Tokijo žaidynėms pasibaigus atėjo laikas pagalvoti apie ateitį, o ji atrodo miglota, nes dabartis nėra tokia šviesi, kaip norėtųsi.
42 atletų delegacija buvo mažiausia per šalies istoriją atkūrus Nepriklausomybę, o vienas laimėtas medalis – kukliausias laimikis vasaros olimpinėse žaidynėse nuo 1996 metų Atlantos.
„Problemų yra labai daug ir turime daug padirbėti, kad ką nors padarytume“, – sakė vienintelį medalį – sidabro – mūsų šaliai Tokijuje iškovojusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitės-Zadneprovskienė.
„Problemos susidarė per daug metų“, – pabrėžė irkluotojas Mindaugas Griškonis, kuriam šią savaitę ir buvo pavesta sukviesti 6–7 sportininkus pokalbiui su ŠMSM ministre.
Susitikime taip pat dalyvavo irkluotoja Milda Valčiukaitė, buriuotoja Viktorija Andrulytė, imtynininkas Mantas Knystautas, kanojininkas Henrikas Žustautas.
Atletai kaltina federacijas
Viena didžiausių šalies sporto klaidų L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė laiko 2018 metais vykdytą sporto reformą.
Jos esmė – panaikintas daug metų Vilniuje veikęs Olimpinis sporto centras.
Tuometinio Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento vadovo Edžio Urbanavičiaus idėja, kurią iki šiol palaiko ir dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna – atsisakyti tarybiniais metodais veikusio centro funkcijų ir suteikti daugiau galių federacijoms, padidint joms valstybinį finansavimą.
Tačiau dėl to juos nuolat kritikavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, trečiadienį apie tai kalbėjo ir du olimpiečių atstovai.
„Dabar palikta per didelė laisvė federacijoms ruošti sportininkus, bet problemos yra didelės, federacijoms trūksta konkretumo, panaikintas olimpinis sporto centras, o visus darbus apsiima federacijos, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė. – Artimiausiu metu turime atkurti olimpinį sporto centrą, peržiūrėti kriterijus, kaip skirstomi pinigai, kaip valdomas sporto judėjimas.“
Jai pritarė ir M.Griškonis, atstovaujantis LTOK sportininkų komisijai.
„Lietuvoje nėra sistemos, kas galėtų ruošti ir rūpintis jaunąja karta, kuri turėtų mus pakeisti. Dabartinė olimpinė rinktinė yra gana brandaus amžiaus, beveik visi Tokijuje startavę olimpiečiai važiavo į žaidynes ir prieš penkerius metus. Vadinasi, nėra jokio prieaugio. Sistema yra pakeista prieš kelerius metus, bet ji visiškai neveikia. Šiuo metu problema yra ne finansavimas, o sistemos nebuvimas“, – teigė 35 metų irkluotojas, Rio de Žaneire iškovojęs sidabrą dviviečių valčių varžybose, o Tokijuje užėmęs šeštą vietą vienviete.
Lietuvoje yra arti šimto sporto federacijų. Olimpiečių atstovai neįvardijo, kurios jų dirba netinkamai.
„Nenorėtume jų įvardinti, bet yra tokios, kurios nesusitvarko, manipuliuoja savo galia, savo gaunamomis lėšomis. Federacijų kontrolės nėra jokios“, – teigė M.Griškonis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į senas sporto bazių ydas šalyje, ypač Vilniuje.
„Medicina, federacijos, pamainos nebuvimas, sporto bazės, – problemas pabrėžė M.Griškonis. – Sportininkams nėra kur sportuoti – Vilniuje tėra vienas sportinis baseinas, mes, irkluotojai, žiemą sportuojame supelijusioje salėje. Vasara gerai, turime geras sąlygas Trakuose, bet žiemą grįžtame į supelijusią salę.
Vilniaus savivaldybė pažadėjo pastatyti naują irklavimo bazę, pats buvau darbo grupėje, braižėme, darėme, radome gerą sprendimą – popieriuje sporto bazė tarsi yra, iki 2021 metų sausio turėjo būti išlieti pamatai, bet kol kas nieko nėra – toks ir požiūris į sportą valstybės, gal ir savivaldybės.
Turime maniežą (lengvosios atletikos), kurį remontavo dvejus metus, bet iki šiol sportininkai negali deramai juo naudotis. Sportininkai žiemą bėgiodavo nešildomose patalpose.“
Ministrė ieško alternatyvaus varianto
Pernai gruodį ŠMSM vadovauti ėmusi Jurgita Šiugždinienė teigė, kad valandą trukęs pokalbis su sportininkais turėtų padėti priimti sprendimus.
„Geros naujienos – sutarėme, kaip dirbsime toliau. Patys sportininkai nori prisidėti prie sistemos, juk ji ir skirta jiems. Sutarėme, kad dirbsime kartu, iki Naujųjų metų parengsime aukšto meistriškumo rengimo modelį, atnaujinsime sistemą, tikiu, kad išspręsime problemą iki kitų žaidynių“, – kalbėjo buvusi buriuotoja.
Šiuo metu ji neturi atsakymo dėl olimpinio sporto centro, kuriuo netiki populiariausių ir žaidynėse gausiausiai atstovaujamų Lietuvoje sporto šakų atstovai.
