Lietuvaičių varžovėmis keturių ekipų B grupėje kovoje dėl dviejų kelialapių į pirmenybių ketvirtfinalį bus Makedonijos (liepos 23 d.), Rusijos (liepos 24 d.) bei Vokietijos (liepos 26 d.) rankininkės.
Lietuvos rinktinės vyriausioji trenerė vilnietė Ala Senvaitienė ir jos asistentė panevėžietė Aldona Šlėktienė į komandos gretas svarbiausioms sezono kovoms pakvietė rankininkes iš devynių šalies sporto mokyklų bei klubų.
Tai Roberta ir Brigita Ivanauskaitės (Klaipėdos SM „Viesulas“), Viktorija Nadzeikaitė (Vilniaus SM „Tauras“), Eglė Laurinavičiūtė (Kauno RC „Širšės-Gaja“), Viltė Lubytė (Kauno „ACME-Žalgiris“), Gerda Trušytė, Ramunė Silko, Inesa Verbovik ir Klaudija Šidlauskytė (visos – Vilniaus „Eastcon Tauras-Vilniaus kolegija“), Erika Drulytė, Benita Šliupaitė, Emilė Aglinskaitė bei Greta Rinkevičiūtė (visos – Kauno raj. HC „Garliava SM-CASCADA“), Simona Jaškūnaitė, Raminta Kripaitytė ir Greta Burkaitė (visos – Panevėžio KKSC), Neringa Gudaitytė (Šiaulių SM „Dubysa-ŠSVM“) bei Evita Žilionytė (Alytaus SRC).
Vietą tarp šešiolikos geriausių rinktinių lietuvaitėms garantavo sėkmingas pasirodymas pavasarį Garliavoje vykusiose atrankinėse kovose. Tuomet nusileista Norvegijos bendraamžėms, bet įveikta Farerų salų rinktinė ir sužaista lygiosiomis su Čekėmis, o tai leido dėl geresnio įvarčių santykio užimti grupėje antrąją vietą ir patekti į finalines kovas.
Varžovės grėsmingos, bet baltos vėliavos niekas nekelia
Burtai lėmė, kad grupės varžybose teks kautis su Vokietijos, Rusijos ir Makedonijos rankininkėmis. Makedonijos ir Vokietijos ekipos atrankinėse kovose užėmė pirmąsias vietas savo grupėse, tuo metu Rusija dalyvavimą čempionate užsitikrino 2013 m. U17 čempionate užėmusi antrąją vietą. Ir nors grupė atrodo grėsminga, Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas nelinkęs iš karto nurašyti jaunųjų lietuvaičių.
M. Astrauskas pastebi, kad vien patekimas į šį čempionatą yra nemažas pasiekimas, nes ne visoms Lietuvos komandinių sporto šakų rinktinėms pavyksta patekti į tokio lygio varžybas.
„Grupės favoritėmis laikyčiau Rusijos ir Vokietijos rinktines. Rusės yra 2013 m. Europos jaunių čempionato vicečempionės ir 2014 m. Europos „Open“ turnyro nugalėtojos. Vokietės pernai tapo šios amžiaus grupės pasaulio vicečempionėmis. Su šiomis dviem rinktinėmis bus sunkios kovos, bet Lietuvos rinktinė irgi turi potencialo, tad, manau, be kovos nepasiduos. Realiai turėtumėme kovoti dėl trečios vietos grupėje ir auksinių taškų kovoje dėl 9-16 vietų. Tačiau tikiu, kad lietuvės gali nustebinti varžoves ir mus dar geresniais rezultatais“, – savo įžvalgomis dalinosi M. Astrauskas, pridurdamas, kad rinktinei iškeltas uždavinys – patekti į stipriausiųjų dvyliktuką.
Vyriausioji rinktinės trenerė A.Senvaitienė kalbėdama apie burtus, lėmusius grupės varžoves, sutinka, kad lengva nebus, tačiau stengsis siekti teigiamo rezultato. „Ar burtai buvo palankūs, galėsime pasakyti tik sužaidę grupės rungtynes. Laukia sunkios rungtynės. Tikimės patekti į galutinį aštuntuką. Tam grupėje reikia užimti vieną iš pirmų dviejų vietų”, – optimistiškai nusiteikusi buvo A. Senvaitienė.
Trenerė teigė, kad pasiruošimas čempionatui buvo neblogas, tačiau labiausiai trūko tarptautinių kontrolinių rungtynių. „Kol kas visos komandos atostogauja. Norėjome žaisti su baltarusėmis ar „ACME-Žalgiris“ ekipa, tačiau komandos dar atostogauja ir į treniruotes pradės rinktis vėliau. Teko žaisti su vaikinų komanda. Pagelbėjo Varėnos „Ūla“, – pasakoja apie varžovų paieškas A. Senvaitienė.
Tiesa, pasidžiaugti galima tuo, kad komandoje išvysime visas stipriausias šios amžiaus grupės rankininkes. Komandos trenerė tai patvirtino, nors ir yra šiokių tokių nerimo ženklų. „Visos stipriausios rankininkės žais, tačiau kai kurioms gali trūkti žaidybinės praktikos. Greta Burkaitė praleido vieną sezoną dėl traumos, jai trūksta žaidybinės praktikos. Klaudijai Šidlauskytei buvo operuoti raiščiai, tad problema ta pati“, – rinktinės bėdas vardino A. Senvaitienė.
Tuščiomis negrįš?
Visi puikiai žino, kad tokie čempionatai jaunosioms rankininkėms yra puiki proga būti pastebėtoms ir įvertintoms, susilaukti užsienio klubų dėmesio. M. Astrauskas vardina ir kitus aspektus, kurių negalima pamiršti ir kurie svarbūs ne tik pačioms rankininkėms, bet ir visai Lietuvos rankinio bendruomenei.
„Visų pirma, tai neįkainuojama patirtis, kurios niekur kitur negausi. Patekimas tarp stipriausių motyvuoja rankininkes sportuoti, žinau, kad daugelis šių rankininkių dirbo individualiai vasaros atostogų metu, siekdamos būti optimalios sportinės formos čempionate. Dalyvavimas finaliniame etape ugdo ir patriotiškumą, atsakomybę atstovaujant savo šaliai. Gera motyvacija ir federacijai dirbti, matant, kad mūsų darbas, triūsas, investicijos nenueina perniek. Iš kitos pusės galimi ir nusivylimai, bet sporte nuo to niekas nėra apdraustas, tad jų nereikia bijoti, nes jie irgi grūdina“, – įsitikinęs M.Astrauskas.
Pabaigai M. Astrauskas pamini ir ekipas, kurių žaidimą, jo nuomone, stebėti bus tikrai įdomu. „Čempionato favoritėmis, be minėtų Rusijos ir Vokietijos rinktinių, laikyčiau Skandinavijos šalių, Danijos, Švedijos ir Norvegijos atstoves bei pasaulio čempiones Rumunijos rankininkes. Šioje amžiaus grupėje taip pat gali nustebinti Portugalijos rinktinė“, – prognozuoja M. Astrauskas.
