Vyriausybėje pritartu projektu siūloma 15 iš 33 pareigybių, kurias vykdė KKSD, perkelti ministerijai, sportą po savo sparnu priglaudusiai nuo pirmosios šių metų dienos. Oficialiai departamento veikla turėtų būti nutraukta spalio 1 dieną.
Su 15min bendravusi ŠMSM viceministrė Kornelija Tiesnesytė, pernai parėmusi KKSD vadovės pareigas iš Edžio Urbanavičiaus, tokias permainas aiškino naujuoju sporto įstatymu. Jame numatoma, jog politiniame lygmenyje esančius sprendimus priiminės ministras.
„Tos funkcijos, kurias daug metų vykdė KKSD, persikrausto į ministeriją. Planuojame, kad darbinius, praktinius dalykus toliau vykdys Lietuvos olimpinis sporto centras. Departamentas, galima sakyti, lieka be funkcijų. Manom, kad reikia jį likviduoti, toks ir buvo priimtas sprendimas“, – situaciją aiškino K.Tiesnesytė.
Departamentas, galima sakyti, lieka be funkcijų
Numatoma, kad LOSC, administruojantis sporto bazes, vykdys tokias veiklas kaip, pavyzdžiui, valstybės stipendijų, premijų mokėjimą, rentų skyrimą.
Pasak viceministrės, sunku pasakyti, kiek dabartinių KKSD darbuotojų liks be darbo, nes kai kurie iš jų bus perkelti dirbti į ministeriją.
„Departamente iš 33 galimų etatų dirba 22 žmonės ir jau dabar 4 iš tų 22-jų – ne pilną darbo laiką, o bendromis funkcijomis. Likvidavimas vis kabėjo, pastaraisiais mėnesiais buvo sudėtinga ir žmones prisikviesti dirbti, nes tie, kurie ieškojosi alternatyvių galimybių, jau yra išėję“, – situaciją 15min aiškino K.Tiesnesytė.
Skelbiama, kad 2020-siais, po KKSD panaikinimo, turėtų būti sutaupyta apie 200 tūkstančių eurų. Pasak K.Tiesnesytės, ši suma susidarys iš darbo užmokesčio fondo.
Pastaraisiais metais netyla diskusijos dėl sporto finansavimo, kurį vykdė KKSD rėmimo fondas. Metų pradžioje nacionalinių sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų programoms įgyvendinti numatyta skirti 6 889 999 eur.
Sistema tapo skaidresnė, kai sporto projektus finansavimą pradėjo lemti kelių filtrų pakopos, pasitelkiant nepriklausomus ekspertus. Anksčiau svarbiausią žodį turėdavo kelių organizacijų vadovai – Bronislavas Vasiliauskas („Sportas visiems“, „Žalgirio“ draugija), Rimantas Kveselaitis (Lietuvos sporto federacijų sąjunga), Romualdas Bakutis (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Lietuvos dviračių federacija Albinas Grabnickas (Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija), kurių vadovaujamos organizacijoms atitekdavo svari dalis bendro sporto pyrago.
Naujoji tvarka irgi nebuvo laikoma idealia dėl kabliukų, leidžiančių kai kurioms sporto šakoms pagudrauti dėl solidesnio finansavimo. Tačiau ŠMSM viceministrė permainų pinigų dalybų sistemoje greitu metu nežada.
„Dabar, pagal Sporto įstatymą, kriterijus turi numatyti vyriausybė. Mes ministerijoje, kartu su departamento specialistais, pasirengėme planą, kokius pokyčius siūlome daryti ir nuo kokių siūlome susilaikyti.
Kaip ir būdavo departamente, federacijos pateiks programas ir, vadovaujantis vyriausybės nutarimu, kriterijais, bus padalinamas finansavimas. Pačios sistemos neplanuojame keisti, ypač priešolimpiniais metais.
Ateičiai esame atviri diskusijoms, kalbamės, buvome susitikę su federacijų sąjunga, pažiūrėsim, ar iš tikrųjų ta sistema tikrai tokia jau bloga, nes nuomonių yra įvairių“, – situaciją aiškino K.Tiesnesytė.
Pačios sistemos neplanuojam keisti, ypač priešolimpiniais metais
Pati dabartinė ŠMSM viceministrė ilgus metus dirbo KKSD ir iš vidaus matė šios įstaigos veiklą. Jos teigimu, likvidavimas ir kai kurių funkcijų permetimas ministerijai palengvins sporto politikos vykdymą.
„Problema buvo tai, kad departamento vadovas nedalyvavo vyriausybės posėdžiuose, pasitarimuose ir dalies informacijos, kas yra daroma kitose ministerijose, netekdavo“, – vieną iš permainų privalumų išsakė K.Tiesnesytė.