Liepos pradžioje veiklą pradėjusiai Nacionalinei sporto agentūrai (NSA) nuo šiol bus patikėta įgyvendinti valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse.
NSA įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, čia bus sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos, vienodas dėmesys bus skiriamas olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui. Agentūra rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, čia bus kuriamas Kompetencijų centras, padėsiantis sporto šakų federacijoms ir organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo valdymo principus.
Per vasarą NSA iš ŠMSM perims administruoti valstybės stipendijų, premijų, rentų skyrimą, rudenį ji skelbs fizinio aktyvumo projektų ir programų konkursus, o nuo 2023 m. administruos didžiąją dalį aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros lėšų, t. y. apie 60 mln. sportui skiriamų metinių lėšų.
Gegužę paskelbtas NSA vadovo konkursas sulaukė didelio susidomėjimo. Norą vadovauti agentūrai išreiškė 28 pretendentai, o NSA vadovo konkursą vykdantis Valstybės tarnybos departamentas (VTD) nugalėtoju, kaip ir tikėtasi, paskelbė buvusį Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Špoką.
15min pirmasis dar vasario mėnesį pranešė, jog vienas garsiausių šalies sporto vadybininkų mina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos slenksčius ir yra įpareigotas sutvarkyti stipriai pastaruoju metu girgždėjusį šalies sporto mechanizmą.
Oficialiai tuo metu M.Špokas buvo įvardijamas kaip ministerijos sukurtos sporto grupės vadybos konsultantas, bet kuluaruose netilo kalbos, kad jau netrukus jo pareigos bus žymiai įtakingesnės.
Taip ir nutiko.
Ne paslaptis, jog šiltus santykius su dabartiniais valdančiaisiais M.Špokas palaiko dar nuo „Eurobasket 2011“ laikų. Galima prisiminti, jog kaunietis buvo Lietuvoje vykusio žemyno krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovas, o dabar premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė tuomet pradėjo savo kelią didžiojoje politikoje ir dirbo finansų ministre.
Sąsajų tarp M.Špoko ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galima nesunkiai rasti ir daugiau. M.Špokas sporto vadyboje išniro užbaigęs solidžią profesionalaus plaukiko karjerą. Jis 13 kartų tapo Lietuvos čempionu, gerino šalies rekordus, 1996 m. dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse.
Vyras yra baigęs sporto organizacijų valdymo ir administravimo magistro studijas Liono universitete, dirbo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) sporto centro direktoriumi ir komercinės grupės vadovu, Lietuvos krepšinio federacijos projektų vadovu, moterų ir vyrų Lietuvos krepšinio rinktinių administratoriumi.
Praėjus metams po „Eurobasket 2011“ M.Špokas sugrįžo į savo gimtąją sporto šaką ir buvo išrinktas Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentu, netrukus perėmė LPF generalinio sekretoriaus pareigas.
Tuo metu LPF vadovavo Tomas Kučinskas. Kalbama, jog žinomas verslininkas buvo vienas svariausių žmonių, į kurių nuomonę Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsižvelgdavo formuodama šalies sporto politiką.
Svarbų vaidmenį ryškiu mėlynu švarku pasipuošusi ministrė atliko ir pirmadienio popietę, NSA pristatymo šventėje.
Jos metu M.Špokas pristatė svarbiausius bendražygius, nuo kurių artimiausiu metu stipriai priklausys šalies sporto ateitis.
NSA aukštojo meistriškumo sporto skyriui vadovaus Andrius Brusokas, fizinio aktyvumo skyriaus vadovu laikinai paskirtas Mindaugas Damijonaitis, kompetencijų centro vadove bus Vilma Čingienė, infrastruktūros skyriaus vedėjau tapo Vilmantas Šerkšnas, o bendrųjų reikalų skyriui vadovaus Marius Žiūkas.
Agentūroje turėtų dirbti virš 30 darbuotojų, o jos išlaikymui numatoma skirti iki 3-jų procentų administruojamų lėšų.
Tiesa, formuoti komandą nėra lengva. Kol kas NSA turi mažiau nei pusę planuojamų – 14 – darbuotojų.
