Breiko varžybos jau buvo išbandytos 2018 metų jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse, o prieš mėnesį Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vykdomasis komitetas rekomendavo šią sporto šaką įtraukti ir į Paryžiaus vasaros žaidynių programą, kurioje ji pakeistų 2020-aisiais Tokijuje pasirodysiančią karatė.
Rekomendaciją dar įvertins IOC generalinė asamblėja, bet galutinį sprendimą dėl programos 2020 metų pabaigoje priims tas pats vykdomasis komitetas.
„Būtų labai puiku, kad breikas taptų nuolatine olimpine šaka, – šypteli Mantvydas Vaitkevičius, breiko bendruomenėje geriau žinomas kaip Dėdė OZo. – Breiko bendruomenė jau seniai bando prastumti šitą reikalą į olimpinę šaką. Man atrodo, kad net prieš Rio žaidynes iš amerikiečių pusės buvo įdėta daug pastangų, kad breikas patektų į jų programą. Buvo daug svarstymų, bet tuomet buvo pasirinktas BMX dviračių sportas.“
Breiko bendruomenė jau seniai bando prastumti šitą reikalą į olimpinę šaką
IOC prezidentas Thomasas Bachas tokį pasirinkimą aiškino noru subalansuoti dalyvių skaičių pagal lytis ir įtraukti į žaidynes daugiau jaunimo. Negana to, breikas, jungiantis dvi sporto šakas, galėtų pritraukti ir pastarųjų gerbėjų ratą.
„Breikas yra labai įvairiapusis: vieni šoka kaip šokėjai, kiti atlieka daugiau gimnastikos judesių. Dinamikų amplitudė yra labai didelė, atrasti galima visokių stilių – čia tik skonio reikalas. Bet aš pats manyčiau, kad breikas yra arčiau meninės gimnastikos, tiesiog dar muzikalesnis ir originalesnis“, – pabrėžia M.Vaitkevičius.
Prieš metus vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Lietuva savo atstovų breiko varžybose neturėjo. Aukščiausio lygio breiko šokėjų mūsų šalis negalėtų pasiūlyti ir artimiausiu metu. Visgi iki 2024-ųjų yra įmanoma užsiauginti gana stiprų kolektyvą.
Tiesa, M.Vaitkevičius pabrėžia, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti varžybų formatą, kad būtų galima tiksliai ruošti talentingąjį jaunimą.
„Mums reikėtų labai stipriai susiimti, kad turėtume stiprų kolektyvą, kuris galėtų varžytis bent su latviais ar estais, nes šiuo metu latviai mus lenkia ganėtinai stipriai. Jų mokytojai jaunimą pradėjo ruošti anksčiau nei mes, todėl palyginus su mūsų jaunąja karta – jie breiką šoka jau pažengusiu lygiu“, – į situaciją realiomis akimis žvelgia treneris.
Šiuo metu latviai mus lenkia ganėtinai stipriai
Visgi jis jau turi idėją, ko reikėtų imtis, norint Lietuvos breikui skintis kelią iki olimpinių žaidynių. Dėdės Ozo Olimpinėje dienoje organizuojamas breiko turnyras – pirmasis žingsnis šio tikslo link.
„Šiuo metu varžybas organizuojame siekdami populiarinti breiką. Jis pastaraisiais metais buvo įdomus ir gražus, tačiau tikrai ne toks madingas kaip prieš 20 metų, kai kiekvienoje mokykloje būdavo po breiko komandą. Bet kai breikas taps olimpine sporto šaka ir taps populiarus, galėtume bandyti rinkti stiprų kolektyvą, kuris galėtų rimčiau pasivaržyti tarptautiniame lygyje“, – savo viziją braižo M.Vaitkevičius.
Breiko turnyre Klaipėdoje tikimasi sulaukti iki 100 dalyvių, kurie varžysis trijose skirtingose kategorijose – 1vs1 Kids (šokėjai iki 11 metų), 2vs2 Juniors (šokėjai 12 iki 15 metų) ir 1vs1 Open (visi kiti šokėjai).
Be breiko turnyro sporto entuziastai Olimpinės dienos metu galės pasivaržyti „Affidea“ 5 km bei 10 km bėgimuose ar mėgėjiškos žūklės varžybose ir stebėti jėgos ištvermės varžybas „LTeam Throwdown“. Be to, jau jubiliejinį 30-ąjį kartą organizuojama sporto šventė pasiūlys rekordinį skaičių – net 100 nemokamų sporto veiklų.
Kaip ir kasmet renginį vainikuos populiariausių Lietuvos atlikėjų koncertas, o vakare Baltijos jūros paplūdimyje bus surengtos sveikuoliškos dūzgės.
Iki šiol Lietuvos tautinis olimpinis komitetas Olimpinę dieną rengė Vilniuje, Kaune, Alytuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, bet šįsyk didžiausia Lietuvoje sporto šventė visus šalies sporto mylėtojus pirmą kartą suburs Klaipėdoje. Uostamiestyje tikimasi sulaukti lankomumo rekordo, kuris po praėjusių metų renginio siekia 28 tūkstančius.
