Grįždamas automobiliu iš LTOK susirinkimų E.Vaitkaitis pajusdavo, kad jį apninka beviltiškumo jausmas. Lietuvos plaukimo federacijos vadovas pastebėjo, kad daliai sporto bendruomenės vaišės, pirtis ir dienos buitis rūpi labiau nei svarbūs sporto klausimai, į kuriuos jis ieško atsakymų, bet nebūtinai randa.
40-metis buvęs plaukikas mano, kad vien pretendavimas į prezidento postą turi įžiebti diskusijas ir padėti rasti atsakymus į esminius klausimus.
Tačiau gal į juos gali atsakyti D.Gudzinevičiūtė?
Olimpinė šaudymo į skraidančius taikinius čempionė vadovauja LTOK nuo 2012 metų, kai po šešių kadencijų pasitraukus Artūrui Poviliūnui rinkimuose ji nurungė Virgilijų Alekną, o dabar, būdama 54-erių, regi svarių priežasčių ir toliau eiti į darbą Olimpiečių gatvėje.
Kas ten esančiame biure vadovaus 2020–2024 metais, paaiškės spalio 9 dieną, kai 67 LTOK generalinės asamblėjos nariai susirinks slaptai balsuoti.
Prieš jį buvusi šaulė ir buvęs plaukikas susirungė netiesioginėje dvikovoje, 15min paprašyti atsakyti į panašius klausimus – D.Gudzinevičiūtė panoro atsakymus pateikti raštu, E.Vaitkaitis atsakinėjo iškart.
Papildyti abiejų pretendentų mintis 15min pakvietė Lietuvos sportininkų asociacijos prezidentą, šiuolaikinės penkiakovės pasaulio čempioną Justiną Kinderį, kuris irgi atsakinėjo žodžiu.
Pirmojoje debatų dalyje buvo kalbama apie Lietuvos sportą ištikusią krizę ir ateities perspektyvas. Antrojoje dalyje tema sukasi apie LTOK finansus ir prieš dvejus metus nuskambėjusį „Olifėjos“ skandalą, kurį E.Vaitkaitis pavadino „kambaryje esančiu drambliu, kurio niekas nemato“.
– Kodėl kai kurioms sporto federacijoms nėra aiškūs LTOK finansavimo (individualių olimpinių sporto šakų) kriterijai, pateikti ltok.lt svetainėje, kodėl geriausiai finansuojamų sporto šakų rikiuotė pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir LTOK kriterijus žymiai skiriasi?
D.Gudzinevičiūtė: Priešingai nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LTOK finansuoja pasirengimą olimpinėms žaidynėms, o ne sporto šakų plėtrą. Tad jūsų klausimas tik dar kartą patvirtina glaudesnio dialogo tarp sporto bendruomenės ir politikų būtinybę. Juk kalbame apie dvi skirtingas finansavimo sritis. LTOK finansavimo kriterijai yra viešai prieinami jau nemažai metų, o paaiškinti juos ar jų principus, nepamenu, kad būtume gavę bent vieną prašymą. Juk būtent pagal juos federacijos teikia savo sportininkus į olimpinių kandidatų sąrašus, kurių rengimą mes remiame.
E.Vaitkaitis: LTOK biudžetas priklauso nuo loterijų pardavimo, 8 proc. nuo parduoto kiekvieno bilieto ir nuo „Olifėjos“ dividendų išmokos. Formuojant tą biudžetą niekada nežinai, kaip vyks pardavimai. Tad biudžetas yra alternatyvus – planuojama mažiau pinigų, nei paskui realiai surenkama.
Eilučių, kaip susidaro kiekvienos federacijos biudžetas, yra ne viena, kai kurios tos eilutės turi kriterijus. Kai kurios eilutės kelia klausimų. Kai kurios sporto šakos pagal eilutę turi LTOK finansuojamus sporto centrus, pavyzdžiui, sunkioji atletika Klaipėdoje, dviračių sportas Panevėžyje. Aš ne kartą per konferenciją esu klausęs, ką plaukimas turėtų padaryti, kad turėtume mini centrą – labai jo norime. Kaip tik buvau pas irkluotojus, mačiau, kaip jie dirba – tikrai pavydu. Bet atsakymo, ką reikia pasiekti, kokius kriterijus įvykdyti, kad turėtume tokį centrą, niekada negavau.