„Čia ne privati bendrovė, tad tie visi procedūriniai įdarbinimo dalykai užtrunka gerokai ilgiau. Turime paisyti tvarkos, nes mūsų agentūroje daugiau nei pusė darbuotojų yra valstybės tarnautojai. Procesas užtruks, bet tikiuosi sausio mėnesį jau turėsime visą profesionalų komandą. Manau, kad visiškai funkcionuoti NSA pradės kitą liepą. Tuomet jau turėsime kažkokius konkrečius rezultatus, kuriuos galėsime apžvelgti“, – kalbėjo M.Špokas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022–2030 m. sporto plėtros programoje numatytas tikslas 2028 m. vasaros olimpiadoje turėti 100 olimpiečių ir iškovoti du medalius.
15min primena, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse pernai startavo tik 42 sportininkai – mažiausiai per Nepriklausomybės istoriją.
Iki šiol daugiausia lietuvių olimpinėse žaidynėse dalyvavo 2008-aisiais Pekine (71).
„Rezultatai yra labai aiškiai suformuoti. Ministerija yra atsakinga už politikos formavimą, o ši agentūra – už tos politikos įgyvendinimą. Žinoma, formuojant politiką NSA teiks savo siūlymus, sprendimus. Tiek dalyvaujančių sportininkų skaičius, tiek medalių lūkesčiai yra dideli. Tai yra ambicingi tikslai, todėl visiems bus ką veikti. Jei visi susifokusuosime, tai šie tikslai yra įgyvendinami“, – kalbėjo ŠMS ministrė J.Šiugždinienė.
Vienintelį medalį Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvai iškovojusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė įsitikinusi, jog tokios agentūros įsteigimas buvo būtinas, norint išjudinti vis labiau rūgstantį Lietuvos sporto vandenį.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau turime šią agentūra. Tai yra sveikintinas dalykas. Tikiuosi, jog NSA rūpinsis mūsų sportininkų gerove. Man, kaip Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentei, tai yra labai svarbu, nes mus vienija apie 80 olimpiečių. Mums svarbu, kad mūsų balsas būtų girdimas. Panašu, jog dabar tas balsas yra girdimas, buvome susitikę su NSA vadovais prieš savaitę, kalbėjomės apie problemas, tikiuosi, kad visi mūsų lūkesčiai bus išpildyti“, – vylėsi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
O buvęs Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius kol kas NSA įkūrimą vertina rezervuotai. Priminsime, jog būtent išformuoto KKSD daugumą funkcijų nuo šiol ir perims naujoji organizacija.
„Šios įstaigos statusas yra kitoks, tad jos lyginti su KKSD gal ir nereikėtų, bet labai svarbu, kad pagaliau atsirado organizacija, kuri įgyvendins Lietuvos sporto politiką. Akivaizdu, kad paskubomis naikinti departamentą buvo prastas sprendimas, nes buvo nelikę jokios įstaigos, kuri formuotų sporto politiką. Dabar teisingumas atstatytas. Kita vertus, man atrodo, kad kuriant NSA diskusijų buvo per mažai, nežinau, ar toks sprendimas buvo geriausias. Dabar yra svarbus klausimas, kaip bus prižiūrimos šios lėšos, nes jos yra tikrai didelės. Labai svarbu, kad jos ne tik būtų efektyviai skirstomos, bet ir efektyviai prižiūrimos. Tai yra pagrindinis klausimas. Kol kas aiškaus priežiūros mechanizmo organizacijos struktūroje aš nematau. Esu klausęs kai kurių ministerijos atstovų, kaip tai bus daroma, atsakymai man kol kas nėra aiškūs“, – kalbėjo E.Urbanavičius ir prasitarė, kad jo vadovavimo metais KKSD disponavo perpus mažesniu – 30 mln. – pinigų kapšu.
ŠMS ministrė J.Šiugždinienė mano, kad E.Urbanavičiaus būgštavimai neturi pagrindo.
„Valstybė turi labai aiškius mechanizmus, kuriais yra tikrinama, ar lėšos yra teisingai panaudojamos. Įstatyme taip pat yra padaryti konkretūs pakitimai, pagal kuriuos sporto federacijos privalės teikti audito ataskaitas. Tai yra didelis akcentas skaidrumui, viešumui ir efektyviam lėšų panaudojimui“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
