– Po jūsų laimėjimo buvo daug rašyta, daug kalbėta socialiniuose tinkluose. Tikėjotės tokio sutikimo?
– Iš tiesų, kai pamačiau visuomenės susidomėjimą, galvojau, kad gali kažkas būti. Vis tiek taip nėra buvę, kas yra dabar. Nors kažkur giliai tikėjausi.
– Medalių parolimpinėse žaidynėse yra buvę, yra jų buvę ir daugiau nei šį kartą. Kaip manote, kodėl šiemet tas susidomėjimas toks didelis?
– Kodėl mes Londone buvome „sausi“, kyla klausimas, kodėl medalių nebuvo. Dabar jų atsirado – kodėl jie atsirado. Į šiuos klausimus aš norėčiau atsakyti šiek tiek vėliau, kai pailsėsiu. Man reikia apgalvoti viską. Mes visi esame komanda, mes pasitariame, pakalbame.
– Ar daug sulaukėte linkėjimų ir palaikymo Rio?
– Žinoma, kad daug, ypač iš namiškių, iš sirgalių ir draugų. Visi linkėjo nesinervinti – bus kaip bus. Bet aš žinau, kad tie medaliai svarbūs ne tik man. Pažiūrėkite, kas dedasi (plačiai šypsodamasis rodo į žmonių minią). Kad ateina žmonės pasveikinti...
– Ar šie medaliai reiškia permainas visuomenėje?
– Gali būti ir tai. Aš jau esu sakęs, kad neįgalūs turi jaustis visaverčiai piliečiai. Kai jie taip jausis, patys žmonės irgi jausis geriau, tada ir mūsų Lietuvai bus geriau. Kai bus daugiau pozityvumo. Aš norėčiau, kad taip būtų, ir tikiuosi, kad mano medaliai, golbolininkų medaliai tai padarys.
– Kritikavote parolimpinio komiteto vadovą Kvietkauską. Tai reiškia irgi permainas?
– Va į šiuos klausimus tikrai norėčiau atsakyti vėliau – pamiegojęs, susidėliojęs mintis. Aš tikrai atsakysiu.
