Šias keletą savaičių Lietuvoje ji kasdien po 1,5 val. mušinėjo kamuoliukus tam, kad sezono metu jau nebereikėtų galvoti apie techniką ir pats taisyklingas smūgiavimas būtų kaip rutina. Golfo mosto (svingo) įgūdžius ji tobulino kartu su treneriu iš Suomijos Ariu Savolainenu.
„Žiema yra palankus laikas dirbti su technika. Iš dalies ir džiaugiuosi, kad šiuo metu nelabai yra galimybių žaisti laukuose, nes kai esi salėje ir muši tiesiog į tinklą, gali labiau koncentruotis į tai, ką daro tavo kūnas, o ne stebėti, kur skrenda kamuoliukas. Žiemos periodas iš to ir susideda. Su treneriu intensyviai dirbome ties tuo, ką reikia keisti, kur tobulėti“, – pasakojo lietuvė.
Itin svarbus yra ir fizinis pasiruošimas. Tiesa, šiuo metu ties tuo dirbti yra gana sudėtinga, nes sporto klubai karantino metu yra uždaryti.
„Atlieku įvairius pratimus, bet kalbant apie fizinį pasiruošimą, tai šiuo atveju svarbiausia yra ne sustiprėti, o tiesiog neprarasti esamos formos“, – teigė G. B.Starkutė.
Turnyrai vyksta ir žiemą
Golfo pasaulyje sezonai nėra skirstomi pagal metų laikus. Žaidėjai pagal save renkasi tai, kiek laiko nori pailsėti ar dirbti ties technika. G. B. Starkutės komandos draugės iš Arizonos universiteto taip pat šią žiemą leidžia skirtingai. Žaidėjos iš Taivano ir JAV žiemą žaidžia golfą ir dalyvavo turnyruose net ir kalėdiniu laikotarpiu. Tuo tarpu europietės – lietuvė, anglė ir šveicarė – šiuo laikotarpiu turnyruose nedalyvauja.
„Manau, kad visos žaidėjos per metus turi bent vieną savaitę, kurią skiria poilsiui ir tam tikrą laikotarpį, per kurį dirba tik su „svingu“. To praleisti tiesiog neįmanoma norint pasiekti geresnius rezultatus“, – kalbėjo G. B. Starkutė.
Arizonoje žiemos yra gana šiltos, todėl ten golfo sezonas trunka praktiškai visus metus. Tuo tarpu kol G. B. Starkutė gyveno Lietuvoje, žiemos periodas užtrukdavo gerokai ilgiau nei norėtųsi.
„Žiemos sezonai Lietuvoje tikrai prailgdavo, nes keturi-penki mėnesiai be žaidimo lauke būdavo tikra tragedija. Po tokio ilgo laiko tarpo nepaprastai norėdavosi kuo greičiau grįžti į lauką. Dabar, kai studijuoju JAV, žiemos sezonas man yra smarkiai sutrumpėjęs. Iki pat gruodžio vidurio žaidžiu lauke, o kai grįšiu ten, iškart galėsiu sportuoti ir atvirose erdvėse. Man tokia situacija patinka. Keleto savaičių darbui su technika man užtenka, o visiems aišku, kad lauke visada smagiau sportuoti nei sporto salėje“, – šypsojosi golfo žaidėja.
Grįžusi į Arizoną, sportininkė iškart vyko į golfo lauką ir toliau tobulino savo įgūdžius jau atviroje erdvėje.
Karantinas JAV – švelnesnis
JAV nesiliaujant koronaviruso pandemijai, šioje šalyje taip pat yra taikomi įvairūs ribojimai. Vis dėlto, nors situacija skirtingose valstijose gali skirtis, ypač skausmingų draudimų nėra. Arizonoje žmonės gali sportuoti be didesnių rūpesčių.
„Arizonoje taisyklės yra gana atviros, nėra nieko griežto. Geri orai leidžia būti lauke. Sporto salėse leidžiama sportuoti su kaukėmis. Yra pranašumų gyvenant čia, nes kai kuriose JAV valstijose situacija su draudimais yra kitokia, dalyje iš jų yra nemažai sniego. Man pasisekė, kad galiu sportuoti Arizonoje. Dėl sąlygų Lietuvoje taip pat negaliu skųstis, nes niekur pasaulyje dabar nėra labai gera situacija. Turiu galimybę sportuoti, bėgioti lauke, tai to pilnai užtenka“, – mintimis dalinosi G. B. Starkutė.
Įprastais metais Lietuvoje golfo entuziastus galima išvysti net ir žiemą. Kuomet nėra ribojimų, kai kuriuose Lietuvos golfo laukuose yra žaidžiama ir ant sniego. Pati G. B. Starkutė prisipažįsta, kad tai būtų puiki ir netradicinė pramoga.
