Prieš Tokijo olimpinių žaidynes Lietuvos sporto bendruomenėje suskambėjo pavojaus varpai.
Tik 37 mūsų šalies atletai varžysis olimpinėse žaidynėse, o Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė padėtį apibūdino vienu žodžiu: „Katastrofa“.
Tačiau faktai rodo, kad lyginant su Rio de Žaneiro olimpinėmis žaidynėmis, kuriose startavo 67 lietuviai, Lietuvos olimpinė rinktinė susitraukė dėl kitų priežasčių.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos olimpiečių skaičius vasaros olimpinėse žaidynėse:
- 1992 m. Barselona – 47
- 1996 m. Atlanta – 61
- 2000 m. Sidnėjus – 61
- 2004 m. Atėnai – 59
- 2008 m. Pekinas – 71
- 2012 m. Londonas – 62
- 2016 m. Rio de Žaneiras – 67
- 2021 m. Tokijas – 37
Dvylika Lietuvos krepšininkų nepateko į olimpines žaidynes, kritę atrankos turnyro finale prieš Luką Dončičių ir jo vedamą Slovėniją, nors mūsų šalies rinktinėje dirbo tie patys aukščiausio lygio gydytojai.
Lyginant su 2016 metų olimpinėmis žaidynėmis Tokijuje bus penkiais mažiau baidarių ir kanojų irkluotojų, bet jų galimybes labai sumažino iš olimpinės programos išbrauktos lietuviams parankios sprinto rungtys.
Lyginant su Rio po penkis olimpiečius prarado lengvoji atletika ir akademinis irklavimas. Lengvaatlečiai iki 11 atletų sumažėjusį sąrašą aiškino pasikeitusia tarptautine atrankos sistema, kurią keikė ir Lietuvos bokso federacija, Tokijuje neturėsianti nė vieno atstovo (Rio de Žaneire buvo du).
Kilus šurmuliui dėl sumažėjusio olimpiečių skaičiaus, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį sušaukė pasitarimą.
2000 m. Sidnėjaus olimpiniai čempionai – LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovas Virgilijus Alekna atėjo į ministeriją.
Pakviesti taip pat buvo keturiolikos sporto šakų – plaukimo, buriavimo, šiuolaikinės penkiakovės, dviračių sporto, lengvosios atletikos, irklavimo, šaudymo, dziudo, baidarių ir kanojų irklavimo, gimnastikos, sunkiosios atletikos, imtynių, regbio, krepšinio – federacijų atstovai bei Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos sporto federacijų sąjungos ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių asociacijos vadovai.
Po posėdžio, kuriame dalis atstovų dalyvavo nuotoliniu būdu. J.Šiugždinienė ir ŠMSM viceministras Linas Obcarskas, atsakė į 15min ir BNS klausimus.
– Ministre, apie ką buvo kalbama ir kas nutarta pasitarime?
J.Šiugždinienė: Kalbėjomės apie aukštąjį sportininkų meistriškumą. Apžvelgėme, kas jau yra padaryta ir aptarėme aukštojo meistriškumo sportininkų modelį, kuris panaikintų fragmentiškumą ir padėtų auginti sportininką nuo mažens. Šiandien sistema yra fragmentiška. Mums reikia susidėlioti pagrindinius elementus, kad galėtume atvesti sportininką iki medalio. Sutarėme, kad toks yra tikslas. Formuosime ekspertų grupę ir nuo rugsėjo pradedame dirbti prie modelio.
– Ką manote apie D.Gudzinevičiūtės pareiškimą, esą olimpiečių skaičius drastiškai sumažėjo dėl Sporto reformos ir nesklandumų samdant sporto medikus?
J.Šiugždinienė: Turbūt nėra vienareikšmio atsakymo. Toks vertinimas nebuvo atliktas, bet sportininkai užauga ne per dvejus metus. Nepakanka vieno olimpinio ciklo. Mano nuomone, įvairios priežastys susidėjo į krūvą. Dabar reikia įvertinti ir priimti sprendimus dėl rengimo modelio.
– Kaip šis modelis atrodys?
