Vieta ir laikas. LTOK Generalinė asamblėja vyks spalio 9 dieną, penktadienį, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Jos metu 2020-2024 metų kadencijai bus renkamas LTOK prezidentas, viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas, Vykdomojo komiteto ir Revizijos komisijos nariai. Renginys prasidės 10 val., o naujojo LTOK prezidento pavardę preliminariai turėtume sužinoti vidurdienį.
Darbotvarkė
- 1. LTOK Vykdomojo komiteto ataskaitos pranešimas (D.Gudzinevičiūtė)
- 2. LTOK organų rinkimai:
- I etapas. Kandidatų į LTOK prezidentus Emilio Vaitkaičio ir Dainos Gudzinevičiūtės pasisakymai ir rinkimai.
- II etapas. LTOK viceprezidentų, LTOK generalinio sekretoriaus, LTOK iždininko ir vieno LTOK VK nario rinkimai.
- III etapas. Visų kitų LTOK Vykdomojo komiteto narių ir LTOK Revizijos komisijos narių rinkimai.
Kandidatų portretai
Daina Gudzinevičiūtė
Daina Gudzinevičiūtė LTOK vadovauja nuo 2012-ųjų metų, 2016 m. ji kartą jau buvo perrinkta į šį postą.
Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi šaulė darbą LTOK pradėjo dar būdama aktyvi sportininkė. 2000 m. Sidnėjuje iškovojusi olimpinį auksą ji tapo LTOK Generalinės asamblėjos nare. Vėliau D.Gudzinevičiūtė išrinkta LTOK Sportininkų komisijos pirmininke, 2004 m. tapo LTOK Vykdomojo komiteto nare. 2012 m. Generalinė asamblėja išrinko ją LTOK prezidente. Šiame poste D.Gudzinevičiūtė pakeitė nuo pat LTOK atkūrimo 1988 m. olimpiniam komitetui vadovavusį Artūrą Poviliūną.
2013 m. D.Gudzinevičiūtė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos Vykdomąjį komitetą, 2018 m. Buenos Airėse LTOK prezidentė tapo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nare. Tai pirmas toks faktas Lietuvos sporto istorijoje.
Išsilavinimas. Vilniaus universiteto teisės studijų diplomas, sporto psichologijos studijos Prancūzijos taikomosios psichologijos koledžo Rygos filiale. 1988-2005 m. dirbo Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
Sportinis kelias. D.Gudzinevičiūtė yra 55-erių vilnietė. Stendinio šaudymo sportininkės karjerą pradėjo būdama 13-os. Pirmasis treneris – Vytautas Puzeras, vėliau dirbo su Leonu Molotoku ir Vytautu Blonskiu.
Nuo 1988-ųjų atstovavo SSRS rinktinei, Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, ji atstovavo mūsų šaliai. Be 2000-aisiais iškovoto olimpinio aukso, 1989 m. laimėjo pasaulio čempionatą (komandų įskaitoje), 2002 m. tapo planetos vicečempione (asmeninėje įskaitoje), 1988 m. laimėjo Europos pirmenybes (asmeninėje ir komandinėje įskaitoje), 1992, 2005 ir 2009 m. žemyno čempionatų sidabrą, 1992 m. – bronzą.
D.Gudzinevičiūtė dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse – 1996 m. Atlantos (10 vieta), 2000 m. Sidnėjaus (1), 2004 m. Atėnų (14), 2008 m. Pekino (5), 2012 m. Londono (14).
Apie karjeros pradžią: „Svajojau jodinėti žirgu, bet mama draudė, nes bijojo, kad nenukrisčiau. Šaudymu domėjosi brolis Sigitas. Jis mane 1978 m. rudenį ir atvedė į „Dinamo“ šaudyklą. Čia treneris Vytautas Puzeras pora mėnesių davė patampyti šautuvą, pamokė, kaip jį reikia laikyti, prisitaikyti. Nelengva buvo apsieiti su tuo ryškiai už mane didesniu ginklu. Dėl to prisiklausiau nemaža replikų, bet kentėjau ir nekantriai laukiau dienos, kai gausiu pašaudyti. Numušusi pirmąsias lėkšteles apsidžiaugiau ir nustebau: nejaugi aš pati į jas pataikiau? Pasirodo, pati, niekas nepadėjo. Kad aš tapau šaule ir pasiekiau atitinkamą meistriškumo lygį, didelis trenerio Puzero nuopelnas. Moka jis sudominti vaikus šia ne itin populiaria sporto šaka.“
Apie karjeros pabaigą: „Su šaudymu atsisveikinau tą dieną, kai buvau išrinkta LTOK prezidente. Tas, kuris taikosi atsisėsti ant dviejų kėdžių, labai dažnai pataiko per viduriuką. Bandyti suderinti ir viena, ir kita, mano manymu, visiškai neįmanoma.”