Krepšinio ir plaukimo, kurių sportininkų trečiadienį susitikime nebuvo, atstovai neturėdavo beveik nieko bendra su olimpiniu sporto centru. Lengvosios atletikos, kurios atstovų pokalbyje irgi nebuvo, federacijos vadovas Eimantas Skrabulis irgi daugiau atsakomybės norėtų iš Lietuvos olimpinio komiteto, kurio vadovę apkaltino melu.
Paklausta, ar Lietuvos olimpinis sporto centras, jos nuomone, yra šalies sporto modelio ateitis, ar labiau praeitis, J.Šiugždinienė sakė:„Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tikrai buvo problemų su LOSC, dabar modelis galėtų būti ir mišrus. Dabar nenorėčiau sakyti, koks, nes tai ir turime nuspręsti.“
J.Šiugždinienė mano, kad olimpinis sporto centras labiau aktualus mažesnėms federacijoms, kurios ilgai nemokamai naudodavosi centre dirbusių sporto medikų paslaugomis.
„Joms sunkiau gauti medicinines paslaugas, jos daug kainuoja rinkoje. Sutarėme ieškoti alternatyvių sprendimo būdų ir apsispręsti, ką galime padaryti, kad padėtume sportininkams sporto medicinos ir sporto psichologijos srityje, – sakė J.Šiugždinienė. – Kalbėjome apie federacijų stiprinimą, kaip galėtume organizuoti LOSC veiklą. Pagrindinis darbas dar laukia – įvertinti ir pasiūlyti sprendimus.
Kalbame apie kūrimą kompetencijų centro, kuris padėtų federacijoms, panašiai kaip veikia valstybės valdomų įmonių koordinavimo centras, rengiantis veiklos gaires, metodiką, užtikrina skaidrumą. Šiandien federacijos paliktos vienišos. Jos mažos, joms trūksta vadybinės patirties. Federacijos turėtų išsiplėsti, jų veikla turėtų būti maksimaliai skaidri, jos turi patenkinti sportininkų poreikius, ko šiandien kartais trūksta. Reikia sukurti mechanizmą, kuris padėtų sportininkui, kai jis pasijaučia vienas, kai įvyksta tam tikri konfliktai.“
Suprasti akimirksniu
- Pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams labai reikšmingos permainos. Tikimasi, kad pakoreguotas projektas sulauks pritarimo Seimo rudens sesijoje.
- Svarbiausias numatomas pokytis – pasikeitęs finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. Eur per metus.
- Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams. Norima išplėsti stipendijas gaunančiųjų ratą: jos būtų skiriamos jauniems sportininkams už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionate iškovotas vietas; taip pat būtų sulyginti olimpinėse, paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.
Lietuvos komanda sensta, naujų talentų – mažai
Nors Tokijuje startavę vyriausieji Lietuvos olimpiečiai nedalina skambių pareiškimų apie karjeros pabaigą, 2024 metais jų sudėtis Paryžiuje atrodytų itin brandi.
L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei kitose žaidynėse bus 40 metų, treko dviratininkei Simonai Krupeckaitei 2024-ais bus 41-eri, irkluotojui M.Griškoniui – 38, irkluotojai Donatai Karalienei – 35, disko metikui Andriui Gudžiui – 33. Geriausiam šalies plaukikui Danui Rapšiui bus 29-eri, bet jis jau dabar Tokijuje buvo vyriausias 200 m laisvuoju stiliumi finale.
Šių tituluotų atletų pamaina kol kas nedrąsiai beldžiasi į elitinių varžybų duris.
Pastarosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse 2018 metais varžėsi 15 lietuvių, iš jų tik plaukikės Kotryna Teterevkova ir Agnė Šeleikaitė užkopė ant prizininkų pakylos.
Jauniausia Lietuvos olimpiete Tokijuje tapusi 19-metė K.Teterevkova pasiekė 100 m krūtine varžybų pusfinalį, pagerinusi asmeninį rekordą.
Dar jaunesnių talentų, laiminčių svarbių titulų jaunimo varžybose, yra, bet nedaug.
18-metis irkluotojas Povilas Juškevičius praėjusį savaitgalį tapo pasaulio jaunimo čempionu, o šį savaitgalį tokio titulo sieks ir 18-metis disko metikas Mykolas Alekna, birželį tapęs Europos jaunimo čempionu.
Praėjusį mėnesį Europos plaukimo pirmenybėse auksą ir sidabrą plaukimu krūtine laimėjo Aleksas Savickas.
Planuoja vaikams trečią fizinio ugdymo pamoką
Dabartinėje Lietuvos olimpinėje rinktinėje akivaizdžiai trūksta daugiau 20–25 metų atletų, kurie Paryžiuje būtų pasirengę pasiekti sportinės karjeros piką.
Naivu tikėtis, kad per kelerius metus padėtis žymiai pasikeistų, juo labiau kad artimiausios žaidynės ne po ketverių, o po trejų metų.
„Pasirengimas niekada nesustoja. Parengti olimpietį tikrai neužtenka vieno olimpinio ciklo. Pasirengimas prasideda nuo mažų dienų. Kaip tik šiandien Vyriausybėje tikrinsime nutarimą, kuriuo bus užtikrinta trečia fizinio ugdymo pamoka, nes turime pradėti nuo ten – turime būti kitoks fizinis ugdymas, nei yra dabar, – akcentavo J.Šiugždinienė. – Tačiau norime ir greitų pokyčių, tad rengsimės ir naujai olimpiadai.“
