Daina Gudzinevičiūtė ir jos naujai formuojama Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) komanda pažėrė daug strėlių sporto politiką formuojančios ŠMSM adresu.
„Tvarka yra ydinga ir ją būtina keisti“, – antradienį savo komandos pristatyme teigė ketvirtosios kadencijos per spalio 11 dieną vyksiančius LTOK prezidento rinkimus siekianti D.Gudzinevičiūtė, akcentavusi prastą sporto finansavimo tvarką bei Sporto įstatymą.
„Šiuo metu sporto įstatymas suveltas, griozdiškas, neaiškus. Ten velnias koją nusilaužtų, – sakė LTOK prezidentė. – Šiuo metu valstybėje sporto strategijos nėra. Yra kažkokie ministerijos paplanavimai, kuriuos sunku suprasti.“
D.Gudzinevičiūtė akcentavo, jog tikisi permainų ir įsiklausymo iš naujai sudaryto parlamento, kurio sudėtis keisis po spalio 13 dieną vyksiančių Seimo rinkimų.
Trečiadienį ŠMSM kaip tik rengė sporto registro svetainės pristatymą Vilniaus lengvosios atletikos manieže.
Ten apie D.Gudzinevičiūtės paleistą kritikos liepsną buvo paklausta pastaruosius du mėnesius ministerijai vadovaujanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Negalėčiau pritarti ponios Gudzinevičiūtės vertinimui, kiek žinau, į ministerijos sukurtas darbo grupės jos vadovaujama organizacija buvo kviečiama į pasitarimus, – sakė ministrė. – Galbūt LTOK rinkimų ir debatų kontekste girdžiu ne visiškai tikslių faktų.“
D.Gudzinevičiūtės komanda kaltino ministeriją ir jai pavaldžią Nacionalinę sporto agentūrą prastu sportui skirtų finansų paskirstymu.
„Per pastaruosius kelerius metus sporto reikalams finansavimas padidėjo nuo 42 iki 73 mln. eurų, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Tai pakankamai didelis kiekis, nors lūkesčiai visada didesni, matyt, ir reiktų daugiau, bet žiūrime ir pagal valstybės galimybes.
Aš džiaugiuosi dėl sportininkų socialinių garantijų, ženkliai padidėjusių stipendijų, nuo 800 iki 3 tūkst. Viliuosi, kad visa tai prisideda prie sportininkų tobulėjimo.
Esu tik porą mėnesių ministrė, bet skirtingų federacijų atstovai, net ir žinodami apie darbo grupėse diskutuotą naują tvarką, net jei kai kurių padėtis suprastėjo, jie supranta, kad reikalingas bendras skaidrus, objektyvus vardiklis. Esu dėkinga už bendradarbiavimą.“
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlė plačiau klausti ilgiau sporto sritį kuruojančios viceministrės Aistės Zedelytės-Kaminskės.
Ši teigė, kad pradėjusi dirbti 2023 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kartu su patarėju, buvusiu penkiakovininku, Justinu Kinderiu, rengė daug pasitarimų ir stengėsi išgirsti ir atsižvelgti į sporto bendruomenės nuomonę.
„Buvo sudaryta darbo grupė, dalyvavo ir LTOK, kurį atstovavo Einius Petkus, tad nesutikčiau, kad neatsižvelgta nė į vieną pasiūlymą, nes daugiau nei pusė sporto organizacijų pasiūlymų nutūpė į aukšto meistriškumo finansavimo apraišką, – tvirtino viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė. – Mums su Justinu pradėjus darbus, susitikome su visomis sporto organizacijomis, ne kartą buvome susitikę ir su LTOK atstovais, teiravomės apie probleminius taškus. LTOK prašė padidinti finansavimą olimpiniais metais, į tai buvo atliepta.
