Mitybos ir sveikatingumo specialistas Artūras Sujeta teigia, kad maistas, kalbant apie sveiką gyvenseną, užima svarbesnį vaidmenį negu sportas. „Mityba yra visa ko pagrindas, ne viena naujausia mokslinė studija rodo, jog mityba sveikos gyvensenos klausimu yra svarbesnis veiksnys negu sportas – blogų kalorijų neišsportuosi, o jei išsportuosi, tai tik tam tikrą ribotą kiekį. Atsiras ligos – sportas baigsis. Verta atsižvelgti ir į tai, kad dažnai kalorijos yra laikomos blogybe, kuri skatina priaugti svorio – tai nėra teisinga“, – teigė jis.
Kalorijos – žmogaus gyvybės šaltinis
Didžiulė klaida manyti, kad kalorijos yra blogis organizmui, kurį sporto metu ar laikantis radikalių dietų būtina šalinti. Anot Artūro Sujetos, kalorijos yra būtinos tam, kad organizmas išliktų gyvas ir tinkamai vykdytų visas savo funkcijas.
Kalorija kalorijai yra nelygi.
„Kalbant paprastai, pagrindinei medžiagų apykaitai palaikyti reikalingas kalorijų skaičius turi būti organizmo rezerve. Tai reiškia, kad jei jūsų pagrindinė medžiagų apykaita yra 1000 kalorijų, jų reikia tam kad tiesiog vegetuotumėte ir liktume gyvas – funkcionuotų kvėpavimas, širdies plakimas, raumenų judesiai, net virškinimas – visoms šioms funkcijoms reikalinga energija kuriai reikia kalorijų“, – teigė ekspertas.
Specialistas primena, kad kalorijų naudą organizmui vis dėlto reikia vertinti atsargiai. „Kalorija kalorijai yra nelygi. Tarkime, kalorijos iš sudėtingų angliavandenių (rudieji, laukiniai ryžiai, grikiai, kruopos) arba iš paprastųjų (miltiniai kepiniai, balta duona, sūreliai su šokoladu) yra du skirtingi dalykai, mat vienos jų teikia organizmui energijos, kitos verčia žmogų kaupti riebalus“, – mano A. Sujeta.
Kas vyksta kaupiantis nereikalingoms kalorijoms?
Anot specialisto, nesudegintos kalorijos, kurios viršija būtinus organizmo poreikius paprastai kaupiasi riebalinio audinio pagrindu. „Neišeikvotos kalorijos žmogaus organizme paprastai pradeda kauptis riebaliniu pavidalu. Gaila, bet nesistengiant jų išeikvoti, ilgainiui, jų panaudoti vėliau nebegalime – tuomet norintiems tenka mesti papildomus kilogramus. Nors papildomos kalorijos suteikia didesnį laikiną energetinį resursą, jos dažniausiai tampa riebalais – tai priklauso nuo žmogaus medžiagų apykaitos“, – tvirtina mitybos ekspertas.
Jis priduria, kad moterims riebalinis audinys paprastai kaupiasi aplink klubus, o vyrams ant pilvo. „Nors visos moterys nori, kad riebalinis audinys kauptųsi krūtinės srityje – deja tai vargiai įmanoma. Paprastai visi riebalai nusėda ant klubų, šiek tiek mažiau ant pilvo. Tuo metu vyrams viskas kaupiasi pilvo srityje. Tokius procesus lemia galybė faktorių – hormonai, antropometrija.“
„Paprastai, suaugusiojo norma – kasdien gauti 1500–2000 kalorijų. Būtų idealu, jei žmogus per dieną sudegintų tiek kalorijų, kiek viršijo siūlomą normą“, – pasakojo Artūras Sujeta.
Kokia fizinė veikla padeda lengviausiai mesti svorį?
Artūras Sujeta visų pirma linkęs pabrėžti judėjimo bet kokia forma naudą deginant nereikalingas kalorijas. „Šiandien, kai tiek daug sėdime, yra labai svarbu judėti, bent jau minimaliai. Bet koks judėjimas degina kalorijas, o elementariausias būdas jas deginti yra ėjimas – tai natūraliausias žmogui judesys nepaistant to, kad jį atliekame vis rečiau.“
Paprastai, suaugusiojo norma – kasdien gauti 1500–2000 kalorijų.