Neaiškumas dėl pyrago dydžio leidžia atsirasti abejonėms, į kurias atsakymai negaunami. Ir tokių pavyzdžių yra daugiau.
Suprasti akimirksniu
- Pavyzdys, kaip remiamas sportas
- Pavyzdžiui, plaukimo federacijos biudžetas yra apie 1 mln. eurų. Apie 70 proc. yra skiriama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagal sisteminį finansavimą, paremtą taškais, kuriuos lemia sportininkų rezultatai ir masiškumas. Pagal ministerijos įplaukas, plaukimas šiemet tapo geriausiai finansuojama sporto šaka, pirmą kartą aplenkęs krepšinį. Iš LTOK plaukimas gauna apie 25–28 proc. savo biudžeto, o pagal LTOK kriterijus plaukimas tėra šeštas tarp kitų sporto šakų. Galimas ir kitas pavyzdys – šiuolaikinė penkiakovė mažiau gauna iš ministerijos, bet daugiau iš LTOK.
J.Kinderis: Kai skaitau, viskas atrodo suprantama ir logiška, tik yra viena eilutė, kuri gali lemti išimtį. Jei kažkuri sporto šaka patyrė prastus metus, jai gali būti padaryta išimtis. LTOK gali perskirstyti pinigus kasmet, valstybė per ministeriją finansuoja pagal ketverių pastarųjų metų rodiklius pagal sporto rezultatus (75 proc.), vadybą (15 proc.) ir masiškumą (10 proc.). LTOK į vadybą ir masiškumą neatsižvelgia. Abi sistemos turi pliusų ir minusų, tad norėtųsi, kad Lietuvos sporto vadovas, kad ir kas jis būtų, išdiskutuotų finansavimo kriterijus, išgirstų daug nuomonių ir būtų priartėta prie aukso vidurio – galbūt pavyktų nustatyti ir vieningus kriterijus abiem finansavimo šaltiniams.
– 2018 metais (15min paskelbus tyrimą „Aukso puodžiai“) Seime, paklausta, ar neįžvelgiate interesų konflikto (dėl to, kad „Olifėjos“ direktorius turėtų pirkti kuo pigesnes paslaugas, bet kaip didysis akcininkas situaciją mato kitaip, – klausė konservatorius Seimo narys Jurgis Razma) atsakėte: „Įmonė dirba pelningai, ir netgi labai pelningai.“
„Olifėjos“ loterijų terminalai 2004 m. buvo parduoti „Lotelitai“, kurios akcininkai tie patys. „Olifėja“ tapo dabar 2300 terminalų valdančios „Lotelitos“ klientė. Taip didelis pinigų srautas buvo perkeltas į naują įmonę. „Lotelita“ išaugo į didelį įmonių tinklą, sunešusį verslininkams 33 mln. grynojo pelno. Juo su sportu dalytis nereikia. Ar pasiteisino sandoris?
D.Gudzinevičiūtė: „Olifėjos“ veiklos rezultatai – įspūdingi, tad tikrai neturiu nė menkiausio pagrindo abejoti bendrovės veiklos efektyvumu. Priešingai, LTOK’ui, kaip akcininkui, išmokami dividendai didėja kiekvienais metais bei auga faktinė parama sporto bendruomenei, kuri vien pernai siekė 10 mln. 57 tūkst. eurų. O prieš daugiau nei 15 metų vykusių sandorių aplinkybių vertinti negaliu ir negalėjau, LTOK prezidento pareigas einu tik nuo 2012 metų, bet neabejoju, kad net menkiausias nusižengimas jų metu būtų buvęs jau atitinkamai įvertintas tam tikrų institucijų, kurios juos ir vertino.
Negaliu komentuoti pono E.Vaitkaičio išsakytų metaforų, nes nesu tikra, ką jis tuo nori pasakyti. Galiu tik priminti, kad nuo mano atėjimo į LTOK pirmos dienos pareikalavau visų įmanomų įvertinimų „Olifėjos“ veiklos atžvilgiu ir dar iki šiol nesulaukiau nė vienos neigiamos išvados, kuri leistų man situaciją vertinti kitaip. Lygiai tą patį pasakė ir atsakingos institucijos. Nepaisant to, esu pasiruošusi „Olifėjos“ veiklai adresuotus klausimus aptarti su sporto bendruomene, nes, kitu atveju, po metų vėl turėsiu pakartoti šį atsakymą.
