Neradęs laiko gegužę susitikti su buvusiu pasaulio šachmatų čempionu ir kandidatu į FIDE prezidento postą, Kremliaus ir Vladimiro Putino kritiku Gariu Kasparovu, Lietuvos šachmatų federacijos vedlys verslininkas Aleksandras Černovas praėjusį savaitgalį dundėjo į Liepoją, kur buvo oficialiai pradėtos Baltijos šalių šachmatininkų varžybos, o jų laimėtojas turės teisę varžytis pasaulio šachmatų čempionate. Tiesa, šios varžybos vyks net trimis etapais, o nugalėtojas paaiškės tik kitais metais.
Neradęs laiko gegužę susitikti su buvusiu pasaulio šachmatų čempionu ir kandidatu į FIDE prezidento postą Gariu Kasparovu, Lietuvos šachmatų federacijos vedlys verslininkas Aleksandras Černovas praėjusį savaitgalį dundėjo į Liepoją.
Į šį renginį Latvijoje suskubo atvykti ir dabartinis FIDE prezidentas bei buvęs Kalmukijos Respublikos, kuri yra Rusijos sudėtyje, prezidentas Kirsanas Iliumžinovas.
Tai jau 7 ar net 8-asis FIDE vadovo pasirodymas Latvijoje per pastaruosius ketvertą metų. Manoma, kad šis vizitas jam buvo itin svarbus: K.Iliumžinovas dar kartą bandė palenkti į savo pusę abejojančius ir laimėti jų palankumą po trijų mėnesių Norvegijos Tromso mieste vyksiančiuose FIDE prezidento rinkimuose.
„Tokios Baltijos varžybos vyko ankščiau, tačiau po kiek laiko apie jas visi užmiršo. FIDE prezidentas K.Iliumžinovas dabar visoms Europos mažosioms šalims pasiūlė tokius varžybų formatus. Mums ir mūsų šachmatininkams tai išskirtinė galimybė bandyti prasimušti į pasaulio elitinius turnyrus. Buvo, žinoma, kalbėta ir apie rinkimus, tačiau tai buvo daroma itin atsargiai“, – teigė kartu su šalies šachmatų federacijos (LŠF) prezidentu A.Černovu į Liepoją vykęs šios organizacijos Tarybos narys Jonas Sidabras.
Prieš metus Lietuvos Seime su Lietuvos šachmatų federacijos garbės prezidentu Vytautu Landsbergiu šachmatų partiją žaidęs ir pralaimėjęs K.Iliumžinovas vienu šūviu nušovė net tris zuikius: pas jį atvažiavo ne tik vadinamos Baltijos šachmatininkų zonos vadovas A.Černovas, bet ir Latvijos, Estijos federacijų prezidentai bei Gruzijos Sporto departamento viceministras Zurabas Azmaiparašvilis.
A.Černovas palaiko K.Iliumžinovą. Panaši situacija yra Latvijoje, Moldovoje, kur šachmatų federacijoms vadovauja su šachmatais net nesusiję žmonės, turintys ryšių su Maskva.
Baltijos šalių varžybos jam, matyt, nebuvo įdomios – jis, greičiausiai, Latvijoje su K.Iliumžinovu aptarė savo galimybes iškovoti pergalę ten pat Tromse FIDE asamblėjoje vyksiančiuose Europos šachmatų federacijos prezidento rinkimuose.
Gruzinas oficialiai iškėlė savo kandidatūrą praėjusių metų lapkričio 17 dieną.
LŠF vadovas A.Černovas su K.Iliumžinovu susitiko būtent tuo metu, kai netyla kalbos apie dviejų FIDE kandidatų į prezidento postą priešpriešą bei Lietuvos poziciją šachmatų bendruomenės vadovo rinkimuose.
Lietuvos politikai bei šachmatų klubai palaiko buvusį pasaulio čempioną G.Kasparovą, o nuo 1995 metų FIDE vadovaujantį K.Iliumžinovą vadina Rusijos valdžios ar net specialiųjų tarnybų statytiniu. Neoficialiai kalbama, kad LŠF prezidentas A.Černovas būtų linkęs rinkimuose palaikyti būtent K.Iliumžinovą.
Šnekama, kad verslininkas A.Černovas nenorėtų susigadinti santykių su K.Iliumžinovu ir Rusijos valdžia, nes dalį savo verslo yra nukreipęs į Maskvą, kur prekiauja nekilnojamuoju turtu.
