„J.Kolegova į Rusiją išvažiavo praėjusių metų pabaigoje ir po Naujųjų pranešė savo sprendimą. Padėkojo ir pasakė, kad nebeatstovaus Lietuvai. Julija sakė: „Treneri, man jau 26 metai, noriu dalyvauti olimpinėse žaidynėse“. Puikiai ją suprantu, nes čia mes negalėjome jai skirti nei būsto, nei gauti Lietuvos pilietybės“, – lemtingą pokalbį su J.Kolegova prisiminė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas.
Rusijos penkiakovininkė J.Kolegova į Lietuvą atvyko 2007 metais, o dar po metų, 2008–aisiais ji su D.Rimšaite ir Laura Asadauskaite triumfavo Europos čempionato komandų įskaitoje bei estafetės varžybose.
Iš Samaros kilusią J.Kolegovą į Lietuvą atviliojo V.Kalininas. Jis atkreipė dėmesį į šios merginos rezultatus ir nusistebėjo, kad ji nebepatenka į Rusijos rinktinę.
„Man ji nereikalinga“, – rėžė apie sportininkę paklaustas rusių treneris, kuris J.Kolegovos nebekvietė į rinktinę, nes ši nenorėjo tapti jo auklėtine ir keltis į Maskvą. Likusi už rinktinės durų, sportininkė buvo porai metų išvykusi ieškoti laimės JAV, o vėliau grįžo į gimtinę.
Tada V.Kalininkas paskambino penkiakovininkei ir pasiūlė jai atvažiuoti į Lietuvą.
„Kai ji čia atvažiavo, prastai fechtavosi ir šaudė. Bet labai gerai plaukė, nes buvo šios sporto šakos sporto meistrė. Netrukus jos fechtavimosi ir šaudymo rezultatai pagerėjo, tad Lietuva turėjo labai stiprią komandą. 2008 metų Europos čempionate mūsų pranašumas buvo akivaizdus“, – pasakojo V.Kalininas.
J.Kolegova Lietuvai galėjo atstovauti tik Europos ir pasaulio čempionatuose bei planetos taurės varžybose, nes neturėjo mūsų šalies pilietybės.
2008–ųjų pasaulio taurės varžybų finale, kur rungėsi 36 stipriausios pasaulio penkiakovininkės, Lietuvos atstovės pasirodė įspūdingai. D.Rimšaitė iškovojo auksą, L.Asadauskaitė užėmė penktąją vietą, o J.Kolegova buvo dešimta.
Bet netrukus sportininkei karjeroje teko daryti nenumatytą pertrauką, nes prireikė išeiti motinystės atostogų. 2009 metais susilaukusi atžalos rusė vėl grįžo į varžybas ir jose sėkmingai gynė Lietuvos garbę.
„Ji nesirengė tapti motina. Tas vaikas – netyčiukas. Bet jis padėjo jai apsispręsti dėl sugrįžimo į gimtinę, nes čia sportininkė neturėjo normalių gyvenimo sąlygų“, – aiškino V.Kalininas. Jis šyptelėjo paklauskas, ar J.Kolegovos vaiko tėvas – lietuvis: „Deja. Jei būtų lietuvis, jis būtų pririšęs Juliją prie Lietuvos.“
Tad dabar J.Kolegova mėgins grįžti į Rusijos rinktinę ir su ja startuoti Londono olimpiadoje. Iš Lietuvos metų sandūroje pasprukusi D.Rimšaitė irgi turi tokį pat tikslą, tik jis daug sunkiau pasiekiamas.
Atstovauti Rusijai olimpiadoje D.Rimšaitė gali tik gavusi šios šalies pasą ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) leidimą. Bet LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas pareiškė, jog tokio leidimo sportininkė negaus.
Tad D.Rimšaitei gali tekti tenkintis tik pasaulio ir Europos čempionatais bei planetos taurės varžybomis.
Tiesa, V.Kalininas dar neužtrenkia D.Rimšaitei ir Lietuvos rinktinės durų.
„Ji Rusijoje dar nieko negavo, niekur nesportavo. Gal grįš? Nereikėtų užbėgti įvykiams už akių“, – svarstė LŠPF generalinis sekretorius.
Federacija iš D.Rimšaitės yra gavusi elektroninį laišką, kuriame ji patvirtina, jog ketina susieti savo gyvenimą su Rusija ir ten gyvenančiu draugu, šioje šalyje baigti mokslus.
Be D.Rumšaitės ir J.Kolegovos likusi Lietuvos penkiakovininkių rinktinė dar negreit galės grįžti į elitą, nes iš aukščiausio lygio sportininkių joje liko tik po motinystės atostogų vėl sportuojanti 26 metų L.Asadauskaitė.
„Kol kas ji neturi lygiaverčių partnerių. Jų gali atsirasti už poros metų. Nes auga nauja, labai perspektyvi karta“, – teigė V.Kalininkas.
Penkiokovės specialistas išskyrė 18–metę Gintarę Venčkauskaitę, pernai su Luku Kontrimavičiumi tapusia Europos ir pasaulio jaunių mišrių komandų čempione.
„Gintarei 2012–aisiais sueis 20 metų. O D.Rimšaitė tokio amžiaus startavo Pekino olimpiadoje. Todėl neprarandame vilties, kad ir G.Venčkauskaitė prasibraus į Londono olimpiadą“, – svarstė patyręs šiuolaikinės penkiakovės specialistas.
