metų Europos pirmenybėse.
M.Valčiukaitės ir I.Adomavičiūtės duetas turi kelialapį į Tokijo žaidynes, tad yra vilčių, kad medalių kolekcija gali prasiplėsti.
21 vieta – Danas Rapšys (plaukimas)
Galbūt po metų jį užkelsime daug aukščiau, bet dabar atrodo, kad D.Rapšys dar tik didina greitį – apsivertęs nuo plaukimo nugaros į laisvąjį stilių pastaruosius dvejus metus jis tapo pergales medžiojančiu rykliu pasaulio pirmenybėse (25 m) baseine, pasaulio taurės varžybose ir Europos pirmenybėse.
Tačiau 24 metų panevėžiečio trofėjų lentynoje dar nėra olimpinio ir tikrojo pasaulio čempionato (50 m) medalio, kurio jis yra vertas ir kurį turės progą laimėti vasarą Tokijuje. Ten, beje, nebus didžiausio varžovo ir favorito 200 ir 400 m laisvuoju stiliumi rungtyse kino Sun Yang'o, diskvalifikuoto dėl dopingo pažeidimo.
20 vieta – Jonas Valančiūnas (krepšinis)
Jonas Valančiūnas atėjo į Lietuvos rinktinę 2011 metais, prieš tai prisirinkęs aukso jaunimo varžybose, ir padėjo Jono Kazlausko treniruojamai vyrų komandai laimėti sidabrą 2013 ir 2015 metų Europos pirmenybėse.
Jis buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės ir 2014 metų pasaulio čempionate, kai lietuviai finišavo ketvirti, o taip pat buvo atakų lyderis ir per mažiau sėkmingus čempionatus pastaraisiais metais.
J.Valančiūnas greitai įsitvirtino NBA, šešerius metus atstovavo „Toronto Raptors“ ir buvo labai arti aukso žiedo – jį „Raptors“ laimėjo praėjus keturiems mėnesiams nuo mainų, kurie lėmė, kad dabar 27 metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas grumiasi „Memphis Grizzlies“ gretose.
Keturis kartus geriausiu Lietuvos krepšininku išrinktas J.Valančiūnas nė karto neatsisakė atstovauti Lietuvos rinktinei, kuri vėl lauks Jono 2020 metų vasarą, kai reikės kautis olimpinėje atrankoje, o laimėjus ją ir Tokijo olimpinėse žaidynėse.
19 vieta – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)
Dar nesulaukusi 20-ies ji įskriejo į dviračių sporto elitą, 1995 metais laimėjusi bronzą pasaulio plento čempionate, o vėliau planetos pirmenybėse iškovojo dar po vieną visų spalvų medalius. 1999 metais E.Pučinskaitė tapo pasaulio čempione ir tais pačiais metais išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke.
E.Pučinskaitė kone dešimtmetį važiavo dviračių sporto elite, dukart laimėjusi prestižines „Giro d'Italia“ (2006 ir 2007 m.) ir „Tour de France“ (1998 m.) lenktynes bendroje įskaitoje. Vienintelis svarbus trofėjus, kurio trūksta Italijoje dabar du vaikus auginančios panevėžietės lentynoje – olimpinis medalis.
18 vieta – Žydrūnas Ilgauskas (krepšinis)
Jei Ž.Ilgauskas būtų sužaidęs Lietuvos rinktinėje daugiau nei kelerias rungtynes (pačioje karjeros pradžioje), jo pozicija būtų aukštesnė, nes NBA jis paliko labai ryškų pėdsaką.
Per 13 sezonų 220 cm ūgio milžinas dusyk pasiekė NBA finalą, kuriame nėra žaidęs nė vienas lietuvis. Ž.Ilgauskas dusyk pateko į NBA „All-Star“ rungtynes, į kurias, be jo, kvietimo yra sulaukęs vienintelis Domantas Sabonis.
