Kai pro Panevėžį lėkė dviračių treko Čempionų lygos varžybos, elitinėse lenktynėse startavo trys lietuviai: Simona Krupeckaitė, Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendelis.
Dar viena pajėgi mūsų šalies treko meistrė Miglė Marozaitė šias varžybas, kaip ir paskutinį Čempionų lygos etapą praėjusį savaitgalį Londone, stebėjo iš šalies.
O tam yra itin maloni priežastis, apie kurią 25 metų dviratininkė dar nekalbėjo viešai, bet pasidalino per pokalbį su 15min: ji laukiasi kūdikio.
„Labai to norėjome“
M.Marozaitė su S.Krupeckaite buvo tarp sėkmingiausiai Tokijo olimpinėse žaidynėse pasirodžiusių Lietuvos sportininkų, Japonijos sostinėje užėmusios penktąją vietą sprinto rungtyje.
O netrukus po olimpinių žaidynių M.Marozaitė sulaukė labai gerų žinių – ji ir V.Lendelis taps tėvais.
„Tai buvo planuota. Labai to norėjome, – neslėpė dviratininkė. – Dabar turbūt geriausias laikas, nes dar norėsiu sugrįžti į sportą.“
Džiaugsminga žinia – Kroatijoje
Miglę ir Vasilijų gyvenime suvedė dviračių trekas.
Jiedu susipažino Panevėžio treke ir draugauja pastaruosius septynerius metus – nuo tada, kai ilgai lengvąją atletiką lankiusi M.Marozaitė perėjo į dviračių treką, kur startavo gana vėlai – eidama 18-uosius metus.
Šiuo metu jie yra susižadėję, Panevėžyje statosi namą.
Kad kitąmet šeimoje bus nebe du, o trys, dviratininkai sužinojo Kroatijoje.
„Kadangi abu to norėjome, Vasilijus pernelyg nenustebo, – pasakojo M.Marozaitė, žinanti, kad šeimoje kitais metais yra laukiamas berniukas. – Sužinojome, kai po olimpinių žaidynių su komanda buvome stovykloje Kroatijoje.
Didelės nuostabos nebuvo, tiesiog džiaugsmas.“
Kasdien vis dar mina dviratį
M.Marozaitė laukiasi penktąjį mėnesį, bet dar mina pedalus Panevėžio dviračių treke.
Ji teigė, kad tik pirmąjį laukimo mėnesį jautėsi prasčiau, o paskui vis geriau. Miglė iki šiol treniruojasi su komanda, bet gyvenimo ritmas lėtėja, ji nebespaudžia visu greičiu.
„Dabar jaučiuosi labai gerai, tad einu į treniruotes, tiesiog viską darau lengviau – per dieną kokią valandą skiriu pasivažinėjimui dviračiu treke. Dar nesu iškritusi iš sporto. Gruodžio mėnesį rengiamės į stovyklą Kroatijoje, ten irgi planuoju važiuoti su visa komanda – bandysiu judėti, kad labai neužsisėdėčiau. Kai tiek metų sportuoji, nelabai ir paprasta būtų sustoti. Tad judu, kol galiu, – kalbėjo M.Marozaitė. – Net keista. Visada buvo bėgimas, stovyklos, treniruotės, varžybos.
Dabar dar pajudu, bet laisviau, nebėra to nuolatinio bėgimo. Galiu lydėti Vasilijų į varžybas.“
Pertrauka, kai abiejų rezultatai pakilo
Iš dviračių treko M.Marozaitė išsuks kuriam laikui tuo metu, kai jos ir sužadėtinio karjeroje vyko pagreitis.
Pernai jie abu pasiekė savo aukščiausias vietas Europos pirmenybių asmeninėse varžybose.
M.Marozaitė iki tol jau buvo raškiusi medalius komandinio sprinto lenktynėse su S.Krupeckaite – 2016 metais laimėjo Europos čempionato bronzą, 2019 metais – Europos žaidynių sidabrą.
Pernai Europos čempionate Bulgarijoje M.Marozaitė jau asmeninėse sprinto lenktynėse kovojo dėl medalių ir liko per žingsnį, užėmusi ketvirtą vietą.
„Sporte sunku nutaikyti geriausią metą. Simona (Krupeckaitė) laukė iki 30-ies, o dabar irgi dar norėtų antrojo vaiko.
