LDSF gavo pasiūlymą organizuoti ir Pasaulio dviračių treko taurės varžybas, tačiau, pasak federacijos generalinio sekretoriaus Vaclovo Šiugždinio, tai – brangus malonumas, dideli pinigai, ne mūsų kišenei. Tačiau jau tai, kad tokie pasiūlymai gaunami, rodo, jog LDSF pasaulyje ir Europoje ne tiktai vertinama, bet ir matoma.
Pranešimą skaitęs LDSF prezidentas verslininkas Romualdas Bakutis 2011- uosius metus įvardijo kaip naujų išbandymų metais, kada po krizės šoko pradėta atsigauti.
„Federacija ne aimanavo, o surado savyje jėgų prisitaikyti ir rasti darbo formas bei galimybes kaip dirbti, kad dviratininkai toliau džiugintų savo svariais pasiekimais. Praėjusieji metai – išbandymų metai – buvo dvejopi. Pirmiausiai – pradėta dirbti su nauja komanda, į federacijos veiklą įsiliejo nemažai naujų žmonių. Šiandien ta komanda tarsi yra egzaminuojama, ką jinai padarė 2011-aisiais“, – kalbėjo R. Bakutis.
Kaip teigė LDSF prezidentas, tai buvo sunkūs priešolimpiniai metai, dviratininkams per čempionatus, įvairias tarptautines varžybas reikėjo dalyvauti vis didėjančios konkurencijos sąlygomis. Gal būt todėl 2011 m. per Europos ir pasaulio čempionatus iškovotais trofėjais metai nebuvo tokie dosnūs, kaip 2010 m., kai buvo pelnyta net 15 medalių.
Iššūkiai naujajam trenerių tarybos pirmininkui
Federacijos naujojo trenerių tarybos pirmininko (šių pareigų atsisakė kvėdarniškis Kęstutis Česaitis) vilniečio Algimanto Mozolio laukia nauji iššūkiai. Pirmiausiai jam reikės išanalizuoti, kas gi atsitiko, kad per svarbiausias metų varžybas mūsų dviratininkų pelnytų medalių skaičius nuo 15 sumažėjo iki 3, nors finansavimas ženkliai padidėjo – iš viso 2011 m. federacijos biudžetas buvo 1 mln. 88 tūkst. 125 Lt.
Praėjusiais metais S.Krupeckaitė tapo pasaulio dviračių treko vicečempione sprinto rungtyje, o Vilija Sereikaitė pelnė bronzos medalį 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse. Per Europos jaunimo plento čempionatą Katažyna Sosna atskiro starto lenktynėse buvo trečia. Pagirtinai mūsų dviratininkai rungtyniavo pasaulinėje studentų Universiadoje Kinijoje, kur iškovojo 4 medalius: 3 km asmenines persekiojimo lenktynes treke laimėjo Vilija Sereikaitė, kuri kartu su Vaida Pikauskaite ir Aušrine Trebaite buvo pirma ir plento komandinėse varžybose, Vilma Rimšaitė triumfavo BMX varžybose, o Tautvydas Biknius buvo trečias.
Metai buvo labai sėkmingi BMX dviratininkams (Vilma Rimšaitė Europos čempionate buvo ketvirta, o pasaulio – šešta), todėl šiai dviračių sričiai buvo padidintas finansavimas, tarkime, Vilmai Rimšaitei jis nuo 10 tūkst. Lt. padidėjo iki 60 tūkst.Lt.
Lietuvos dviratininko Ramūno Navardausko pavardė buvo garsi prestižinėse „Tour de France“ daugiadienėse dviračių lenktynėse – su treniruočių draugais jis laimėjo varžybas komandinėje įskaitoje. „Tai – fantastinis pasiekimas, istorinis laimėjimas“, – teigė R. Bakutis.
Jau dabar Lietuvos vyrų plento rinktinė turi du kelialapius į Londono olimpines žaidynes. Tai – per tarptautines varžybas svariai rungtyniavusių Aidžio Kruopio, Evaldo Šiškevičiaus, Gedimino Bagdono nuopelnas.
