Lietuvos rankinio federacijos generalinis sekretorius Miglius Astrauskas šiomis dienomis susiduria su dar nepatirtais iššūkiais.
Pietryčių Ukrainoje esanti Zaporožė pastaruoju metu galėjo didžiuotis turėdama stipriausią šalies rankinio komandą „Motor“.
Čempionų lygoje žaidžiančioje ekipoje netrūko ir lietuviškų akcentų: komandos lyderio vaidmuo priklausė rinktinės vedliui A.Malašinskui, o vyriausiojo trenerio postas G.Savukynui.
Sutartį su klubu turi ir kita rinktinės žvaigždė Jonas Truchanovičius, tačiau prasidėjus karo veiksmams jis buvo Lietuvoje, kur atlieka reabilitaciją po traumos.
Sužaidus vienuolika turų „Motor“ taikėsi į Čempionų lygos atkrintamąsias, bet Vladimiro Putino karinė invazija į Ukrainą visiškai sujaukė turnyro tvarkaraštį, o virš Zaporožės klubo ateities pakibo didžiulis klaustukas.
Lietuvos rankinio federacijos vadovai šiomis dienomis buvo kaip reikiant sunerimę dėl „Motor“ lietuvių saugumo ir sklandaus jų sugrįžimo.
Laimei, tiek A.Malašinskui, tiek G.Savukynui pavyko pabėgti į tėvynę dar karo veiksmams nespėjus įsismarkuoti.
„Kalbėjausi su abiem prieš porą dienų. Jie patikino, kad papildomos pagalbos nereikia. Aidenas su dar keliais rankininkais paliko Ukrainą automobiliu, o Gintarui su kitu komandos treneriu taip pat pavyko ištrūkti. Taip pat vakar teko šnekėtis su A.Malašinsko uošviu. Jis pasidžiaugė, kad rankininkai jau buvo Lvove, G.Savukynas vakar jau irgi buvo įsikėlęs feisbuke nuotrauką, jog saugiai pasiekė Europos Sąjungą“, – džiaugėsi M.Astrauskas.
Prieš keletą savaičių Lietuvos rinktinės vairą perėmusiam G.Savukynui teko įveikti daugiau nei 1200 km, o kelionė iš Zaporožės į pasienyje su Slovakija esantį Užgorodą truko net 44 val.
„Esam labai dėkingi, kurie jaudinosi, nemiegojo dėl mūsų ir siūlė visokeriopą pagalbą. Galiu informuoti, kad su kolega Rolandu Erazde pasiekėme Slovakiją, esame saugūs ir judame link Kauno. Ačiū šeimoms ir klubo vadovybei, kuri pasirūpino kelione. Taip pat dėkoju vairuotojui Aleksandrui, kuris įdėjo maksimaliai pastangų, kad pasiektume Užgorodą“, – dėkingumo neslėpė G.Savukynas.
A.Malašinskas su dar trimis komandos draugais rinkosi trumpesnį kelią per Lvovą, bet taip pat buvo įstrigę kelioms valandoms ilgoje eilėje Ukrainos-Lenkijos pasienyje.
Kur kas daugiau klaustukų pakibę dėl Rusijos klubui Taganrogo „Donskije kazaki“ atstovaujančio Deivido Virbausko.
26-erių šiaulietis vis dar yra įstrigęs karštame taške.
„Deividas šiuo metu ieško variantų, kaip galėtų sugrįžti. Vakar kalbėjausi su juo, jis intensyviai ieško skrydžių ir kitų įmanomų galimybių, tačiau tai padaryti yra labai sudėtinga. Dar vakar bandžiau nupirkti jam bilietą per Turkiją, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad į ten jokie lėktuvai irgi jau neskrenda. Kaip žinia, oro erdvė yra stipriai apribota. Dabar realiausia, kad teks iš Rostovo keliauti į Maskvą, iš ten į Kaliningradą, o paskui kirsti sieną pėsčiomis. Nuo ten mes jį pasiimsime. Tikime, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis“, – 15min pasakojo M.Astrauskas.
M.Astrausko teigimu, virš Taganrogo klubo ateities taip pat pakibo nemažas klaustukas.
Azovo jūros pakrantėje esantis Taganrogas yra visai netoli fronto linijos, vos už 50 km nuo Ukrainos sienos, kitaip tariant, Rusijos pripažintos separatistinės Donecko ir Luhansko respublikos.
Rusijos čempionate „Donskije kazaki“ žengė ketvirtoje pozicijoje, tačiau panašu, kad į aikštelę šios komandos rankininkai sugrįš negreit.
„Dėl nestabilios padėties su Taganrogu besiribojančiose teritorijose keli užsieniečiai nusprendė laikinai nutraukti dalyvavimą klubo veikloje ir išvykti pas savo šeimas. Klubą paliko vyriausiasis komandos treneris Sergejus Bebeško Kravčenka ir keturi Baltarusijos rankininkai: Maksimas Nesvadba, Dmitrijus Dačukas, Aleksejus Šinkelis ir Maksimas Drozdovas. Visų užsienio specialistų sutartys tebegalioja. Klubo vadovybė tikisi, kad jų išvykimas yra laikinas ir jie sugrįš į komandą“, – rašoma šeštadienį klubo tinklalapyje įkeltame pranešime.
Visgi D.Virbausko galimybę vėl sugrįžti žaisti į Rusiją LRF generalinis sekretorius vertina miglotai. M.Astrausko teigimu, virš Taganrogo klubo ateities pakibo nemažas klaustukas.
„Turbūt daugiau galės papasakoti pats sugrįžęs rankininkas, tačiau, kiek teko girdėti, klubą treniruojantis ukrainietis Ispanijos žiniasklaidai jau pasakė, kad tikrai negrįš į komandą. Žaidėjai palieka klubą, jau dabar atidėtos dvejos jų rungtynės. Panašu, kad taip yra todėl, kad nėra kam žaisti. Manau, kad klubo vadovai irgi pasimetę ir nežino, kaip čia bus“, – svarstė M.Astrauskas.
Rusijos kariniai veiksmai sugriovė ir tarptautinių rankinio varžybų kalendorių.
Balandžio 23–24 dienomis Lietuvos moterų rinktinė svečiuose turėjo žaisti Europos čempionato atrankos rungtynes su Rusija. Jau dabar aišku, kad šis mačas neįvyks.
„Mes neskrisim. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė yra aiškiai išreiškusi Lietuvos poziciją ir mes su ja visiškai sutinkame. Nutraukiame visus santykius su Rusijos komandomis ir rinktinėmis. Nei patys jas kviečiam, nei pas jas važiuosim. Be jokių išlygų“, – tvirtą LRF poziciją aiškino M.Astrauskas.