E.Vaitkaitis: Tie klausimai buvo keliami. Juos kėlė 15min, kiek esu girdėjęs, dėl to nukentėjo dėl nutrauktos reklamos. Klausimus kėlė Seimo Antikorupcijos komisija, kėlė ir LTOK generalinės asamblėjos nariai. Jie buvo išvadinti „opozicionieriais“, bet į klausimus nebuvo atsakyta.
Labai sunku kalbėti, kai nesi įsigilinęs, o tam, kad įsigilintum, reikia informacijos. Dalis jos nėra viešai prieinama. Manau, kad į šiuos klausimus reikėtų atsakyti, bet padaryti tai įmanoma tik atvėrus tą Pandoros skrynią. O ką ten pamatysi, sunku nuspėti.
J.Kinderis: Dainos Gudzinevičiūtės žodžiuose yra tiesos, kad sprendimai buvo padaryti LTOK vadovaujant Artūrui Poviliūnui. Mes – sportininkų atstovai – tada buvome susitikę su Daina ir klausėmės paaiškinimų. Vienus jie įtikino, kitus – nelabai. Vieningos nuomonės tarp sportininkų nėra. Bet mes ir nesame teisėjai, kurie galėtų tai pakeisti.
– Ar teisinga, kad „Olifėjos“ vadovai remia kitus projektus, kitas sporto šakas be LTOK sprendimų?
D.Gudzinevičiūtė: „Olifėja“ tikrai neremia nieko, apie ką nežinotų LTOK. Priminsiu, kad esame didysis „Olifėjos“ akcininkas, kurių susirinkime, be begalės kitų sprendimų, yra priimami sprendimai dėl paramos skyrimo ir dividendų išmokėjimų. Per visus šiuos metus nesu girdėjusi nė karto apie paramos skyrimą nedalyvaujant ar kaip nors apeinant LTOK valią.
E.Vaitkaitis: Manau, kad tai yra problema. Aptarnaujančios „Olifėją“ įmonės kartais yra net pelningesnės.
Galbūt tai yra savotiškas susitarimas, bet vėl – sunku komentuoti, kai neturi visos informacijos. Man tik atrodo nenormalu, kai didysis akcininkas (LTOK valdo 51 proc. „Olifėjos“) tos padėties nekontroliuoja. Didysis akcininkas turi svertus. Jis gali turėti valdybą, priežiūros komisiją.
Dabar, kiek žinau, tai yra vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius (A.Muraška). Nesu susipažinęs su „Olifėjos“ ir jos antrinių įmonių ataskaitomis, nes jos nėra viešai prieinamos.
J.Kinderis: Aš vis matydavau ir anksčiau, kad daug metų remiama, pavyzdžiui, „Perlo“ krepšinio komanda, nors tai tarsi daroma olimpiečių pinigais. Tai – diskutuotinas klausimas. Gal į jį yra paprastas atsakymas? Gal remiama, kad parduotų daugiau bilietų? Būtų įdomu sužinoti, kodėl remiami privatūs krepšinio klubai, o ne olimpiečiai, kurie irgi galėtų būti reklamose.
– Ar LTOK darbuotojams apie 1 mln. Eur, dar 100 tūkst. viešiesiems ryšiams išleidžiama suma yra adekvati (turint mintyje ir visą biudžetą), kai dauguma didžiųjų sporto federacijų ar sporto organizacijų turi žymiai mažesnius darbuotojų resursus?
D.Gudzinevičiūtė: Ne, tai netiesa. LTOK darbuotojų darbo užmokesčiui per aštuonis 2020 metų mėnesius skirta 390 tūkst. 459 eurai, o pandemijos metu atlyginimai buvo net sumažinti. (2019 metų LTOK ataskaitoje skelbiama, jog direktorato veiklai išleista 876 tūkst., neskaitant išlaidų posėdžiams (29 tūkst.), savireklamos leidiniams (98 tūkst.), – red.past.).
