36-erių metų kaunietis LFF prezidentu tapo šių metų kovą. Nuo 2018 metų jis ėjo LFF generalinio sekretoriaus pareigas. LFF šiemet didelį dėmesį skyrė bendradarbiavimui su savivaldybėmis, aukštosiomis mokyklomis, nemažai investavo į aikštynus bei stadionus. Gruodžio pradžioje UEFA pranešė, kad Lietuva kartu su Latvija rengs 2026 metų Europos salės futbolo čempionatą.
Rugsėjo 30-ąją LFF kartu su Kauno miesto savivaldybe bei FIFA sukūrė įspūdingą reginį Dariaus ir Girėno stadione – pasaulio legendų rungtynes su legendiniais Lietuvos futbolininkais.
„Labai malonu sulaukti tokio įvertinimo. Tai yra pripažinimas visai LFF organizacijai. Jau ir anksčiau esame buvę tarp nominantų, todėl šis apdovanojimas tik patvirtina, kad dirbame teisingai. Metai buvo išties neblogi. Pavyko įgyvendinti nemažai projektų, glaudžiai bendradarbiaujame su valstybės, savivaldybių ir kitų organizacijų atstovais. Sulaukėme daug gražių atsiliepimų apie mūsų darbus, tą galima matyti viešojoje erdvėje ir spaudoje. Taip pat pavyko surengti gerą futbolo savaitgalį Kaune, todėl metai buvo išties produktyvūs. Esame nusiteikę dirbti ir toliau“, – sakė E. Stankevičius.
Metų sporto vadybininko rinkimuose E. Stankevičius aplenkė „RD Signs“ vadovą Eugenijų Andrulį, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintarą Jasiūną ir Lietuvos teniso sąjungos prezidentą Ramūną Grušą.
Būtent Kaune vykęs futbolo savaitgalis, kurį sudarė FIFA legendų rungtynės bei LFF taurės finalas, „Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose“ buvo pripažintas Metų sporto renginiu. Per dvi dienas renginį aplankė 16 000 žmonių.
„Smagu matyti, kad Kaunas tampa sporto miestu, kur savo vietą atranda ir krepšinis, ir futbolas, ir kitos sporto šakos. Turėdami puikų stadioną, visą laiką norėjome surengti neeilinę sporto šventę su ryškiomis užsienio žvaigždėmis. Didelė garbė, kad į Kauną atvyko ir pats FIFA prezidentas Giannis Infantino, sulaukėme ir daugiau garbingų svečių. Tuo apsistoti neketiname, nes turime jau mintyse naujus projektus“, – mintimis dalinosi E. Stankevičius.
Metų sporto renginiu taip pat pretendavo tapti bėgimas „100 km powered by Nord Security“, Eurolygos finalo ketvertas Kaune, LSU „Sporto forumas“ ir pasaulio jaunimo šiuolaikinės penkiakovės čempionatas Druskininkuose.
Metų sporto iniciatyva pripažinta FA „Šiauliai“ puoselėta lietuvybė. Šis klubas po 24 metų pertraukos miestui padovanojo A lygos medalius – pelnė bronzą. Komandą sudarė vien tik futbolininkai iš Lietuvos bei keli legionieriai iš Ukrainos. Didžiąją dalį komandos sudarė esami ir buvę FA „Šiauliai“ auklėtiniai, kurie kasmet atstovauja Lietuvos nacionalinei ir įvairių amžiaus grupių rinktinėms.
„Daug metų ėjome link to ir su savo akademijos auklėtiniais laimėjome Pirmą lygą, o A lygoje turėjome iš legionierių tik du ukrainiečius, kalbančius lietuviškai. Parodėme, kad ir su Lietuvos futbolininkais galima ne tik žaisti, bet ir tapti prizininkais. Labai džiaugiamės šių metų rezultatais, – sakė FA „Šiaulių“ Valdybos pirmininkas Vincas Urbonavičius – Nėra lengva surasti ir pasikviesti į komandą tinkamo lygio futbolininkus, bet mūsų tendencija jau ima jaustis kitose komandose – jos domisi mūsų žaidėjais, auga jų kainos. Mes parodėme, kad reikia pasikliauti Lietuvos futbolininkais ir tuo pačiu pajusti tikrą džiaugsmą bei vidinį pasitenkinimą matant kai komanda lipa ant apdovanojimų pakylos.“
Šioje nominacijoje taip pat buvo futbolo Esporto A lygos įkūrimas ir žurnalo „Sportas“ atgimimas.