Kas iškėlė kandidatūrą? D.Gudzinevičiūtės kandidatūrą pasiūlė Fechtavimo federacijos prezidentas Vytautas Polujanskas, Baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aleksandras Alekrinskis, Gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, Tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka ir Imtynių federacijos prezidentas Giedrius Dambrauskas.
Emilis Vaitkaitis
E.Vaitkaitis yra laikomas vienu šiuolaikiškiausių Lietuvos sporto vadybininkų ir ketverius pastaruosius metus ėjo Lietuvos plaukimo federacijos prezidento pareigas.
Plaukimo federacijoje pradėjo dirbti 2009-aisiais, vos tik baigęs profesionalaus plaukiko karjerą. Penkerius LPF dirbo vykdomuoju direktoriumi, vėliau beveik trejus metus buvo generaliniu sekretoriumi, o 2016-ųjų lapkritį išrinktas prezidentu.
Tuomet 36-erių kaunietis šiose pareigose pakeitė žinomą verslininką Tomą Kučinską, kuris prisiėmė atsakomybę po 2016-ųjų metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kai, jo teigimu, „mūsų šalies plaukikų rezultatai nepateisino lūkesčių“.
Kovoje dėl kėdės E.Vaitkaitis 10:9 įveikė kitą žinomą plaukiką Vytautą Janušaitį, kuris pirmajame rinkimų rate netgi surinko daugiau balsų.
Budizmo religija laisvalaikiu besidomintis vyras likus kiek daugiau nei savaitei iki rinkimų pristatė iki šiol Lietuvos sporto pasaulyje dar neregėtą dalyką – LPF rinkimų kampanijai sukurtą asmeninį kandidato puslapį, kuriame visuomenei išdėstė savo programą, supažindino su komanda, pristatė nuveiktus ir ateities darbus.
Tiesa, prieš rinkimus E.Vaitkaitis buvo užsiminęs, jog neatmeta galimybės išvis pasitraukti iš plaukimo pasaulio ir užsiimti kita veikla, jei laimėti nepavyktų.
E.Vaitkaičiui dirbant LPF, Lietuvos plaukimas per pastarąjį dešimtmetį pasiekė neregėtas aukštumas, nors iki tol nebuvo itin populiari sporto šaka šalyje.
Išsilavinimas. Lietuvos kūno kultūros akademijoje įgijo biologijos magistro laipsnį, taip pat turi Kauno technologijos universiteto ekonomikos (rinkodaros) magistro diplomą.
Sportinis kelias. 1985-2008 metais E.Vaitkaitis buvo vienas geriausių plaukikų peteliške mūsų šalyje. Tarptautinės klasės sporto meistras dalyvavo ne viename pasaulio ir Europos čempionate, buvo šalies rekordininkas.
Apie karjeros pradžią: „Plaukime esu nuo 5-erių, kai mama pirmą kartą atvedė į baseiną išmokti plaukti. Vėliau patekau pas trenerį Sigitą Skarelį ir plaukimas po truputį mano gyvenime užėmė vis didesnį vaidmenį.“
Apie karjeros pabaigą: „Plaukiko karjerą tęsiau iki 2008 metų (iš viso 23 metus), kai antrą kartą nepavyko patekti į olimpinę rinktinę. Šiandien galiu drąsiai pripažinti, kad du kartus nepatekimas į olimpines žaidynes buvo ir yra geriausia, ką plaukimas galėjo man duoti. Nesu sugadintas olimpinio spindesio ir mano ego tvirtovė nėra pažeista.“
Kas iškėlė kandidatūrą? E.Vaitkaičio kandidatūrą pasiūlė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, Lietuvos karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas, Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas, Lietuvos laipiojimo sporto federacijos prezidentė Margarita Smirnovienė ir pats E.Vaitkaitis.
