Laikas tiksi. Ramiai sau gydytis traumą Ukrainoje ir nesijaudinti dėl sugrįžimo į aikštę Jonui Truchanovičiui nepavyksta.
„Pasąmonėje visą laiką galvoju, kad privalau pasveikti iki momento, kai vyks Europos čempionatas“, – interviu 15min neslėpė vienas rinktinės lyderių.
Kai pavasarį dėl nugaros traumos negalėjo padėti Prancūzijos klubui, į Lietuvos rinktinę vis tiek važiavo. Reikėjo pamatuoti riziką, bet už viską svarbiau buvo padėti Lietuvos komandai įgyvendinti šio amžiaus tikslą.
Lietuva po 23 metų pertraukos prasimušė į Europos čempionatą ir dabar iki jo belieka vos pora mėnesių. Bet J.Truchanovičių vis vejasi traumos.
„Ukrainoje man vėl grįžo nugaros skausmai, kurie sustabdė mano įsiliejimą į naują komandą. Tuomet jau pradėjus gydytis nugarą, prasidėjo problemos su keliu. Teko daryti operaciją“ , – savo istoriją pasakodamas J.Truchanovičius netruko ir pasidžiaugti, kad jau gali vaikščioti be ramentų.
Jis nedrįsta įvardyti tikslios datos, kada vėl galės mėgautis rankiniu. Bet tai įvyks jau greitai ir, svarbiausia, iki Europos čempionato pradžios.
„Alkanas“ kaip niekada anksčiau
Per visą mūsų pokalbį Jonas tryško optimizmu. Regis, kalbiesi nuotoliniu būdu, bet negali nepajusti kibirkšties sportininko emocijose. „Jau seniai besijutau toks „alkanas“, – prisipažino 28 metų rankininkas.
Didžiausia motyvacija sveikti – ir noras debiutuoti Zaporožės „Motor“ klube, ir sausį įvyksiantis Europos čempionatas. Ką visa tai reiškia, kai esi Lietuvos rankininkas, turbūt puikiai supranta visi Jono komandos draugai.
Maža to, adrenalinas sukyla vien pagalvojus apie debiutą Ukrainoje. Penkerius metus šis Lietuvos sportininkas žaidė Prancūzijoje, bet nusprendė įžengti į visiškai kitokią teritoriją.
Naująjį sezoną jis pasitiko alytiškio Gintaro Savukyno vadovaujamoje Zaporožės „Motor“ ekipoje, kuri rungtyniauja rankinio Čempionų lygoje.
„Kai lietuvis treneris tave kviečia į užsienio klubą, tikrai norisi pasinaudoti suteikta galimybe“, – teigė J.Truchanovičius.
Maža to, Zaporožės komandos garbę gina kitas nacionalinės rinktinės žaidėjas Aidenas Malašinskas, kuris Ukrainoje pradėjo jau šeštą sezoną. Lietuviškuoju klubu pramintoje ekipoje yra daug įdomių, bet įprastam gerbėjui nematomų detalių.
Apie naujoje komandoje sutiktus iššūkius, išskirtinę legionieriaus dalią, prancūziškus juokelius ir Lietuvos rinktinę – išskirtiniame J.Truchanovičiaus interviu.
– Jonai, penkeri metai Prancūzijoje – pakankamai ilgas laikas. Kiek neįprasta dabar ta naujo kelio pradžia?
– Komandos meistriškumo lygis tikrai atitinka mano lūkesčius. Tik vienintelis dalykas, kuris skiriasi, tai čempionatų stiprumas. Būtent Ukrainoje šiuo metu, nieko neįžeidžiant, čempionatas yra labai silpnas. Bet į tai buvo atsižvelgta, aš ir pats norėjau kažko panašaus – lengvo čempionato ir stiprių Čempionų lygos varžybų.
– Ar persikėlus į Ukrainą pasijuto kažkoks kultūrinis šokas?
