„Algis Jonas Kenstavičius – vienas iš pirmųjų Lietuvos mažojo (7x7) šiuolaikinio rankinio pradininkų. Studijuodamas Lietuvos kūno kultūros institute jis su Kauno „Atleto“ komanda tapo 1963 metų Sovietų Sąjungos čempionu, o metais anksčiau – pirmajame 1962 m. Kaune vykusiame čempionate – laimėjo bronzos medalius“, – rašo šalies rankinio federacija.
„A.J.Kenstavičius buvo kairiarankis ir pasižymėjo tolimų metimų išskirtiniu taiklumu ir būtent dėl to buvo pakviestas į to meto Sovietų Sąjungos rinktinę. Jis kartu su kitais Kauno „Atleto“ komandos žaidėjais – Albertu Macežinsku, Vytautu Kontvainiu, Aloyzu Samuoliu, o rinktinę treniravo Janis Grinbergas – 1964 metais dalyvavo pasaulio čempionate, kuris vyko Čekoslovakijoje.
A.J.Kenstavičius, žaisdamas didįjį (11x11) rankinį futbolo aikštėje su „Atleto“ komanda tapo Lietuvos čempionato bronzos medalio laimėtoju, o vėliau su Kauno komandomis net penkis kartus tapo šiuolaikinio rankinio Lietuvos čempionu.
Algio Jono Kenstavičiaus palikimas Lietuvos rankinio bendruomenei – išskirtinis: jo metimo į vartus ir pašokus ar iš atremties įgūdžių mokėsi kelios jaunesnės Lietuvos rankininkų kartos“, – priduriama šalies rankinio federacijos atsisveikinime.
Atsisveikinimas su velioniu
- Laidojimo namai „Užuojauta“, Sąjungos aikštė 3, Kaunas. Ketvirtadienį, 14:00 – 19:00, atsisveikinimas su velioniu, penktadienį nuo 9:00 iki 14:00. Urna išnešama penktadienį 14:00, laidojamas Romainių 1-osiose kapinėse.
„Užuojauta artimiesiems, – papildė LRF l.e.p. prezidentas Antanas Skarbalius.
– Tai buvo tyli, rami, bet labai gili asmenybė, visada tvirtai turėjęs savo nuomonę ir ją argumentuotai samprotaudamas gindavo. Man gyvenimas buvo dosnus, kad ne tik mačiau jį žaidžiantį, bet net ir kartu vienerius metus teko treniruotis bei žaisti Kauno „Žalgirio“ komandoje.
Algimantas Jonas labiau mėgo daryti nei kalbėti – toks buvo ir žaisdamas kai kiti kalbėdavo – jis mesdavo įvarčius. Bet kartu globojo ir jaunesnius žaidėjus: ramiai, nesibardamas ir nepriekaištaudamas patardavo.“
„Manau, kad tokia pagarba kitiems ir reiklumas sau lydėjo jį visą gyvenimą. Rankinio bendruomenė neteko iškilios ir Lietuvos rankinyje gilius pėdsakus palikusios asmenybės. Užuojautą artimiesiems reiškiu ir Lietuvos rankinio bendruomenės vardu“, – rašė A.Skarbalius.