Daug gražių žodžių suvažiavime buvo skirta trekininkei Gintarei Gaivenytei, kuri po sunkios traumos ir operacijos sugebėjo atsigauti ir dabar jau kovoja dėl teisės rungtyniauti Londono olimpinėse žaidynėse. Panevėžietei bus lemtingas šiemetinis pasaulio čempionatas, kuris balandžio 4-8 d. vyks Melburne.
LDSF prezidentas R. Bakutis dėkojo Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniam direktoriui Klemensui Rimšeliui, kurio žaibiškos reakcijos ir didžiulių pastangų dėka geriausi Kauno klinikų stuburo specialistai išoperavo mūsų dviratininkę, kuri vėl gali rungtyniauti treke.
Aukštai pakelta kartelė
2011-jie metai įeis į Lietuvos dviračių sporto istoriją kaip Baltijos šalių daugiadienių dviračių lenktynių atgimimo metai. „Tą, ką mes darome namie, – tikrai turime pasidžiaugti. Namie mums sekasi geriau nei per tarptautines varžybas. Per praėjusį suvažiavimą kalbėjome, kad organizuosime meškerę gaudyti žuvims, o ne pačias žuvis, o pernai jau pavyko surengti „Baltic Chain Tour“, – teigė R. Bakutis.
Tai – viena iš tų formų, kada federacijos darbas nukreiptas į ilgalaikę programą garsinti Lietuvos dviračių sportą. Baltijos šalių daugiadienės dviračių lenktynės sudaro galimybę LDSF būti matomai. Rengiant šias lenktynes, didžiausias krūvis teko Dviračių sporto federacijos generaliniam sekretoriui Vaclovui Šiugždiniui.
„Tą, ką pavyko padaryti Lietuvoje, nepavyko pakartoti nei estams, nei latviams. Šios varžybos turi gražią ateitį ir prasmę. Pirmą sykį mūsų šalies dviračių sporto istorijoje mums pavyko organizuoti renginį, kuriame buvo sudaryta vyriausybinė darbo grupė, vadovaujama Susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako“, – kalbėjo R. Bakutis.
Šiemet federacija nesirengia nuleisti aukštai pakeltos kartelės ir tas varžybas stengsis organizuoti dar geriau, kadangi tobulėjimui ribų nėra. Tačiau tam reikia iniciatyvos, naujų idėjų. Federacija sulaukė pasiūlymų iš Rusijos ir Suomijos dviračių sporto federacijų, kurios norėtų, kad lenktynės vyktų ir jų keliais.
Džiugina tai, kad Lietuvoje plinta ir masinis dviračių sportas, vis labiau populiarėja įvairūs dviračių sporto maratonai. Tačiau per Lietuvos dviračių treko ir MTB (kalnų dviračiai) čempionatus nesugebėta sukaupta premijinio fondo. Bet viską atpirko surengtas šaunus dviratininkų padėkos vakaras Panevėžyje, kurio metu buvo pagerbti ir apdovanoti geriausi įvairių amžiaus grupių dviratininkai, taip pat iš didžiojo sporto išlydėtos plento žvaigždės pasaulio čempionės ir „Tour de France“ daugiadienių lenktynių laimėtojos Edita Pučinskaitė ir Diana Žiliūtė (nebuvo Rasos ir Jolantos Polikevičiūčių) bei moterų rinktinės vyr. treneris Valerijus Konovalovas.
Iš naujo surado Artūrą Kasputį
LDSF iš naujo atrado Seulo olimpinį čempioną Artūrą Kasputį, gyvenantį ir dirbantį Prancūzijoje, ir praėjusiais metais jį paskyrė Lietuvos dviračių plento rinktinės vyr. treneriu. Jis į komandą įsiliejo su tam tikru europietišku patyrimu. Šis federacijos sprendimas turėtų padėti išvengti šališkumų, atrenkant sportininkus į olimpines žaidynes.