J.Šiugždinienė: Yra įvairūs labai svarbūs dalykai – pradedant nuo jaunųjų talentų paieškos, savivaldybių, kaip veikia sporto centrai ir koks jų santykis su federacijomis. Sportininkas pradeda augti konkrečioje savivaldybe – sporto centre ar mokykloje, o talentų paieška, naujos pamainos atvedimas yra viena didžiausių problemų.
L.Obcarskas: Sportininkas turėtų būti pastebėtas pačioje pirminėje jo fizinio aktyvumo lygmenyje, patekti į sporto mokyklą, būdamas gerų duomenų paskui keliauti pas dar aukštesnio lygio trenerį. Reikalinga tokia sporto sistema, įjungianti sporto klases ir gimnazijas. Savivaldybės labai akcentavo bendradarbiavimo su federacijomis trūkumą. Jos pasigedo glaudesnio ryšio, kai kurios federacijos nebendradarbiauja su savivaldybėmis, kuriuose dirba 2,5 tūkst. trenerių ir parengiama apie 80 proc. aukšto lygmens sportininkų. Ryšys prarastas, tai įvardinama kaip viena problemų, kodėl turime mažiau olimpiečių. Aišku, priežasčių yra daugiau: medicininis aprūpinimas, demografija. Vienos priežasties nėra. LTOK akcentavo vieną, bet sisteminių problemų yra daugiau.
Suprasti akimirksniu
- ŠMSM žadami pokyčiai:
- Padidintas finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Jam skiriamas biudžetas buvo likęs 2016 metų lygyje. Dvigubai padidėtų finansavimas aukšto meistriškumo sportui – nuo 7 iki 14 mln. Eur.
- Didinamos valstybės stipendijos sportininkams. Išplečiamas stipendijas gaunančiųjų ratas – jas skirtume jaunimui už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų. Sulyginti olimpinėse, paralimpėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.
- Sustiprinti skaidrumo reikalavimai sporto federacijų veiklai (reikalavimas atlikti finansinių ataskaitų auditą; apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių; formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją).
- Rengiamas sporto registras, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.
– Kaip vertinate vienų svarbiausių sporto vadovų – D.Gudzinevičiūtės ir V.Aleknos santykius?
J.Šiugždinienė: Mano tikslas neįžvelgti skirtumus ar priešpriešą, bet susodinti prie vieno stalo ir pasiimti tai, kas geriausia. Man nėra labai svarbus, koks jų santykis šiandien, svarbu, koks bus rezultatas. Sunku tikėtis, kad visi turės vieną nuomonę ar požiūrį, kartais skirtingos nuomonės yra net gerai, nes tada gimsta geriausi sprendimai. Jei visi vienodai mąstytume, turbūt nebūtų progreso.
– Kiek naujas sporto modelis turėtų kainuoti, kaip jis turėtų būtų finansuojamas?
J.Šiugždinienė: Resursai nėra labai dideli, nors įstatymo pakeitimais pasiūlėme padidinti finansavimą 7 mln. eurų aukštam sportiniam meistriškumui. Tačiau resursų efektyvumą lemia tai, kaip sugebama juos panaudoti. Kartais ir mažais resursais galima padaryti daug. Juk pinigų visada trūks.
L.Obcarskas: Turime tris sporto gimnazijas, matome didesnį specializuotų sporto centrų poreikį, bet yra gana sudėtinga administruoti. Dabartiname etape norime įsitikinti, kiek efektyviai gali veikti sporto gimnazijos. Kalbame apie sporto klasių atsiradimą, o galbūt individualių sportininkų programų sukūrimą. Matome, kad būna gabių sportininkų, kurie tokie pat yra ir moksle. Jie akcentuoja, kad nori mokytis stiprioje gimnazijoje. Nesakau, kad sporto gimnazijos prastai rengia moksleivius, bet svarbi ir gyvenamoji vieta, tad bandysime sugalvoti mechanizmą, kaip visa tai įveikti.
J.Šiugždinienė: Labai svarbu ir sporto bazės. Baigiame jų inventorizaciją, matome, kad sporto bazėms reikia resursų, jos turi atitikti tarptautinius reikalavimus, kad jos būtų kuo geresnės. Nes kai kuriose sporto šakose šiandien pasirengimas yra sudėtingas ir dėl sporto bazių trūkumo ar būklės.
– Kokias sporto šakas pirmiausia palies nauja sistema?