Tad Lietuvos olimpinio komiteto darbuotojai uždirba mažiausiai iš visų Baltijos šalių nacionalinių olimpinių komitetų. Jūsų minimos tiesioginės išlaidos viešiesiems ryšiams šiemet siekė vos kelias dešimtis tūkstančių eurų ir tikrai neperkopė net ketvirtadalio numatytos sumos, iš kurių didžioji dalis tenka „sporto pinigų“ iniciatyvai vystyti ir palaikyti. Ataskaitoje nurodytoje viešųjų ryšių eilutėje taip pat yra įtraukti visuomenės nuomonės tyrimai, kas yra būtina reguliariam LTOK darbui su rėmėjais, bei reklamos paslaugos, kurias turime kartas nuo karto pirkti.
E.Vaitkaitis: Jei žiūrėtume pagal gerojo valdymo praktiką, skirti iki 10 proc. viso biudžeto yra normalu. Bet kandidatuojant į šią poziciją stengiausi giliau pažvelgti, ką LTOK turi daryti. Tai visuomeninė organizacija, kurios funkcijos apibrėžtos Olimpinėje chartijoje. Joje yra šešios prievolės, ką olimpinis komitetas turi daryti. Vienas – deleguoti sportininkus į žaidynes, jaunimo festivalius. Taip pat ginti olimpinius simbolius, propaguoti olimpizmą, skatinti švietimą, kovoti su dopingu, taip pat rūpintis medicinine priežiūra.
Jei žiūrėtume į prievoles ir administracines išlaidas, jos yra neproporcingai didelės. Kita vertus, kai kurias funkcijas galima deleguoti visuomeninėms organizacijoms. Pavyzdžiui, olimpinį švietimą – olimpinei akademijai. Olimpinių žiedų priežiūrą – olimpiniam fondui, masinių renginių priežiūrą galima būtų koordinuoti su „Sportas visiems“. Pagal investicines programas galima būtų kai kur sumažinti išlaidas, kai kur gal atsirastų ir naujų.
Vadyba sako, kad norint laimėti reikia geriausių savo sričių specialistų. Sporte juk irgi reikalingi geriausi savo pozicijų žaidėjai. Tai diskusinis klausimas, viskas priklauso nuo atsakomybių ir norimų atlikti darbų.
J.Kinderis: Man labiau kliūtų sportininkų olimpinės stipendijos. Didžiausia, atskaičius mokesčius, yra kiek virš 700 eurų. Paskui laipteliai mažėja: 600, 500 ir 400 eurų. Bet kyla klausimas dėl žirklių. Skirtumas tarp pirmos ir antros grupės atletų yra nedidelis, nors rezultatų ir meistriškumo praraja yra milžiniška. Tarkime, tarp geriausių krepšininkų žvaigždės uždirba milijonus, vidutiniai Eurolygos žaidėjai po kelis šimtus tūkstančių – tai didelis skirtumas. O tarp olimpiečių 700 eurų galėtų gauti atletas, iškovojęs du olimpinius aukso medalius, o 600 eurų olimpietis, kuris sunkiai prasimušė į olimpines žaidynes ir ten užėmė, tarkim, 34 vietą.
Dabar daug pinigų skiriama pasirengimui, aukščiausio lygio atletams užtikrinamos geros sąlygos. Bet kai jie grįžta namo po stovyklos, pasitinka žmona su vaikais, kuriems atletas jau negali suteikti gerų sąlygų. Galvoju, kad sportininkas, kuris kasmet pretenduoja į medalius, galėtų gauti ne 700 ar 1 tūkst., o solidžią 2 tūkst. eurų stipendiją iš LTOK.
– Ar LTOK įprotis dovanoti pasirinktoms federacijoms „autobusiukus“ yra teisingas? Ar geriau, kad federacijos pačios galėtų nuspręsti, kaip jiems skirtą sumą išleisti?
