Į Tokiją šiemet vyks vos 37 atletai, kai 2016-aisiais Rio de Žaneire buvo 67 sportininkai iš Lietuvos, o 2008 metais Pekine – net 71.
„Tai rodo, kad sportas išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – savo įraše teigia ŠMSM ministrė.
Ji pabrėžia, kad Seimui jau yra pateiktas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuris kol kas įstrigęs „kažkur užkulisiuose“ ir, ministrės teigimu, turėtų būti priimtas rudenį. J.Šiugždinienė išskyrė, kokius pokyčius planuojama atlikti.
„Pagrindiniai planuojami pokyčiai yra šie:
– Padidintas finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Jam skiriamas biudžetas buvo likęs 2016 metų lygyje. Dvigubai padidėtų finansavimas aukšto meistriškumo sportui – nuo 7 iki 14 mln. Eur.
– Didinamos valstybės stipendijos sportininkams. Išplečiamas stipendijas gaunančiųjų ratas – jas skirtume jaunimui už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų. Sulyginti olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.
– Sustiprinti skaidrumo reikalavimai sporto federacijų veiklai (reikalavimas atlikti finansinių ataskaitų auditą; apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių; formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją).
– Rengiamas sporto registras, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.
Deja, visi šie pakeitimai laukia Seimo rudens sesijos. Tobulinti galima be pabaigos, tačiau sportininkų laikrodis tiksi be sustojimo. Neabejotinai, dar yra visas sąrašas darbų, kuriuos reikia atlikti.
Sportas yra, tai kuo mes didžiuojamės, dėl ko mes verkiame ir juokiamės, dėl ko skamba mūsų himnas ir kyla mūsų trispalvė pasaulio sporto arenose.
Pabandom iš naujo!“ – rašo ministrė.