J.Šiugždinienė: Kalbame apie visas sporto šakas, nes modelis yra bendram aukšto meistriškumo sportininkams. Aišku, kiekviena sporto šaka yra specifinė, tad tariantis dėl modelio reikia tai įvertinti.
Žinoma, Lietuvoje turime strateginių sporto šakų sąrašą, tų šakų, kurių atletai varžosi olimpinėse žaidynėse, finansavimas yra automatiškai didesnis.
L.Obcarskas: Modelis yra bendras, bet akcentas yra strateginės sporto šakos, norime greičiau matyti jų rezultatus. Bet kas žino, galbūt kažkuri sporto šaka ateityje taps strateginė.
– Iki kada ekspertų grupė turėtų sukurti naują modelį?
J.Šiugždinienė: Sutarėme, kad ekspertai pasiūlys formatą. Svarbu konsultuotis su federacijomis, pasiūlysime formatą ir terminus. Manau, kad tai bus iki šių metų pabaigos. Parengsime pasiūlymą, o rugsėjį visi vėl susirinksime.
– Kas turėtų sudaryti ekspertų darbo grupę?
– Pagrindinių asociacijų ir LTOK atstovai, įtrauksime kelis sporto ekspertus, – tokia ir bus darbo grupė. Dar nėra galutinių sprendimų ir rengsime pasiūlymą, kas turėtų įeiti į darbo grupę.
Visi Lietuvos olimpiečiai Tokijo olimpinėse žaidynėse:
- Diana Zagainova – lengvoji atletika, trišuolis
- Andrius Gudžius – lengvoji atletika, disko metimas
- Danas Rapšys – plaukimas, 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniu būdu
- Andrius Šidlauskas – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – šiuolaikinė penkiakovė
- Viktorija Andrulytė – buriavimas, „Laser Radial“ klasė
- Edis Matusevičius – lengvoji atletika, ieties metimas
- Lietuvos vyrų komanda (D.Rapšys, A.Šidlauskas, Simonas Bilis, Deividas Margevičius) – plaukimas, 4×100 m kompleksinė estafetė
- Justinas Kinderis – šiuolaikinė penkiakovė
- Gintarė Venčkauskaitė – šiuolaikinė penkiakovė
- Mindaugas Griškonis – irklavimas, vienvietė valtis
- Saulius Ritteris ir Aurimas Adomavičius – irklavimas, porinė dvivietė valtis
- Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė – irklavimas, porinė dvivietė valtis
- Juozas Bernotas – burlenčių sportas, RS:X klasė
- Robertas Tvorogalas – sportinė gimnastika
- Rasa Leleivytė – moterų dviračių plento grupinės lenktynės
- Simona Krupeckaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
- Miglė Marozaitė – dviračių trekas, komandinis sprintas ir asmeninės sprinto bei keirino rungtys
- Brigita Virbalytė – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
- Giedrius Titenis – plaukimas, 100 m krūtine
- Arturas Mastianica – lengvoji atletika, 50 km sportinis ėjimas
- Marius Žiūkas – lengvoji atletika, 20 km sportinis ėjimas
- Mantas Knystautas – graikų-romėnų imtynės, svorio kategorija iki 130 kg
- Mindaugas Maldonis – baidarių ir kanojų irklavimas, vienviečių baidarių 200 m rungtis
- Karolis Girulis – šaudymas, kulkinio šautuvo iš 50 m atstumo (3×40) ir orinio šautuvo iš 10 m atstumo rungtys
- Kotryna Teterevkova – plaukimas, 100 m ir 200 m krūtine
- Arnas Šidiškis – sunkioji atletika, svorio kategorija iki 109 kg
- Sandra Jablonskytė – dziudo, svorio kategorija virš 78 kg
- Evaldas Šiškevičius – vyrų dviračių plento grupinės lenktynės
- Liveta Jasiūnaitė – lengvoji atletika, ieties metimas
- Adrijus Glebauskas – lengvoji atletika, šuolis į aukštį
- Airinė Palšytė – lengvoji atletika, šuolis į aukštį
- Agnė Šerkšnienė – lengvoji atletika, 400 m bėgimas
- Gediminas Truskauskas – lengvoji atletika, 200 m bėgimas