Žaisdamas „Cleveland Cavaliers“ klube, nepaisant pėdų operacijų, Ž.Ilgauskas pagerino kelis klubo rekordus ir iki šiol yra daugiausiai blokų atlikęs „Cavaliers“ krepšininkas. Baigęs karjerą 2011 metais Ž.Ilgauskas priėmė JAV pilietybę ir dėl to neteko lietuviško paso – pastaruoju metu jis gyvena ramų gyvenimą, daugiausiai laiko skirdamas įvaikintiems sūnums.
17 vieta – Edgaras Jankauskas (futbolas)
Profesionalo karjerą pradėjęs pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais E.Jankauskas yra vienintelis lietuvis, triumfavęs Čempionų lygoje. Elitinį futbolo turnyrą Vilniuje užaugęs puolėjas laimėjo 2004 metais, atstovaudamas „Porto“.
Žaisdamas tada Jose Mourinho treniruojamame Portugalijos klube E.Jankauskas ne visada patekdavo į starto sudėtį (nežaidė Čempionų lygos finale), bet per trejus metus „Porto“ gretose yra pelnęs 19 įvarčių, laimėjęs ir UEFA taurę bei Portugalijos čempiono titulą.
Per karjerą devynių šalių šešiolikai komandų atstovavęs E.Jankauskas Lietuvos rinktinėje sužaidė 56 rungtynes ir pelnė 10 įvarčių, o paskui dirbo ir jos treneriu.
16 vieta – Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas)
Iš Kauno kilusi buriuotoja yra vienintelė šio sporto šakos Lietuvos atstovė, iškovojusi olimpinį medalį, kai 2008 metais Pekine nuplaukė ant sidabro pakylos „Laser Radial“ klasės varžybose.
Tai tikrai nebuvo vienkartinė sėkmė, nes G.Scheidt 2012 m. tapo pasaulio čempione bei kopė ant garbės pakylos Europos pirmenybėse. Ji buvo arti medalio ir Londono bei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse (6 ir 7 vietos), nors derino sportą su motinos pareigomis – Italijoje ji su tituluotu Brazilijos buriuotoju Robertu Scheidtu augina du sūnus, kurie jau seka tėvų pėdomis.
15 vieta – Andrius Gudžius (disko metimas)
Lietuva greitai sulaukė pastarojo dešimtmečio pradžioje karjerą baigusio Virgilijaus Aleknos įpėdinio.
A.Gudžius nesikuklino ir aukščiausio lygio lengvosios atletikos varžybose iškart užlipo ant paties aukščiausio laipto – ir 2017 metais pasaulio čempionate, ir 2018 metais Europos pirmenybėse iškovojo auksą.
Kaunietis dominavo ir Deimantinės lygos varžybose, pasiekė asmeninį rekordą (69 m 59 cm) 2017 ir 2018 metais galingo stoto šviesiaplaukis išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
2019-ieji buvo sudėtingi A.Gudžiui dėl pėdos operacijos ir Laimo ligos, bet prieš šių metų Tokijo žaidynes 29 metų lietuvis vėl įvardinamas kaip rimtas pretendentas į olimpinį medalį.
14 vieta – Dainius Zubrus (ledo ritulys)
Dėl vidutinio Lietuvos ledo ritulio rinktinės lygio jis niekada negalėjo pasvajoti apie olimpines žaidynes, bet D.Zubrus gali didžiuotis ilga ir solidžia karjera NHL. Pajėgiausioje pasaulio ledo ritulio lygoje jis peržengė didmeistrišką ribą – sužaidė per tūkstantį rungtynių. Atstovavęs šešiems klubams per 1399 rungtynes jis pelnė 240 įvarčių. Tris kartus pasiekęs Stenlio taurės finalą D.Zubrus nė karto nelaimėjo čempiono titulo, o profesionalo karjerą baigė 2016 metais.
2014 metais jis padėjo Lietuvos rinktinei trečiosios pasaulio pakopos turnyre laimėti bronzą, o 2018 metais Kaune tokio pat lygio varžybose – auksą, kuris pirmąsyk atvedė lietuvius į antrą pagal pajėgumą lygą. Šiuo metu 41 metų D.Zubrus vadovauja Lietuvos ledo ritulio federacijai.