D.Gudzinevičiūtė: Federacijos yra laisvos pačios nuspręsti, kaip naudoti gaunamą paramą. Tad transporto priemones tikrai ne visada perkame mes, o olimpiečių pasirengimui būtinas transportas tikrai nėra dovanojamas šiaip sau. Federacijos teikia paraiškas, nurodydamos savo poreikius, specialiai tam sukurta ekspertų komisija sprendžia, kurių federacijų sportininkų pasirengimui transporto priemonės reikalingos labiausiai. Nepaisant šios tvarkos, LTOK visuomet buvo, yra ir turėtų likti atviras bet kokioms kitoms idėjoms, jei tik jos būtų.
E.Vaitkaitis: Plaukimas yra gavęs autobusiuką. Juo naudojasi mūsų rinktinės nariai. Ar tai pirmojo būtinumo prekė? Yra sporto šakų, kurių sportininkams reikia nuvykti į artimą užsienį, pavyzdžiui, Lenkiją. Kai kurios sporto šakos naudoja transportą varžybų inventoriui gabenti.
Manau, kad sporto šakos galėtų ir pačios nuspręsti. Tai įneša tam tikrų spekuliacijų, kurių galima išvengti.
J.Kinderis: Kiek esu pastebėjęs, LTOK nedalina bendro pinigų katilo, bet kažkiek pats bando paskirstyti, pavyzdžiui, sportininkų vitaminams, medicinai, inventoriui. Transportą irgi dovanoja pats. Aišku, tai susiję su rezultatais, įprastai juos už atletų pasiekimus gauna olimpinės sporto šakos federacija. Jei kažkas laimi, – tarsi paskatinimas. Nors nežinau, ar yra nustatyti tokių dovanų kriterijai. Olimpinių žaidynių prizininkai gauna automobilius, čia yra viskas aiškiau, bet dėl mašinų federacijoms kriterijų neteko girdėti – praverstų diskusija. Galbūt kai kuriais atvejais ta federacija jau turėjo du tokius automobilius, gal būtų verta kažkurį sportininką ar jų grupę pamotyvuoti, kai atletas studijuoja ir atsiduria kryžkelėje – eiti dirbti ar dar bandyti profesionaliai sportuoti.
– Ar LTOK tradicija vežti į olimpines žaidynes (jų keliones finansuoti) ir didelę sporto ekspertų grupę bus tęsiama?
D.Gudzinevičiūtė: Vykstančiųjų į olimpines žaidynes gretos yra tvirtinamos Generalinėje asamblėjoje ir tai tikrai nebūna didelės grupės, lyginant su kitomis šalimis. Būtent asamblėjos metu būna priimami sprendimai, kuriuos federacijų vadovus planuojama vežti į olimpines žaidynes. Taip buvo ir šiemet, bet dėl koronaviruso pandemijos šis sprendimas prarado savo aktualumą.
E.Vaitkaitis: Vienareikšmiškai – ne. Aš manau, kad tai perteklinis dalykas, galbūt susiejęs ir su balsų rinkimu, palaikymo užsitikrinimu. Nemanau, kad olimpinės žaidynės yra ta vieta, kur sporto funkcionierius gali pasisemti daug patirties.
Ne paslaptis, kad ten nuvažiavę ekspertai neturi akreditacijų, jie būna tiesiog žiūrovai. Pamatyti renginį, bet semtis patirties sėdint tribūnose yra sudėtinga. Tai – prabangos elementas, jį reikėtų gerokai mažinti.
J.Kinderis: Jei sporto specialistai grįžę panaudoja įgytą praktiką teisingai, jei LTOK turi pakankamai pinigų, kodėl gi ne? Gal jie įkvėps savo bendruomenę, gal perteiks žinias. Bet aš tokios informacijos neturiu.
Turėtų būti aiškūs kriterijai, kad jie nuvažiuotų ne tik paatostogauti ir pailsėti, bet ir atiduoti duoklę grįžus, nes pinigai yra dideli, ypač į Rio de Žaneirą, Tokiją. Reikėtų paskaičiuoti ir pasverti, gal verta kukliau ir nuvežti mažiau žmonių, bet surengti daugiau kursų Lietuvoje.
Tai buvo antroji pretendentų į LTOK vadovo postą – D.Gudzinevičiūtės ir E.Vaitkaičio atsakymų dalis. Trečiojoje kviesime skaityti apie LTOK reakciją į skandalus, klausimus dėl prabangos demonstravimo, taip pat Arūno Pukelio šansus patekti į Vykdomąjį komitetą.