Pasirinktos komandos. Daina Gudzinevičiūtė jau yra pasirinkusi ir neslepia asmenų, kuriuos siūlys į svarbiausius postus, jei bus perrinkta trečiai kadencijai. Šaulė generalinio sekretoriaus poste paliktų Valentiną Paketūrą, viceprezidentų pareigos numatytos Čiuožimo federacijos prezidentei Lilijai Vanagienei, Buriuotojų sąjungos prezidentui Nagliui Nasvyčiui ir sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ vadovui Sauliui Galadauskui, iždininko postas būtų siūlomas Tinklinio federacijos prezidentui Dariui Čerkai.
D.Gudzinevičiūtės pergalės atveju permainos bus kosmetinės, nes lyginant su dabartine komanda, viceprezidento posto neturi tik N.Nasvytis, o iždininko pareigas dabar eina Rimgaudas Balaiša.
E.Vaitkaitis apie savo komandą kol kas kalba labai mįslingai. Anot kandidato, jis taip pat jau yra pasirinkęs bendražygius, tačiau pavardžių neatskleidžia, nes sutikę kandidatai nenori būti įvardyti dėl tos priežasties, kad pralaimėjimo atveju užsitrauktų D.Gudzinevičiūtės rūstybę.
Visgi 15min žiniomis, trečiadienį vykusiuose kandidatų debatuose, skirtuose asamblėjos nariams, E.Vaitkaitis buvo stipriai remiamas prie sienos ir užsiminė apie būsimus bendražygius. Sėkmės atveju, viceprezidentų postai atitektų Lietuvos karate federacijos vadovui Romui Vitkauskui, Lietuvos teniso sąjungos prezidentui Ramūnui Grušui, o dar vieno asmens kandidatas neatskleidė.
Generalinio sekretoriaus postas būtų siūlomas Lietuvos krepšinio federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Špokui, su kuriuo E.Vaitkaitis sėkmingai dirbo toje pačioje Lietuvos plaukimo federacijoje prieš keletą metų.
Istorija
- 1988 metais įkurtas LTOK iki šiol turėjo tik du skirtingus prezidentus. Artūras Poviliūnas buvo išrinktas 1988 metais ir perrinktas 1992, 1996, 2000, 2004 ir 2008 metais. Daina Gudzinevičiūtė buvo išrinkta 2012-aisiais, kai 57:43 įveikė Virgilijų Alekną. 2016 metais rinkimuose šaulė konkurencijos nesulaukė ir buvo perrinkta antrai kadencijai.
- Visi LTOK generaliniai sekretoriai: Janis Grinbergas (1988-1992), Petras Statuta (1992-2000), Vytautas Zubernis (2000-2008), Valentinas Paketūras (nuo 2012).
Idėjos. D.Gudzinevičiūtė pasisako už „status quo“ išlaikymą. Prezidentė tvirtina, kad jos vadovavimo metu LTOK balsas įgijo svarbią reikšmę tarptautinėse arenoje ir nori darbus tęsti, nes „dabar ateina laikas tuo pasinaudoti“.
„Norėčiau įgyvendinti atsiradusį dialogą su šalies politikais proveržiui šalies sporto politikoje, kartu sprendžiant opiausias sporto bendruomenės problemas, taip pat užtikrinti sklandų mūsų atletų pasirodymą būsimose žaidynėse, pakloti būtinus pagrindus ateities olimpinėms kartoms bei dar labiau sutelkti sporto bendruomenę darbui, o ne skaidymui“, – savo motyvus siekti posto grindžia D.Gudzinevičiūtė.
E.Vaitkaitis – už permainas. „Pragyvenimo lygis Lietuvoje ir LTOK biudžetas nuolat auga, tačiau olimpinio sporto rezultatai – prastėja. Ši situacija man ir sporto bendruomenei kelia nerimą. Todėl turime prisiimti atsakomybę, atvirai kalbėtis apie problemas ir kartu ieškoti sprendimų“, – prisistato LPF prezidentas.
Jo programoje – taip pat keturi esminiai punktai: LTOK atsivėrimas visuomenei, aukštojo sporto meistriškumo modelio sukūrimas, investicijos į inovacijos (sporto startuolis) ir sporto įvaizdžio gerinimas.
