2011-ieji, 2015-ieji, 2019-ieji ir dabar 2021-ieji – metai, kuriais L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo metų sportininke Lietuvoje.
Šiemet apdovanojimas buvo lauktas ir rinkimai daug klausimų nekėlė – penkiakovininkė buvo vienintelė, parvežusi medalį iš Tokijo olimpinių žaidynių, kuriose pasidabino sidabru.
„Tai yra prizas už sidabro medalį, už vienintelį medalį Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse. Galbūt ta garbė yra aukštesniame lygyje“, – svarstė sportininkė.
37-rių sportininkė nesiryžo svarstyti, ar ateityje dar stovės ant scenos su metų sportininkės statulėle.
„Sunku pasakyti, bet, jei aš sportuoju ir kažką darau, darau tai dėl medalių. Jei užsibrėšiu tikslą startuoti Paryžiuje, darysiu viską, kas įmanoma, ir bandysiu vėl nudžiuginti Lietuvą“, – žadėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir pridūrė, kad minčių apie 2024-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes turi.
Pačiai penkiakovininkei nėra apmaudu, kad konkurencijos rinkimuose nė su žiburiu surasti nebuvo įmanoma 2021-siais.
„Šiemet buvo, kaip buvo, – atsiduso sportininkė. – Tik vienas medalis, bet jokiu būdu negalime sakyti, kad mūsų sportininkai yra silpni. Jie visi nusipelnė medalio, nes vien pakliūti į olimpines žaidynes yra pergalė. Džiaugiuosi, kad turime tą vieną medalį ir sugrįžome bent su juo. Gal tai ir tam tikra motyvacija mums visiems ateityje medalių parvežti daugiau.“
Paprašyta dar kartą mintimis nusikelti į Tokiją ir išskirti įsimintiniausią bei širdį labiausiai spaudžiantį momentą, L.Asadauskatė-Zadneprovskienė susimąstė.
„Nežinau... Daug visko prabėga. Gal išskirčiau finišą, kuris buvo džiugus. Tas mintis, kai bėgau paskutinius metrus ir galvojau, kad bus tas medalis vienintelis Lietuvai. Jo taip reikėjo. Niekada anksčiau to nebuvau jautusi“, – pripažino penkiakovininkė.
Nuo apdovanojimų scenos antradienį skambėjo ne tik smagios kalbos. Irkluotoja Milda Valčiukaitė, finišavusi ketvirta Tokijuje ir trečia 2016-siais Rio de Žaneire, pranešė apie karjeros pabaigą būdama 27-rių.
„Tai buvo kiek netikėta, – pripažino L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Apmaudu, ji dar jauna, labai stipri, dar galėjo parvežti medalį. Reikia gerbti kiekvieno sportininko pasirinkimą ir pasidžiaugti, pasakyti ačiū už tai, ką jie padarę, už tai, kad garsino Lietuvą.“
O kur Laura, būdama 37-rių, dar randa jėgų?
„Tikriausiai tai meilė sportui“, – nusišypsojo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Patyrusi sportininkė žino, kad jos sporto laukia rimtos permainos – veikiausiai neliks jojimo disciplinos.
„Seniai reikėjo susimąstyti, daryti kažką, kad būtų kitaip, kad nebūtų dvejonių ir kalbų apie penkiakovę. Dėl to teks pakeisti jojimo rungtį“, – teigė penkiakovininkė.
L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė turi savo spėjimą, kuo bus pakeistas jojimas.
„Manau, kad tai bus bėgimas per kliūtis“, – sakė 37-rių atletė.