Aš pagalvojau, kad būnant 25-erių gal nelabai pakenks, jei metams dingsiu iš sporto – nebus vėlu sugrįžti, – kalbėjo M.Marozaitė. – Dar tiksliai nežinau, bet šiai dienai mąstau, kad norėsiu grįžti į sportą.“
Pastaruoju metu vis greitesnis treke yra jos sužadėtinis.
Pernai Europos čempionate V.Lendelis iškovojo bronzos medalį sprinte – tai buvo pirmasis Lietuvos vyrų iškovotas apdovanojimas dviračių treke nuo 2012 metų.
Ne atsitiktinis, nes V.Lendelis jau buvo kopęs ant garbės pakylos per pasaulio taurės etapus.
Nors panevėžietis nepateko į Tokijo olimpines žaidynes, savo pajėgumą jis pademonstravo pirmą kartą surengtose Čempionų lygos lenktynėse, kurių etapai pastarąsias kelias savaites vyko Maljorkoje, Panevėžyje ir Londone.
Kai dėl omikrono viruso atmainos užsidarė Izraelis ir atšauktas paskutinis penktasis etapas Tel Avive, buvo suskaičiuoti keturių Čempionų lygos etapų rezultatai.
V.Lendelis užėmė trečiąją vietą bendroje sprinto varžybų įskaitoje, galingai pasirodęs trečiajame etape Londone prieš savaitę, kai pasiekė pusfinalį sprinte ir buvo antras keirine.
„Gal mūsų laukimas jį dar labiau motyvuoja?“ – šypsojosi M.Marozaitė.
Sugrįžus į treką, nebebus S.Krupeckaitės
Jei M.Marozaitė įvykdys savo planą ir grįš į profesionalų sportą, jame neberas savo ilgametės bendražygės.
S.Krupeckaitė rudenį paskelbė apie planą baigti karjerą šiais metais ir savo publika atsisveikino Čempionų lygos antrajame etape Panevėžyje prieš pusantros savaitės.
Paskutinės Simonos lenktynės įvyko praėjusį savaitgalį Londone, kai Čempionų lygos trečiajame etape 38 metų dviratininkė puikiai sukovojo ir užėmė trečią vietą kerine.
Taip pat Londone vykusiame ketvirtajame etape praėjusį šeštadienį S.Krupeckaitė finišavo penkta sprinte ir vienuolikta keirine.
Taip baigėsi du dešimtmečius trukusi S.Krupeckaitės karjera, į kurią tilpo pasaulio rekordai, pasaulio ir Europos pirmenybių aukso medaliai, penkios olimpinės žaidynės, trys geriausios Lietuvos metų sportininkės titulai.
„Vis pasikalbame su Simona, ji duoda patarimų. Dabar, kai buvome Londone, Simona žadėjo, kad kai po pertraukos grįšiu į treniruotes, ji galės prižiūrėti mano vaiką.
Atsakiau, kad būtinai priminsiu šiuos žodžius“, – juokėsi M.Marozaitė.
Ji jau buvo pasiruošusi minčiai, kad ateityje reikės kliautis nebe komandinėmis pastangomis, o tik savo pačios.
Po Tokijo olimpinių žaidynių galutinai pasikeitė moterų dviračių sprinto taisyklės – komandai reikia nebe dviejų, o trijų sportininkių. Lietuvoje trečios tokio lygio dviračių treko sprinterės nėra, tad net jei S.Krupeckaitė sugalvotų minti pedalus iki 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių, lietuvės negalėtų sulipdyti pilnos komandos.
„Manau, kad jei labai norėsiu, ir viena galėsiu varžytis. Pernai Europos čempionate buvau ketvirta asmeninio sprinto lenktynėse, tad tikrai ketinu pabandyti“, – ryžto neslėpė M.Marozaitė.
Aišku, jos gyvenime didžiausi pokyčiai įvyks ne dėl to, kad treke nebebus S.Krupeckaitės. Atsiras žmogus, kuriuo treko dviratininkė turės pati rūpintis.
„Suprantu, kad paprasta nebus, akivaizdu, jog pasitaikys dienų, kai reikės kažką aukoti, – sakė M.Marozaitė. – Bet turiu nuostabius tėvus, manau, kad jie man padės. Treneris (Dmitrijus Leopoldas) supratingas, Vasilijus – patikimas vyras. Manau, kad rasime išeitį.“
