Tokijuje, kuriame šiuo metu jau būtų dūzgę tūkstančiai atletų ir sporto aistruolių, jei žaidynės būtų įvykusios, olimpiados rengėjai organizuoja nedidelį renginį tuščiame nacionaliniame stadione. Žiūrovai į šį renginį nebus įleidžiami, šalyje vėl išaugus naujai registruojamų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui.
Nepaisant kliūčių ir slogios nuotaikos, Japonijos ir olimpinių žaidynių pareigūnai ryžtingai tvirtina, kad olimpiada įvyks ir taps pasaulio atsigavimo po koronaviruso pandemijos simboliu.
„Tai bus pirmasis pasaulinis susibūrimas po koronaviruso“, – praėjusią savaitę sakė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.
Visgi ekspertai ir pareigūnai, tarp jų Th. Bachas ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe, užsiminė apie galimybę, kad pirmą kartą taikos metu olimpinės žaidynės gali būti atšauktos, jeigu iki kitų metų nepavyks suvaldyti pandemijos.
Kovo mėnesį paskelbtas istorinis sprendimas atidėti olimpiadą buvo priimtas išryškėjus realiam pandemijos mastui. Šalims paskelbus karantinus, buvo sutrikdytas atletų pasirengimas žaidynėms, teko atšaukti atrankines ir bandomąsias varžybas.
Daugelis Europos šalių suvaržymus jau sušvelnino, sumažėjus nustatomų naujų COVID-19 atvejų ir mirčių nuo šio susirgimo skaičiui, tačiau kitur pasaulyje, ypač Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje ir Indijoje, virusas toliau siaučia.
Šalyse, jau atšaukusiose karantinus ar sušvelninusiose kovai su epidemija įvestas priemones, taip pat vis kyla naujų ligos protrūkių, todėl rimtai abejojama dėl galimybių organizuoti renginį, kuriame dalyvautų dešimtys tūkstančių žmonių iš viso pasaulio.
Visuomenės optimizmas prigeso
Visuomenės nuotaikos Japonijoje taip pat, regis, ne optimistinės: dvi liepą atliktos apklausos parodė, kad dauguma japonų mano, kad žaidynės turi būti arba vėl atidėtos, arba apskritai atšauktos.
Tik kiek daugiau nei ketvirtadalis abiejų apklausų respondentų sakė manantys, kad olimpiada turėtų prasidėti numatytu laiku – 2021 metų liepos 23-iąją.
Tačiau Japonijos ir olimpinių žaidynių pareigūnai laikosi pozicijos, kad dar kartą nukelti žaidynes neįmanoma. Beprecedentis sprendimas jas atidėti vieniems metams sukėlė daugybę logistinių ir finansinių problemų.
Viena rimta kliūtis buvo pašalinta – žaidynių organizatoriai šį mėnesį patvirtino sutarę dėl visų olimpiados varžyboms reikalingų vietų ir rungtynės vyks ten, kur ir planuota. Jiems teko gerokai pasistengti, kad gautų sutikimą iš stadionų, kurie jau buvo užsakyti kitiems renginiams.
Išsprendus šį klausimą, tapo aiškus ir varžybų tvarkaraštis – jis beveik nesiskiria nuo pradinio, neskaitant nedidelių pakeitimų, padarytų dėl logistinių priežasčių.
„Dabar atletai, pasiryžę dalyvauti Tokijo olimpiadoje, gali išsikelti konkrečius uždavinius ir dirbti dėl šio tikslo“, – sakė Tokijo olimpiados sporto direktorius Koji Murofushi.
Tušti stadionai?
Visgi dar yra daug neatsakytų klausimų, įskaitant galutinę žaidynių nukėlimo kainą. Organizatoriai kol kas tik nurodo, kad planuoja kur kas kuklesnį renginį, stengiantis sutaupyti kiek įmanoma daugiau lėšų. Tai tikriausiai palies ir tradiciškai pompastiškas žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijas.
Taip pat dar nenuspręsta, kokios priemonės būtų reikalingos užkirsti kelią viruso plitimui per olimpiadą, jeigu jo nepavyktų pažaboti iki ateinančių metų.
Birželį Tokijo gubernatorė Yuriko Koike naujienų agentūrai AFP sakė, kad olimpiada bus „saugi atletams bei sporto aistruoliams iš užsienio, taip pat vietos gyventojams“.
Tačiau nuodugnios diskusijos apie tai, kokių priemonių reikės, prasidės ne anksčiau kaip rudenį.
Šiuo metu vis dar neaišku, kaip atletai ir sporto aistruoliai atvyks į Japoniją, nes dėl vyriausybės taikomų koronaviruso kontrolės priemonių šalis įsileidžia tik nedaugelio valstybių piliečius.
Th. Bachas praėjusią savaitę pripažino, kad kelionių suvaržymai ir karantino reikalavimai gali pakenkti žaidynėms. Paklaustas apie galimybę organizuoti renginį be žiūrovų, jis sakė: „Mes norime ne to.“
„Norime stadionų, pilnų entuziastingai nusiteikusių aistruolių“, – sakė Th. Bachas.