Metų sporto federacija išrinkta Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija. Ji šiemet Lietuvoje suorganizavo Europos U17 bei U19 čempionatus ir pasaulio jaunimo pirmenybes, o mūsų šalies sportininkai tradiciškai vežė apdovanojimus iš įvairių tarptautinių šiuolaikinės penkiakovės, biatlo ir triatlo renginių.
„Dirbome ta linkme. Iš vadybinės pusės mūsų tikslas nėra apdovanojimas. Turime daug iššūkių keistis, tobulėti, mokytis. Turime daug pasikeitimų ne tik federacijoje, bet ir pačioje sporto šakoje. Žinome, kad mūsų sporto šaka bus Los Andželo olimpinėse žaidynėse, todėl jai jau pradėjome ruoštis. Mūsų federacija senokai buvo rengusi tarptautinius renginius, o šiais metais tokių turėjome net du. Labai maloniai nustebino Lietuvos sportininkų rezultatai, kas suteikia stimulą gerai ateičiai“, – mintimis dalinosi Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Aistis Baronas.
Metų sporto federacija taip pat pretendavo tapti Lietuvos teniso sąjunga, Lietuvos orientavimosi sporto federacija, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas bei Lietuvos futbolo federacija.
Metų sporto miestu pripažintas Panevėžys.
„Šis apdovanojimas reiškia pasididžiavimą savo miestu ir jo sporto bendruomene. Neabejoju, kad tai yra pelnytas apdovanojimas. Panevėžys turi seną ir garbingą sporto istoriją bei gyvas tradicijas. Džiugina mūsų viso sporto susitelkimas bei komandinė dvasia ir pagarba savo miestui. Dėsime visas pastangas, kad ateityje mūsų miesto vardas sporto pasaulyje skambėtų dar garsiau. Noriu padėkoti visiems mūsų sportininkams, jų treneriams, sporto organizatoriams ir vadybininkams, prisidėjusiems prie šio garbingo apdovanojimo.“, – teigė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, ypatingai pasidžiaugęs „Panevėžio“ triumfu A lygoje bei stabiliomis „7bet-Lietkabelio“ pozicijomis Lietuvos krepšinyje.
Tarp kandidatų tapti metų sporto miestu buvo Kaunas ir Klaipėda.
Metų sporto sklaida tapo Aurimo Valujavičiaus kelionė irkline valtimi per Atlantą.
„Nesitikėjau apdovanojimo. Aš įgyvendinau svajonę ir mano tikslas buvo tiesiog išgyventi Atlantą. Kas bus po to, net neįsivaizdavau, – šypsojosi A. Valujavičius. – Su šia kelione aš kūriau ir filmą, kuris, kaip mėgstu pajuokauti, turbūt bus pirmas ir paskutinis, nes tai yra visiškai ne mano formatas. Aš mėgstu viską filmuoti ir dalintis su auditorija čia ir dabar, o šiuo atveju turėjau svarbiausią medžiagą surinkti filmui ir jos neparodyti. Filme visas turinys bus smarkiai suspaustas, o vaizdai aplankuose bus pragulėję metus ar daugiau. Aš esu socialinių tinklų žmogus ir man smagiau dalintis tiesioginiais vaizdais, nes tada yra geresnis ryšys su auditorija. Dėl to tai buvo šioks toks psichologinis išbandymas. Kalbant apie techninę dalį, tai turėjau mažą komandą, o Atlante viską reikėjo daryti vienam. Visgi tai man ne pirma kelionė, tiesiog vandenyne stichijos buvo šiek tiek sudėtingesnės.“
Šioje nominacijoje tarp kandidatų buvo dokumentinis filmas apie Aleksandrą Sorokiną „Gyvenimas per 24 valandas“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto komunikacijos kampanija „Mums reikia tavo palaikymo“.