Daugiau abiejų kandidatų minčių galite rasti specialiai rinkimams 15min žurnalisto Kęsto Rimkaus paruoštame straipsnių cikle:
LTOK prezidentės(-o) rinkimų dvikovos I raundas: ar Lietuvos sportas pavojuje?
Kandidatų koziriai. D.Gudzinevičiūtė stipriai savo konkurentą lenkia tiek vadybine patirtimi, tiek svoriu profesionaliame sporte. Jeigu prieš aštuonerius metus olimpinei čempionei kelią pastoti mėgino netgi dar gausesnę medalių kolekciją surinkęs Virgilijus Alekna, tai šį kartą varžovas įrašų sporto metraščiuose turi gerokai mažiau.
Kita vertus, tai – ne taškų, metrų ir sekundžių lenktynės, bet ir vadybiniame lauke per aštuonerius pastaruosius metus D.Gudzinevičiūtė pasiekė daug titulų – tapo Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) vykdomojo komiteto nare, buvo EOC lyčių lygybės sporte komisijos nare, pirmininke ir koordinatore, o 2018-aisiais išrinkta į Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narius ir yra IOC sportininkų palaikymo komisijos narė.
E.Vaitkaičio koziris – jaunatviškumas, energija ir žingeidumas. 15 metų už savo oponentę jaunesnis kaunietis yra progresyvus vadybininkas, po Rūtos Meilutytės pergalių padėjęs plaukimui išlaikyti aukštai pakeltą kartelę.
Jo vadovaujama plaukimo federacija visuomet pasižymėdavo skaidrumu, išsiskirdavo inovatyviomis idėjomis, sėkmingais rezultatais ir nuolat augančiu jaunųjų sportininkų skaičiumi. Sporto šakų, kurias erzina LTOK stagnacija, atstovai tikrai balsuos už E.Vaitkaitį.
Kandidatų silpnybės. LTOK pagrįstai vadinama viena uždariausių ir paslaptingiausių organizacijų ir D.Gudzinevičiūtė per aštuonerius vadovavimo metus nepadarė nieko, kad ši visuomenės nuomonė pasikeistų. Kai karts nuo karto pratrūksta Lietuvos sporto pūliniai, į juos reaguojama vangiai ir rezervuotai. Pavyzdžiui, dopingo skandaluose daug metų besimurkęs Lietuvos sunkiosios atletikos tėvas Bronislavas Vyšniauskas ne tik, kad ilgai nesulaukė jokios LTOK reakcijos, bet kurį laiką dar buvo ir šios organizacijos viceprezidentas.
Dažnai pasyvumas grindžiamas Olimpinės chartijos griežtais rėmais, tačiau neretai tai yra tik priedanga. Sporto rėmimas per loterijas ir neseniai kilęs „Olifėjos“ skandalas taip pat LTOK ir prezidentės įvaizdžiui sudavė nemenką reputacinį smūgį.
Privengia bendrauti su žiniasklaida, o atsiribojimą nuo visuomenės puikiai iliustruoja tas faktas, kad pastaraisiais metais dažniausiai atsakymus į klausimus pateikia tik raštu.
Mažėjantis Lietuvos sportininkų skaičius ir prastėjantys rezultatai olimpinėse žaidynėse taip pat yra rimtas pavojaus mygtukas, kurį konkurentai šiomis savaitėmis spaudė ypač dažnai.
Lyginant su varžove, E.Vaitkaičiui tokiame poste akivaizdžiai trūksta patirties. Tiesa, 1988-aisiais metais pirmuoju LTOK prezidentu tapęs A.Poviliūnas šias pareigas gavo dar jaunesnis – 37-erių.
Laimėjus E.Vaitkaičiui, Lietuvos svoris tarptautiniuose IOC forumuose kurį laiką gali kiek susilpnėti, tačiau LPF prezidentas jau turi sėkmingos patirties aktyviai dalyvaudamas Tarptautinė vandens sporto federacijos (FINA) ir Europos plaukimo federacijos (LEN) konferencijose, tad tikrai turi potencialo aukštai išlaikyti Lietuvos trispalvę.