13 vieta – Austra Skujytė (septynkovė)
Iš Biržų kilusi septynkovininkė labiausiai savo tautiečius nudžiugino 2004 metų olimpinėse žaidynėse Atėnuose, kur iškovojo sidabrą. Dar vienas olimpinis apdovanojimas – 2012 m. olimpinių žaidynių bronza – Austrai atiteko, kai dėl dopingo testų buvo perrikiuotos Londono žaidynių prizininkių gretos. A.Skujytė yra vienintelė tarp Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos sporto moterų, besididžiuojanti dviem olimpiniais medaliais.
Dar tris apdovanojimus (sidabro ir du bronzos) A.Skujytė pelnė pasaulio ir Europos uždarų patalpų pirmenybėse penkiakovės rungtyje, o karjerą baigė 2017 metais. Dabar 40-metė A.Skujytė treniruoja vaikus.
12 vieta – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
XXI amžiaus muškietininkas pirmą kartą ant garbės pakylos užlipo 1999 m Europos pirmenybėse ir greitai tapo tikru titulų kolekcionieriumi. Triskart Europos čempionas (2003, 2004, 2005 m.), pasaulio čempionas (2006 m.), 4 kartus pasaulio taurės finalo laimėtojas (2001, 2004, 2005, 2007 m.) svarbiausią apdovanojimą iškovojo 2008 metais, kai Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabrą ir metų pabaigoje buvo išrinktas geriausiu Lietuvos sportininku.
Sirgaliai ilgai prisimins ir E.Krungolco startą 2004 m. olimpinėse žaidynėse, kai praradęs viltis užimti aukštą vietą jis tyčia atsiliko ratu, kad palauktų savo bendražygio Andrejaus Zadneprovskio ir bėgimo ritmu pabandytų padėti jam laimėti medalį.
11 vieta – Simona Krupeckaitė (dviračių trekas)
Pačioje šio dešimtmečio pradžioje, 2010 metų gegužę, S.Krupeckaitė pasiekė 200 m atskiro starto pasaulio rekordą – 10,973 sek.
Ji tris kartus išrinkta geriausia Lietuvos sportininke – 2009, 2010 ir 2016 metais, o medalių kolekcija plati kaip Baltijos jūra – du aukso medaliai pasaulio pirmenybėse, 5 sidabro apdovanojimai ir šeši bronzos. Dar devynis medalius iš Utenos kilusi panevėžietė laimėjo Europos pirmenybėse.
Vieno, ko trūksta S.Krupeckaitės lentynoje, – tai olimpinio apdovanojimo. Tokijo žaidynės 37 metų dviratininkei bus ketvirtosios. Olimpinis medalis būtų svajonių papuošalas ir taip prabangioje S.Krupeckaitės kolekcijoje.
10 vieta – Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas)
Dalis Lietuvos apie auksinę šaulę sužinojo vieną 2000 metų rytą, kai iš Sidnėjaus atskriejo žinia apie olimpine čempione tapusią vilnietę, šaudymo į skraidančius taikinius finale pataikiusią į 22 lėkštes iš 25 ir pasiekusia olimpinį rekordą.
Kartais pasigirsta kalbų, kad Sidnėjaus auksas buvo atsitiktinumas, kažkodėl pamirštant daugybę kitų D.Gudzinevičiūtės titulų, įrodančių, kad ji daug metų buvo aukščiausio lygio sportininkė – pasaulio čempionato auksas, sidabras, visų spalvų Europos čempionatų medaliai.
Šiuo metu 54 metų D.Gudzinevičiūtė yra viena įtakingiausių asmenų šalies sporte, vadovaujanti Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui.
9 vieta – Žydrūnas Savickas (galiūnų sportas)
Kas stipriausias pasaulio žmogus? Daug metų atsakymas buvo paprastas – Žydrūnas Savickas.