Prizas nuo nuopelnus Lietuvos sporto mokslui įteiktas Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesoriui habilituotam daktarui Antanui Skarbaliui. A. Skarbaliaus mokslinių tyrimų sritys – įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymo modeliavimas bei sportinių žaidimų komandų sisteminis valdymas.
„Šis apdovanojimas reiškia ir mūsų universiteto pripažinimą. Sporto mokslas visame pasaulyje sparčiai žengia į priekį, atsiranda daug naujų technologijų. Džiaugiuosi, kad sporto mokslas leidžia sportininkams žengti mažą žingsnelį ar laiptelį siekiant aukštų rezultatų, – kalbėjo A. Skarbalius. – Sakyčiau, kad mūsų mokslininkai nei kiek neatsilieka nuo tarptautinių standartų. Pas mus universitete yra viena pažangiausių įrangų, leidžiančių nustatyti sportininkų treniruotumą. Mūsų mokslininkus straipsnius galima rasti labiausiai prestižiniuose pasaulio mokslo žurnaluose. Mums reikėtų tik labiau suvienyti jėgas – mokslininkai gali dažniau pasiūlyti savo idėjas sportininkams, o sportininkai turėtų nesibaiminti kreiptis ir domėtis.“
Prestižinis apdovanojimas Už nuopelnus Lietuvos sportui įteiktas ilgamečiam Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentui, sporto organizatoriui Česlovui Garbaliauskui.
„Nėra didesnės laimės kai pabaigus tam tikrą aktyvią karjerą, gauni įvertinimą. Sulaukti tiek gražių žodžių ir sveikinimų atrodė net kažkiek per daug. Mano svajonė buvo dirbti vaikų treneriu, o gavosi taip, kaip gavosi. Dėl nieko nesigailiu. Savo gyvenime turėjau nuostabius pedagogus, žmones, kurie manimi tikėjome. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, atsirado šansas išeiti į tarptautinius vandenis. Nors finansų beveik neturėjome, bendromis jėgomis su sportininkais ir įvairių sporto šakų entuziastais pradėjome sėkmingą šalies garsinimą Universiadose ir kituose studentų čempionatuose, kurie tęsiasi iki šiol. Širdį glosto ir SELL žaidynės, kurios Lietuvoje daug kam palieka įspūdį“, – pasakojo Č. Garbaliauskas.
Metų sporto rėmėju paskelbta transporto ir logistikos kompanija „Girteka“. Ji yra pagrindinė Lietuvos paralimpinio komiteto partnerė, su kuriuo bendradarbiauti pradėta 2022 m. „Girteka“ paralimpinio judėjimo rėmėjų šeimą papildė ypatingai sudėtingu metu, 2022 m. pasikeitus įstatymams, kurie lėmė drastišką Lietuvos paralimpinio komiteto finansavimo sumažėjimą – žmonių su negalia sporto organizacija neteko 75 proc. biudžeto. „Girtekos“ skirtos lėšos buvo panaudotos tiesiogiai sportininkų paramai.
Visiems nominacijų laimėtojams buvo įteikti skulptoriaus Kęstučio Musteikio sukurti prizai.
Aštuntą kartą Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) organizuotų Lietuvos sporto vadybos rinkimų darbo grupę sudarė aštuoni asmenys: Darius Šaluga (darbo grupės pirmininkas, LSFS prezidentas), Dalia Galnaitytė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės patarėja), Agnė Vanagienė (LTOK olimpinio sporto direkcijos direktoriaus pavaduotoja), Gintaras Jasiūnas (Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas), Mindaugas Maldonis (Nacionalinės sportininkų asociacijos atstovas), Tautvydas Vencevičius (Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas), Diana Rėklaitienė (Lietuvos sporto universiteto rektorė) ir Paulius Motiejūnas (Eurolygos direktorius).