„Darbo praktikoje turėjau ne vieną klientą, kuris sulieknėjo būtent vaikščiodamas. Jei jus kamuoja viršsvoris – bėgioti net nerekomenduočiau, pagalvokite apie širdį ir sąnarius bei organizmo funkcinį parengtumą staigiam krūviui. Vaikščiojimas yra puiki alternatyva bėgiojimui ir kitai fizinei veiklai pradedantiesiems“, – dalinosi patirtimi A. Sujeta.
Jis teigia, kad esame labai skirtingi, svarbu sekti savo širdies darbą. „Tarkime, moteriai, sveriančiai kiek daugiau nei 70 kg ir kurios ūgis yra apie 165cm, o raumeninė masė nedidelė, gali visiškai pakakti eiti vidutiniu intensyvumu apie 5 km – toks krūvis bus gana didelis. Svarbiausia žinoti ir sekti savo pulsą, o pagal jį ir žiūrėti, kaip intensyviai organizmas dirba bei, žinoma, nepersistengti“, – šypsojosi sveikatingumo ekspertas.
Pradedantiems sportuoti Artūras Sujeta rekomenduoja valgyti 5–6 kartus per dieną, vengti riebaus maisto, gerti daug vandens. „Avokadai, linų sėmenys, rudieji ryžiai – tai tik keli būtini produktai, kurie privalo būti jūsų meniu. Siūlau valgyti 5–6 kartus per dieną – šitaip bus galima išvengti galimų staigaus alkio protrūkių, atsisakyti riebaus maisto. Pabrėšiu vandens naudą. Prieš fizinę veiklą, net gi ėjimą, vanduo yra būtinas.
Jo kiekis priklauso nuo svorio, tačiau bent valandą iki ėjimo vidutiniškai rekomenduoju išgerti nors 300 ml. Vaikščiojant ilgiau, vandens atsigerkite kas valandą, nes net ir nedidelė dehidratacija žmogui yra žalinga. Tačiau nepamirškime, kad prieš pradedant sportuoti ir mesti svorį, būtina susireguliuoti mitybą“, – pasakojo jis.
Norintys sulieknėti visų pirma turėtų kreiptis į dietologą
Specialistas teigia, kad paprastam žmogui susireguliuoti savo kasdienį valgį ir griežtai to laikytis, skaičiuoti kalorijas yra sudėtinga. Tikėtina, kad tai žmogui gali greitai pabosti, kitu atveju – dažnai pasimetama ir nesulaukiama rezultatų, kokių buvo tikėtasi. Jeigu norite sulieknėti, visų pirma reikia kreiptis į mitybos specialistą, kuris sudarytų tinkamą mitybos planą, kurio turite laikytis.
„Šiuolaikinis gyvenimo ritmas yra gana sudėtingas ir be įvairių skaičiavimų, ypatingai kalorijų. Laimei, turime išmaniuosius telefonus bei laikrodžius, kurie padeda ir palengvina mūsų kasdienybę šiuo klausimu. Vis dėlto, labiausiai rekomenduočiau kreiptis į specialistą.
Jis sudėlioja ir paskaičiuoja mitybos plane tam tikrą kalorijų skaičių, kurio skaičiuoti nereikia pačiam. Nerekomenduoju kasdien imtis šios veiklos – tai vargins ir galiausiai daugės šansų pamesti savo skaičius ir dietą, sakau iš patirties“, – kalbėjo A. Sujeta.
Jeigu norite geresnių ir greitesnių rezultatų, po mitybos plano sudarymo, rekomenduojama pradėti užsiimti fizine veikla, dažnai – vaikščiojimą. Jo metu nesidėvi sąnariai, nekenčia nugara. Antsvorį turintiems žmonėms tai ypač aktualu, nes iškart stengiantis bėgioti, be reikalo alinamas organizmas, kenčia širdies, kraujotakos darbas, atsiranda didesnė tikimybė patirti traumų.
Informaciją parengė virtualių treniruočių portalas www.sportobirza.lt