„Būtų visai smagu. Kai tai yra pomėgis ir nebijai apsirengti šiltesniais rūbais, tai kodėl gi ne? Žinau, kad Lietuvoje yra žaidžiama žiemą, todėl tai atrodo labai smagiai. Dar nesu mačiusi, kad žmonės žaistų golfą vidury žiemos tiesiog ant sniego“, – teigė G. B. Starkutė.
Kita alternatyva golfo žaidimui žiemą – simuliatoriai. Šiais laikais golfo simuliatoriai yra techniškai patobulėję ir jų pagalba galima varžytis uždarose erdvėse. Tačiau apie profesionalės karjerą ir olimpines žaidynes galvojanti G. B. Starkutė nėra simuliatorių gerbėja.
„Tikslumo ten yra, bet ne itin daug. Žinau, kad vyksta ir turnyrai, esu pati dalyvavusi juose prieš keletą metų, bet apskritai simuliatoriai man niekada neatrodė tobuliausias būdas treniruotis. Man šiuo metu užtenka tinklo už 5 metrų, nes kartais reikia tiesiog pailsėti nuo kamuoliuko sekimo“, – pabrėžė G. B. Starkutė.
85 proc. – darbas, 15 proc. – talentas
G. B.Starkutė atskleidžia, kad golfo žaidėjams svarbiausia yra dirbti su nugara, rankomis, kojomis ir ištverme.
„Golfas, mano nuomone, yra toks kompleksiškas sportas, kad kiekviena kūno dalis turi būti pakankamai išlavinta. Svarbi yra didelį dėmesį skirti ištvermei. Nors iš šono gali atrodyti, kad nėra sunku tas keturias valandas sužaisti, bet kūnas, nori ar nenori, pavargsta. Reikia mokėti susikoncentruoti kiekvienam smūgiui, todėl fizinė ištvermė yra itin svarbi“, – pasakojo golfo žaidėja.
Ištvermę galima lavinti paprastais būdais – bėgiojimu, važinėjimu dviračiu ir pan. Taip pat svarbus yra ir raumenyno stiprinimas.
„Raumenynas pas mane labai pasikeitė, nes daug dirbu su nugaros ir kojų raumenimis“, – atskleidė ji.
G. B.Starkutė negaili ir patarimų, kaip sustiprinti minėtas vietas: „Svarbu dirbti su nugaros sukamaisiais judesiais, galima naudoti ir svorius. Taip pat naudingi yra įtūpstai, pritūpimai su svoriu kai svoris yra ant nugaros. Tuo pačiu svarbu stiprinti rankas, menčių juostą. Stipresnės rankos gali leisti pasiekti didesnį greitį“.
Pažvelgus į golfo elitą, pamatytume, kad žaidėjai yra skirtingo ūgio ir sudėjimo, taip pat dauguma pasižymi savotiška smūgiavimo technika.
„Svingų“ įvairovė rodo, kad nėra kažkokio standarto tobulam smūgiui. Kai kurių žaidėjų smūgiai yra tokie, kurių net ir norėdama nelabai galėčiau pakartoti“, – sakė G. B.Starkutė.
Daugkartinė Lietuvos golfo čempionė įsirikinusi, kad šioje sporto šakoje beveik viską lemia sunkus darbas. Vertinant procentais, G. B. Starkutė mano, kad sėkmė 85 proc. priklauso nuo darbo ir daugiausiai 15 proc. – nuo talento.
„Manau, kad talentas yra labiau žmogaus galvoje sukurtas dalykas. Tą galima lavinti. Jeigu tu manysi, kad turi mažiau talento, tai pats sau susikursi ribas. Tu negali teigti, kad esi prastesnis jeigu neįdedi pakankamai darbo. Žinoma, kad kažkiek talento reikia. Jeigu žmogus nejaučia atstumo iki žemės, negali pagauti kamuoliuko ore, tai galbūt geriau būtų išbandyti kažką kitą, bet aš manau, kad didžiąją dalį sėkmės lemia ilgas ir sunkus darbas. Kartais manęs klausia, o kaip tu taip toli muši? Atsakau paprastai – nes treniruojuosi daug kartų per savaitę. Viskas yra per kantrybę ir nepasidavimą. Kad ir kokia tai būtų rutina, kad ir kaip atsibostų ta salė ar treniruotės, toliau intensyviai dirbi ir sieki užsibrėžtų rezultatų“, – pabrėžė G. B.Starkutė.
Sportininkė dabar visą dėmesį skirs mokslams ir mėgėjų turnyrams, o po studijų pradės žengti profesionalės keliu bei siekti didžiausios savo svajonės – kelialapio į olimpines žaidynes.
