Prezidentą į paralimpinį kaimelį atlydėjo Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, ambasadorius Paryžiuje Arnoldas Pranckevičius, su paraatletais susitiko Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, viceministrė Aistė Zedelytė.
Trečiadienį G. Nausėda su D. Nausėdiene Paryžiaus širdyje stebėjo oficialią paralimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, o ketvirtadienį susitiko pabendrauti su mūsų šalies sportininkais.
„Matau, kad mūsų paralimpiečiai yra gerai nusiteikę. Nemažai kalbėjome apie psichologiją, nes man yra įdomus šis aspektas – kiek jis lemia rezultatus. Mūsų sportininkai tikrai puikiai supranta psichologijos reikšmę ir jai skiria tinkamą dėmesį. Na, o visa kita yra įtemptų treniruočių, gerų ir pasišventusių trenerių darbas. Manau, kad jie tikrai atvažiavo čia ne vien tik tam, kad dalyvautų, bet ir kad varžytųsi dėl pačių aukščiausių tikslų“, – pabendravęs su paralimpinės komandos nariais kalbėjo G.Nausėda.
Psichologinio nusiteikimo reikšmę pažymėjo ir Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, kuris pasidalino savo patirtimi iš debiutinių 2012 m. Londono paralimpinių žaidynių, kuriose jaudulys pakišo koją ir tuomet neleido pademonstruoti visų savo galimybių olimpiniame stadione.
„Linkiu visiems sportininkams koncentruotis į save ir stengtis kuo mažiau kreipti dėmesio į varžovus. Svarbiausia yra padaryti maksimumą to, ką gali kiekvienas, o jeigu tai pavyks, tada ateis ir aukštos vietos, galbūt medaliai. Labai smagu ir svarbu, kad šalies vadovai rodo dėmesį sportininkams ir jų paralimpinei misijai, kuri nėra vien tik aukštų rezultatų siekimas, bet turi ir socialinę dedamąją“, – sakė M.Bilius.
G.Nausėda tapo pirmuoju Lietuvos prezidentu, palaikiusiu nacionalinę komandą paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje. Anot šalies vadovo, paralimpinis judėjimas yra vienas integracijos įrankių.
„Manau, kad mus kol kas dar šiek tiek neįprasta matyti žmones su negalia šalia. Mano tikslas, o taip pat ir visos Lietuvos tikslas, yra tuos atstumus mažinti. Tai yra psichologiniai atstumai. Dažnai mums neaišku, kaip su kitokiais žmonėmis kalbėti, ką kalbėti. Kaip reaguoti. Galbūt iš to atsiranda toks psichologinis barjeras, kuris vėl tuos atstumus išplečia. Manau, kad visi renginiai – paties aukščiausio rango varžybos ar tiesiog buvimas kartu leistų tuos barjerus ištirpdyti. Manau, kad tai nėra amžino įšalo barjerai, juos galima labai lengvai ištirpdyti, bet tam reikia visų mūsų pasirengimo, atvirų širdžių“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Paryžiaus žaidynėse Lietuvai atstovauja 9 sportininkai: lengvaatlečiai Andrius Skuja Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys, Oksana Dobrovolskaja ir Eivydė Vainauskaitė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.
Pirmieji į startus jau penktadienį stos plaukikė G.Čepavičiūtė ir lengvaatletis D.Dundzys.