Kaip ir D.Gudzinevičiūtės atveju, neretai pasitaiko, kad E.Vaitkaitis vengia viešumo, o tai ypač išryškėja kriziniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, R.Meilutytės pasitraukimo iš plaukimo istorijoje LPF prezidentas kurį laiką išvis buvo dingęs tarsi į vandenį. Taigi tvarkytis „karštomis“ atkarpomis jaunam kandidatui dar reikėtų pasimokyti, o kad tokių sėdus į šią kėdę bus nemažai, nėra abejonių.
E.Vaitkaičiui koją kiša ir tai, kad jis šiuose rinkimuose neretai yra pavadinimas LOFA projektu. Priminsime, kad praėjusiais metais keturių LTOK oponuojančių federacijų – lengvosios atletikos, irklavimo, biatlono ir karatė – prezidentai, susibūrė į naują Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją ir ėmė atakuoti LTOK dėl prieštaringai vertinamo loterijų bendrovės „Olifėja“ verslo modelio.
Prognozė. 15min prognozuoja, kad D.Gudzinevičiūtė išlaikys turimas pozicijas ir bus perrinkta trečiai kadencijai. Tikėtina, kad dabartinė prezidentė turėtų gauti apie du trečdalius balsų.
Privačiuose pokalbiuose su federacijų vadovais E.Vaitkaitis sulaukė nemenko palaikymo ir išgirdo ne vieną pažadą, tačiau kandžioti ranką, kuri maitina, išdrįs tikrai nedaugelis.
E.Vaitkaičio viltis – slaptas balsavimas. Kita vertus, didžiajai daliai Lietuvos sporto federacijų geri santykiai su LTOK bent jau garantuoja dar vieną ramų ketverių metų ciklą. Besirenkantys konkurentą kartu rinksis nežinomybę. O jos per šias kelias rinkiminės kampanijos savaites E.Vaitkaitis nesugebėjo išsklaidyti. Nemažai jo programoje siūlomų sporto reformų netgi išeina už LTOK kompetencijos ribų, taigi tikėtina, kad asamblėjos dalyviai ir šiemet bus linkę rinktis „žvirblį rankoje“.
LTOK
- Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) yra savarankiška, ne pelno siekianti, visuomeninė, pasaulio olimpiniam judėjimui priklausanti organizacija.
- Savo veikloje LTOK vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Olimpine chartija, olimpinio judėjimo antidopingo kodeksu, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimais ir LTOK įstatais.
- LTOK privalo saugoti savo autonomiją ir priešintis bet kokiam spaudimui, įskaitant politinį, religinį bei ekonominį, kuris galėtų kliudyti vadovautis Olimpine chartija.
- LTOK siunčia sportininkus atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse ir kituose olimpiniuose renginiuose – Europos žaidynėse, jaunimo olimpinėse žaidynėse ir olimpiniuose festivaliuose, taip pat finansiškai prisideda prie sportininkų rengimo, remia sporto federacijų veiklą, atletams skiria olimpines stipendijas, vykdo sporto ir sporto medicinos specialistų kvalifikacijos kėlimo programas, skatina sporto mokslo ir medicinos plėtrą.
- LTOK aktyviai įgyvendina Tarptautinio olimpinio komiteto programas ir darbotvarkę – remia bei vykdo Olimpinio švietimo projektus, skatina lyčių lygybę ir kilnų elgesį sporte, sporto visiems plėtotę, rūpinasi olimpinio judėjimo populiarinimu, jo istorijos įamžinimu, šalies olimpiniam judėjimui nusipelniusiais žmonėmis.
- Kaip numato Olimpinė chartija, LTOK narės yra visos tarptautinių federacijų narėmis tapusios nacionalinės federacijos, kurių sporto šakos įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, prie sporto ir olimpizmo plėtojimo prisidedantys asmenys bei kiti LTOK įstatuose numatyti subjektai.
Arūno Pukelio klausimas. Lietuvos sporto visuomenę prieš penktadienį įvyksiančią asamblėją kaitina ir prieštaringai vertinamo Tauragės verslininko Arūno Pukelio ambicijos.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) viceprezidento postą užimantis vyras yra nusitaikęs į LTOK vykdomąjį komitetą. LTOK vykdomąjį komitetą sudaro 13 narių: prezidentas, trys viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas ir kiti septyni nariai.
Iš viso į septynias pozicijas šiemet pretenduoja 28 kandidatai, o praeityje teisto A.Pukelio pavardė sukėlė didžiausią prieštaravimų bangą.