Nors olimpinėse žaidynėse jo išvysti negalėjome (galiūnų sporto ten nėra), stipruolių varžybose iš Biržų kilęs lietuvis karaliavo penkiolika metų, per kuriuos dalyvavo per 300 varžybų ir daugumą jų laimėjo.
Ž.Savickas net 4 kartus triumfavo pasaulio čempionate ir 8 kartus laimėjo prestižines stipruolių varžybas „Arnold Strongman Classic“ (pastarąjį kartą 2016 m.). Pakeliui į titulus 191 cm ūgio stipruolis pagerino daug planetos rekordų, o galiūnų sporto asociacija „Fortissimus“ Ž.Savicką paskelbė geriausiu visų laikų pasaulio stipruoliu.
Gali būti, kad Lietuvoje Ž.Savicko laimėjimai net per mažai vertinami.
8 vieta – Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė)
Amžinai jauno veido penkiakovininkas buvo itin greitas, stiprus ir stabilus sudėtingoje sporto šakoje, kur klaidos kaina šaudant, bėgant, plaukiant, fechtuojantis ir, ypač jojant, būna didelė.
A.Zadneprovskis yra vienas trijų Lietuvos individualių rungčių atletų, iškovojusių ne vieną olimpinį apdovanojimą – 2004 metais Atėnuose jis pasipuošė sidabru, o 2008 m. Pekine – bronza.
Jo kolekcijoje dar daug kitų apdovanojimų, tarp kurių svariausi 2 pasaulio čempiono ir 1 Europos čempiono titulas.
Baigęs karjerą 2010 metais A.Zadneprovskis liko savo pamiltame sporte ir pastaruoju metu treniruoja savo žmoną Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.
7 vieta – Romas Ubartas (disko metimas)
1992 metų rugpjūčio 5-osios vakarą Barselonos stadione pirmąsyk užgrojo Tautiška giesmė ir pakilo trispalvė nepriklausomo lietuvio, tapusio olimpiniu čempionu, garbei. Auksą tada lėmė ant 65 m 12 cm žymės nusileidęs diskas, paleistas iš plačios Romo Ubarto rankos.
Olimpiniu čempionu R.Ubartas tapo būdamas 32-ejų, bet ir iki tol jis priklausė disko metikų elitui, tapęs 1988 m. olimpiniu vicečempionu ir 1986 m. Europos čempionu, o geriausiu asmeninis metimu (70 m 6 cm) iki šiol yra tarp 25 pasaulio disko metikų, kurie įveikė 70 metrų ribą.
1993 metais dėl dopingo R.Ubartas buvo diskvalifikuotas ketveriems metams ir paskui svarbių pergalių nebepasiekė. Baigęs karjerą jis pradėjo treniruoti vaikus Vilniuje ir iki šiol, būdamas 59-erių, rūpinasi jaunąja disko metikų karta.
6 vieta – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
Dabar Šaras yra sėkmingas griežtas treneris, bet savo pavardę Europoje jis išgarsino magišku krepšiniu, lyg burtininkas dalindamas perdavimus ir taikliai atakuodamas krepšį per svarbias ir ypač svarbias rungtynes.
Š.Jasikevičius buvo komandos vedlys, kai Lietuvos rinktinė iškovojo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzą, 2003 metų Europos pirmenybių auksą, 2007 metų Europos čempionato bronzą.
Su trimis skirtingais klubais („Barcelona“, „Maccabi“, „Panathinaikos“) Šaras iškovojo net keturis Eurolygos čempiono titulus, visose komandose vaidinęs reikšmingus vaidmenis.
Legendinės ne tik jo pergalės, bet netgi nepataikyti metimai, kaip Sidnėjuje prieš JAV, nes iki lygaus rezultato nebūtume priėję be Šaro. Legendiniai jo pasisakymai interviu ir dainos scenoje, jo knyga ir šeima, viskas, prie ko jis prisilietęs.
Per karjerą jis bandė save NBA, Europoje pelnė 8 nacionalinių pirmenybių čempiono titulus, paskutinį šventęs su Kauno „Žalgiriu“, kuriame ir baigė įspūdingą karjerą 2014 metais. Savo vaikystės komandoje Šaras pradėjo trenerio etapą, ir, būdamas 44-erių, siekia trečią sezoną iš eilės pasiekti Eurolygos atkrintamąsias kovas.