„Ponas A.Černovas palaiko Kirsaną Iliumžinovą. Panaši situacija yra Latvijoje ir Moldovoje, kur šachmatų federacijoms vadovauja su šachmatais net nesusiję žmonės, turintys pinigų ir ryšių su Maskva. Visada priklausiau tiems, kurie rėmė Lietuvos nepriklausomybę, turiu čia daug draugų ir pažįstamų“, – lietuvių pozicija FIDE rinkimuose stebėjosi gegužę mūsų šalyje viešėjęs 51 metų G.Kasparovas.
– Ar galima teigti, kad šis FIDE prezidento K.Iliumžinovo vizitas ir rengiamas Baltijos šachmatininkų turnyras yra rinkiminė Maskvos statytinio akcija, kurioje sudalyvavo ir Lietuvos šachmatų federacija? – 15min.lt paklausė LŠF Tarybos nario J.Sidabro.
– Nežinau, kaip geriau atsakyti. Kai K.Iliumžinovas pasitraukė iš Kalmukijos prezidento posto, pastaruosius ketvertą metų jis tik važinėja po šalis, dirba savo darbą. Apvažiavo labai daug valstybių – keista, bet jis mėgsta važiuoti, kur nėra visiškai ramu ir vyksta konfliktai.
Jis tuos visus ketverius metus visur važiuoja ir su visais kalbasi Ar tai galima vadinti rinkimine agitacija? Dėl G.Kasparovo viskas aišku – jis pusmetį agituoja už save, o įvardinti, nuo kada K.Iliumžinovas pradėjo savo agitaciją, yra labai sunku.
– Buvote susitikime su K.Iliumžinovu. Sunku patikėti, kad nebuvo kalbėta apie FIDE prezidento rinkimus.
– Na, tai buvo labai korektiškas pokalbis su visų trijų Baltijos šalių federacijomis. Buvo šnekama apie šachmatų zonų plėtrą, viso šachmatų pasaulio gaires. Niekas nieko nespaudė ir aktyviai neagitavo. Buvo pokalbis apie FIDE prezidento rinkimus, bet viskas labai atsargiai ir nebandant daryti įtakos.
Ir galiu pasakyti – kodėl. Aš tik darau prielaidą, tačiau agitacijos nevyko ir todėl, kad susitikime buvo Estijos šachmatų federacijos vadovas. Jis per FIDE prezidento rinkimus Tromse bus skaičiavimo komisijos narys, todėl K.Iliumžinovas, greičiausiai, nenorėjo, kad būtų kalbų apie jo agitaciją.
Asmeniškai su mumis niekas iš FIDE prezidento aplinkos nekalbėjo. Gal kas ir buvo, tačiau aš neturiu jokios informacijos.
– Ar nebuvo privačių pokalbių tarp federacijų vadovų ir K.Iliumžinovo?
– Asmeniškai su mumis niekas iš FIDE prezidento aplinkos nekalbėjo. Gal kas ir buvo, tačiau aš neturiu jokios informacijos.
– Jau gerą mėnesį netyla kalbos, kad Lietuva turėtų rimtai pasižiūrėti į FIDE vadovo rinkimus ir šalies šachmatų bendruomenė jau dabar turėtų apsispręsti, ką palaikys. Buvo kalbų, kad savo verdiktą privalo išsakyti šachmatų klubai, o į FIDE asamblėją turėtų vykti ne LŠF vadovas A.Černovas, o LŠF garbės prezidentas V.Landsbergis. Tokiu būdu būtų garantijos, kad Tromse bus balsuojama sąžiningai, ir Lietuva parems G.Kasparovą, o ne Kremliaus žmogų. Kokia jūsų nuomonė?
– Kiekvienas pasiūlymas turi teisę būti aptartas. Bet supraskite, kad pasiūlymus reikia „įvilkti“ į teisinius rėmus. Yra Federacijos įstatai ir jais remsimės per LŠF susirinkimą.
Prieš jį dar turės susirinkti Taryba, kuri ir nubrėš savo viziją, paskelbs susirinkimo datą. Tada bus jau svarstomi pasiūlymai.
Neseniai Federacijos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad apklausus klubus ir atsižvelgus į delegatų balsus susirinkime, bus galutinai suformuota vizija, už ką mūsų šalies atstovas balsuos FIDE vadovo rinkimuose.
Galiu dabar pasakyti, kad bus ir dar keli papildomi niuansai, nulemsiantys galutinį sprendimą. Dėl europarlamentaro V.Landsbergio galimybės vykti į Tromsą – tai taip pat pasiūlymas, kurį, greičiausiai, aptars susirinkimo dalyviai.