Kandidatai į LTOK prezidentus į tokius tauragiškio bandymus žvelgia įtariai, bet kritikuoti nedrįsta. „Esu tikra, kad mūsų Generalinės asamblėjos nariai išmintingai pasirinks, už ką balsuoti joje“, – lakoniškai atsakė D.Gudzinevičiūtė.
„Tai bus išbandymas sporto bendruomenei. Man svarbiau kompetencijos ir gebėjimai. Aš asmeniškai šio žmogaus nepažįstu, nežinau jo gebėjimų ir kompetencijos. Tai negaliu rekomenduoti“, – teigia E.Vaitkaitis.
Iki šiol Lietuvos futbolo federacija turėjo vietą LTOK vykdomajame komitete, bet jai atstovavo iš LFF prezidento posto jau išverstas Edvinas Eimontas.
Nors A.Pukelio įtaka ir pažinčių ratas LTOK kuluaruose iš lėto auga, 15min prognozuoja, kad penktadienį Lietuvos sporto bendruomenė rinksis atsargiai ir įsiklausys į D.Gudzinevičiūtės tarp eilučių pasakytus žodžius. A.Pukeliui prasibrauti į LTOK svarbiausią valdymo organą šiemet dar neturėtų pavykti.
LTOK Valdymas
- Pagrindiniai LTOK valdymo organai yra Generalinė asamblėja, Vykdomasis komitetas, prezidentas ir Revizijos komisija.
- LTOK Generalinė asamblėja yra aukščiausiasis LTOK organas. Jį sudaro ir sprendimus priima tik LTOK nariai. Eilinė generalinės asamblėjos sesija šaukiama LTOK vykdomojo komiteto nutarimu ne rečiau kaip kartą per metus. Šioje sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK vykdomojo komiteto veiklos, LTOK revizijos komisijos ir iždininko ataskaitos, metinė finansinė atskaitomybė ir biudžeto įvykdymo apyskaita, taip pat tvirtinama LTOK veiklos programa, metinis veiklos planas ir biudžetas, sprendžiami kiti aktualūs klausimai. Generalinės asamblėjos kompetencijai taip pat priklauso LTOK tikslų ir pagrindinių uždavinių nustatymas bei LTOK įstatų priėmimas, papildymas bei keitimas.
- LTOK prezidentas vadovauja LTOK veiklai, yra Generalinės asamblėjos sesijos, Vykdomojo komiteto posėdžio pirmininkas. Prezidentas atstovauja LTOK Lietuvos Respublikos, užsienio, tarptautinėse organizacijose ir daro viską, kas jam patikėta LTOK įstatais, Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto nutarimais. Prezidentas už savo veiklą atsiskaito Vykdomajam komitetui, o už Vykdomojo komiteto veiklą – Generalinei asamblėjai.
- LTOK vykdomasis komitetas vadovauja organizacijos veiklai tarp Generalinės asamblėjos rinkimų sesijų. Vykdomąjį komitetą sudaro 13 narių: prezidentas, trys viceprezidentai, generalinis sekretorius, iždininkas ir kiti septyni nariai. Vykdomasis komitetas į posėdžius renkasi ne rečiau kaip kartą per mėnesį LTOK prezidento kvietimu. Posėdį sukviesti gali ir daugiau kaip pusė Vykdomojo komiteto narių. Vykdomasis komitetas sprendžia einamuosius LTOK veiklos klausimus, atsako už LTOK direktorato darbą ir lėšų tvarkymą, prezidento siūlymu skiria ir atleidžia LTOK direktorato generalinį direktorių, aprobuoja LTOK direktorato vidaus struktūrą ir visas su veiklos organizavimu susijusias vidaus tvarkos taisykles, steigia komisijas, fondus, įmones, filialus, atstovybes, prižiūri, kad būtų laikomasi Olimpinės chartijos reikalavimų, ir vykdo kitas jam įstatais bei asamblėjų patikėtas funkcijas.
- LTOK revizijos komisija yra iš LTOK narių Generalinėje asamblėjoje po rinkimų sudarytas kontrolės organas, veikiantis pagal asamblėjos patvirtintus Revizijos komisijos nuostatus. Revizijos komisija kasmet teikia ataskaitas Generalinei asamblėjai.