5 vieta – Šarūnas Marčiulionis (krepšinis)
Pirmasis lietuvis ir vienas pirmųjų europiečių, patekusių į NBA, kur iškart įsiveržė įspūdingu žaidimu – 1991-1992 m. sezoną „Golden State Warriors“ gretose jis rinko po 18,9 taško.
Be Š.Marčiulionio neįsivaizduojami pirmieji Lietuvos rinktinės laimėjimai – 1992 metų ir 1996 metų olimpinių žaidynių bronzos medaliai ir sidabras 1995 metais Europos čempionate, kuriame išskirtinio talento sprogstamos jėgos taikliarankis pripažintas naudingiausiu žaidėju.
Dėl traumų anksčiau baigęs karjerą Š.Marčiulionis tapo sėkmingu verslininku, įkūrė Lietuvos ir Šiaurės Europos krepšinio lygas, o pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie talentingą jo sūnų Augustą, kuris savo žaidimu kiek primena savo legendinį tėvą.
4 vieta – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė)
Šiuolaikinės penkiakovės karalienė be dvejonių yra geriausia šios sporto šakos atletė pasaulyje pastarąjį dešimtmetį. Tai liudija ir reitingas, kuriame Laura įprastai žvelgia į varžoves iš pozicijos Nr. 1, o taip pat ir titulai. 2012 metais ji triumfavo Londono olimpinėse žaidynėse – nuo šio jos starto olimpinio aukso nėra laimėjęs nė vienas lietuvis. 2013 metais ji tapo pasaulio čempione, yra net penkis kartus laimėjusi Europos pirmenybes, o taip pat raškiusi žemesnės prabos medalius.
Po 2018 metų Achilo operacijos L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė su trenksmu sugrįžo 2019 metais, laimėjusi ir pasaulio taurės finalą, ir Europos čempionatą. 35 metų vilnietė trečią kartą per karjerą išrinkta geriausia Lietuvos sportininke, bet galbūt tai ne pabaiga? Su nenuspėjamoje sporto šakoje taip stabiliai aukštas vietas skinančia 160 cm ūgio atlete siejamos olimpinės svajonės ir Tokijuje.
3 vieta – Rūta Meilutytė (plaukimas)
Kai būdama 15-os metų Rūta Meilutytė išniro olimpiniame Londono baseine, jos auksinė pergalė tapo vienu ryškiausių visų laikų Lietuvos sporto istorijos startų.
Visa Lietuva pamilo talentingą šviesiaplaukę. Savo meilę ji gavo ne vien dėl pavardės, emigrantės istorijos ar tylaus charakterio, bet pirmiausia dėl įspūdingų rezultatų.
Iš Lietuvos sportininkų pastarajame dešimtmetyje tik dvi gerino pasaulio rekordus – S.Krupeckaitė ir Rūta Meilutytė. Plaukikė tai darė ne kartą – tris sykius pasaulyje ir 8 kartus Europoje. Rūtai iki šiol priklauso 2013 metais pasiektas planetos rekordas 100 m krūtine 25 metrų baseine (1 min. 2,36 sek.), o taip pat keturi Europos rekordai plaukiant 50 ir 100 metrų tiek 25 m, tiek 50 m baseinuose. Nuo tada, kai Londone prasidėjo Rūtos vandens pasaka, ji aukščiausio lygio varžybose laimėjo 20 aukso, 10 sidabro ir 1 bronzos medalį. Jos žvaigždės meteoritas švietė taip ryškiai, kad miestai pradėjo statyti baseinus, tauta pradėjo plaukti.
Tačiau pati R.Meilutytė pernai būdama 22 metų nusprendė baigti karjerą, prieš tai sulaukusi nemalonios žinios – dėl trijų praleistų dopingo kontrolierių patikrinimų jai skirta dvejų metų diskvalifikacija.