Kaip teigė LDSF prezidentas R. Bakutis, šie metai bus tokie, kada reikės daugiau uždirbti, o 2013-jie neturėtų būti tokie įtempti, todėl didesnį dėmesį reikės skirti jaunimui, kuris dabar yra skriaudžiamas. Jaunimui būtinai reikia rengti mokomąsias treniruočių stovyklas, sudaryti galimybę dalyvauti kuo daugiau tarptautinių varžybų. Tačiau tuo pačiu reikalinga ir didesnė trenerių atsakomybė.
Federacija džiaugiasi, kad jų viceprezidentas yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, kuris federacijai – tikra Dievo dovana, didelis moralinis autoritetas – į LTOK dviratininkai visada gali užeiti kaip į savo namus, jiems niekada neatsisakoma padėti.
V. Zubernis irgi dalyvavo suvažiavime, jis papasakojo apie tai, kaip Londonas rengiasi olimpinėms žaidynėms, informavo, kur gyvens mūsų olimpiečiai, apie sporto bazes, kad bus sudarytos ir dvi Lietuvos specialistų grupės. Tos federacijos, kurių sportininkai dalyvaus olimpinėse žaidynėse, turės teisę deleguoti du savo specialistus.
„Dviračių sportas yra viena iš tų kelių sporto šakų, iš kurios nemažai tikimės per Londono olimpines žaidynes“, – sakė V. Zubernis.
Pinigų reikės ieškotis ir patiems
Suvažiavimas naujais federacijos garbės nariais patvirtino įžymųjį dviračių treko trenerį klaipėdietį Narsutį Dumbauską bei buvusį ilgametį Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentą Česlovą Norkų.
Apie federacijos 2012 m. biudžetą ir darbo planą kalbėjo LDSF generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis.
„Praėjusiais metais lėšas suplanavome gerai, o šiandien federacijos biudžetas suvažiavimui dar nėra parengtas – su treneriais privalome kiek įmanoma maksimaliai ir teisingai jį suplanuoti. Vien pasaulio dviračių treko čempionatas Melburne mums kainuos apie 135 tūks. Lt, tai dideli pinigai. Turime tam tikrų problemų su treneriais, kurie vyksta į pasaulio ar Europos čempionatus. Mūsų biudžetas bus pateiktas tvirtinti kitame Vykdomojo komiteto posėdyje.
Jeigu per vieną mėnesį organizuojame vieną renginį ir neteisingai suplanuojame pinigus, likusią sumą reikės gražinti į biudžetą. Pagal dabartinį poreikį, kurį pateikė Lietuvos rinktinės treneriai, federacijos biudžetas yra 50 tūks. Lt. deficitinis. Todėl šį deficitą turime panaikinti arba surasti būdų, iš kur tuos pinigus surasti, kad būtų patenkinti visų rinktinės vyriausiųjų trenerių poreikiai“, – kalbėjo V. Šiugždinis.
Šiemet LDSF iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gavo 535 tūkst.Lt., Kūno kultūros ir sporto departamentas Europos dviračių treko čempionatui Panevėžyje surengti yra žadėjęs skirti 0,5 mln. Lt.. Tačiau dar tiek pat pinigų reikės susirasti.
Pasak V. Šiugždinio, šiemet iš viso planuojama surinkti 1 mln. 175 tūkst. Lt. Tačiau šios sumos, žinoma, neužteks įgyvendinti visų uždavinių, nes iš sumos labai nedaug numatyta „Baltic Chain Tour“ daugiadienėms lenktynėms surengti. Jos kainuos apie 200 tūkst. Lt. ir tuos pinigus federacijai reikės susirasti iš rėmėjų.
Išsamią federacijos Revizijos komisijos ataskaitą už 2011 m. perskaitė šios komisijos pirmininkas Mečislovas Matkevičius, ji suvažiavime buvo patvirtinta. Taip pat jis supažindino ir su Lietuvos dviračių sporto rėmimo fondo lėšomis.
