Taip, nors ir netiesiogiai, 31-erių kaunietė savotiškai atstovauja moterims krepšinio specialistėms, bandančioms žengti žingsnį į aukščiausią Lietuvoje vyrų profesionalų krepšinio lygą.
Tiesa, bent jau E.Jankauskaitės-Tamošaitienės kelias iki to nebuvo lengvas, mat pasiūlymą atvykti į „Dzūkijos“ trenerių štabą buvusi lengvaatletė gavo tik sukaupusi nemenką patirties bagažą dirbant su vaikais, moterų komandomis ir įvairaus amžiaus Lietuvos krepšinio rinktinėmis.
„Sportavau nuo mažens. Šešerių pradėjau lankyti sportinius šokius, o trečioje klasėje mano gyvenime atsirado lengvoji atletika. Kažkada savo trenerei sakiau, kad irgi būsiu trenere. Ji sakė: „Geriau nebūk“ (juokiasi). Nors tėvai nebuvo už, bet mano užsispyrimas padėjo ir sportas mano gyvenime užėmė pirmą vietą. Iki 10 klasės sportavau gimtuosiuose Prienuose, vėliau pradėjau važinėti ir sportuoti Kaune.
Tuomet įstojau į Lietuvos sporto universitetą (LSU). Viskas sekėsi gerai, bet būdama 20-ties patyriau traumą. Tuo metu atlikau praktiką „Sabonio krepšinio centre“ ir ten atsirado vieta dirbti administratore. Vėliau man pasiūlė šalia to dirbti ir fizinio rengimo trenere. „Sabonio krepšinio centre“ dirbau ilgai, prie to paties gavau pasiūlymą dirbti „LSU-Aisčių“ moterų komandoje, padėti įvairaus amžiaus rinktinėms. Turbūt 2016 metais man pasiūlė atvykti į Alytų ir po ilgų dvejonių sutikau“, – pasakojo „Dzūkijos“ fizinio rengimo trenerė.
Pirmasis sezonas Alytuje nebuvo lengvas dėl transformacijos į darbą su vyresnio amžiaus ir daug profesionalesniais žaidėjais nei E.Jankauskaitė-Tamošaitienė dirbo iki tol. Visgi didžiausią baimę jai kėlė bendravimas anglų kalba, kuri kaunietei tuo metu buvo sunkiai įkandama.