Kol kas Rūta ieško savęs gyvenime ir bando susigrąžinti dalį paprastos jaunystės dienų, kurias atėmė nuo 14-os metų prasidėjusi karjera. Tačiau į varžybas po pertraukos yra grįžę ir daug vyresni atletai. Kas žino – gal meilę plaukimo varžyboms dar pajus ir R.Meilutytė?
2 vieta – Virgilijus Alekna (disko metimas)
Galingo sudėjimo ir ūgio (202 cm) vyras iš Tarpeikių kaimo iškilo disko metimo sektoriuje kelerius metus prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes.
1997 ir 1998 metais jis jau lipo ant garbės pakylos pasaulio ir Europos pirmenybėse, o 2000-aisiais jo diskas per varžybas Kaune nuskriejo net 73 m 88 cm – tai iki šiol yra antras geriausias rezultatas per disko metimo istoriją (1986 m. pasiektas J.Schulto pasaulio rekordas – 74 m 8 cm).
Sidnėjuje V.Alekna olimpinį auksą iškovojo nusviedęs įrankį 69 m 30 cm.
Paskui Lietuvos lengvaatletis dominavo savo rungtyje visą dešimtmetį, tapęs ir pasaulio, ir Europos čempionu. Antrą olimpinį aukso medalį V.Alekna pelnė 2004 metais Atėnuose, kur vengras Robertas Fazekašas metė diską toliau, bet dėl įžūlaus sukčiavimo atliekant dopingo testą neteko aukso medalio, kuris kitą dieną sužibo ant V.Aleknos krūtinės.
Iš viso per savo karjerą V.Alekna iškovojo net 10 medalių olimpinėse, pasaulio ir Europos pirmenybėse, per varžybas daugiau nei 20 sykių jo diskas skriejo už didmeistriškos 70 m žymės.
Karjerą 2014 metais, būdamas 42 metų, baigęs V.Alekna pastaraisiais metais dirba Seimo nariu. Jaunimo varžybose vis garsiau apie save praneša ir V.Aleknos sūnus Martynas.
1 vieta – Arvydas Sabonis (krepšinis)
Kieno pavardę dažniausiai išgirstate užsienyje, kai nepažįstamajam pasisakote esąs iš Lietuvos? Joks kitas Lietuvos sportininkas neprilygsta Sabonio legendai.
Dar sovietų laikais Kaune iškilęs 221 cm ūgio vidurio puolėjas atnešė Aukso karštligę į Lietuvą, kai su „Žalgiriu“ ėmė kautis ir nugalėti Maskvos CSKA, o paskui tapęs ir Lietuvos rinktinės svarbiausiu milžinu, ant savo galingų pečių nešęs komandą į 1992 ir 1996 metų olimpinių žaidynių bronzą, o 1995 metų Europos čempionate – ant sidabro pakylos.
Nors Sabo karjerą pristabdė dukart plyšusi Achilo sausgyslė, jis vis tiek buvo vienu geriausių pasaulio vidurio puolėjų, kad ir kur žaistų – Valjadolido „Forum“, Madrido „Real“, „Portland Trail Blazers“ ar Kauno „Žalgiryje“, kuriam atstovaudamas net ir 40-ies metų buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju.
Savo unikaliu krepšinio pojūčiu, fantastiškais perdavimais Sabas žavėjo sirgalius dar labiau nei statistika. Tai dėl A.Sabonio tūkstančiai berniukų ir mergaičių siekė tapti krepšininkais tiek prieš 30, tiek prieš 10 metų ir net šiandien.
Baigęs karjerą A.Sabonis gyveno tarp Lietuvos ir Ispanijos, o nuo 2013 metų pradėjo vadovauti Lietuvos krepšinio federacijai, kurioje antroji ir paskutinė kadencija baigsis 2020 metų rudenį. Bet kuriuo atveju, dėl jo paties, o dabar jau ir dėl sūnaus Domanto žaidimo atrodo, kad Sabonio ir Lietuvos pavardę žmonės minės dar labai ilgai.