Nuogąstavimai, kad Sporto įstatymas priimtas buldozeriu yra neteisingi, nes dar iki man ateinant buvo derinamas dvejus metus, o mums atėjus kartu su Gintautu Jakštu (buvusiu ŠMSM ministru), buvo nedaug kitų tikslų, ką norėtume įtvirtinti Sporto įstatyme. Turime suvestinę, kiek rengta diskusijų ir susitikimų, turime ir LTOK raštus, į pastabas buvo atsižvelgta, o tokio pasiūlymo apie kurį dabar kalbama ir kuriuo skatinama politines partijas pasirašyti, nebuvo.
Tik sporto įstatymui priartėjus prie patvirtinimo, sporto visuomenė pradėjo kelti bangas, kad nebuvo derinta. Nors mes su Justinu Kinderiu visada deklaravome, kad kalbėsimės su sporto organizacijomis, eisime į diskusiją.
Manau, kad per šiuos metus padarėme daug. Mano nuomone, sporto įstatymas nepablogino padėties, įtvirtinome sportininkų atstovą, padidinome federacijų lėšas fiziniam aktyvumui, pataisėme teisės aktus ir turime ambicijų netrukus paleisti talentų programą, patvirtinome LTOK ir paralimpiniam komitetui atitinkamas programas dėl finansavimo.
Tad nesuprantu, kodėl kalbama, kad sporto įstatymas žlugdo sporto organizacijų tikslus ar ambicijas. Taip, tai nėra grįžimas atgal į centralizuotą sportininkų rengimą, bet mes su Justinu manome, kad tai būtų žingsnis atgal, nes pačios federacijos dabar turi savarankiškumą, kuris būdingas visai Europos Sąjungai, ir jos (federacijos) puikiai tvarkosi. Stiprios federacijos laimi ir medalius, ką parodo olimpinės žaidynės Paryžiuje.“
D.Gudzinevičiūtė teigė, kad perteklinės yra ir nubrėžtos teistumo iki gyvos galvos ir kadencijų taisyklės.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, praktika dėl kadencijų ribojimų yra įprasta.
„Ir švietimo įstaigos, ir merai turi kadencijų ribojimus, natūralu, kad vadovų kaita yra sveika. Aišku, gali būti išlygų, bet kadencijų ribojimas yra pakankamai sveika praktika“, – sakė ministrė.
Jos atstovaujamos partijos – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, nebuvo tarp tų penkių partijų, su kurių atstovais praėjusį mėnesį susitikinėjo ir preliminarius bendradarbiavimo susitarimus pasirašė LTOK vadovai.
„Nesiūlė, tad ir nekomentuosiu. Toks ponios Dainos Gudzinevičiūtės ir LTOK pasirinkimas“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji abejojo, kad pasikeitus Vyriausybės sudėčiai gali įvykti sugrįžimas į seną sistemą, kai sporto finansavimo svertus laikydavo ne tik valstybės, bet ir kai kurių sporto organizacijų, tarp jų ir LTOK funkcionieriai.
„Man atrodo, kad visose valstybės sektoriuose skaidrumas ir viešumas yra naudinga, kad nebūtų šešėlinių zonų kaip skirstomas finansavimas, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Patirtis rodo, kad dauguma sprendimų, tarp jų dėl mokesčių, ateinančios kitos valdžios neskuba atšaukti, kai sprendimai veikia gerai, tikiu, kad jie veiks gerai.“
Reikšti savo nuomonės apie artėjančius LTOK prezidento rinkimus ministerijos vadovės nebuvo linkusios. Jos nevertino kito kandidato – buvusio LTOK fondo vadovo Manto Marcinkevičiaus, pastaruoju metu vadovaujančio Vilniaus sporto centrui ir einančio viceprezidento pareigas irklavimo bei triatlono federacijose.
Aistė Zedelytė-Kaminskė teigė, kad M.Marcinkevičius nedalyvavo darbo grupėse, bet svarstė, kad jis galėjo perteikti savo pasiūlymus kaip savo kuruojamų federacijų atstovas.
Kas yra ŠMSM favoritas LTOK rinkimuose?
„Neturiu“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.