„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 05 02

Moterys gali bėgti ar negali? Štai kur klausimas.

Moterys nuo seno bėgo. Ir bėgo vis toliau: pirmiausia trumpus sprintus nuo viryklės iki stalo, nuo stalo iki viryklės, nuo vieno kambario iki kito, nuo skalbimo mašinos namuose iki skalbinių virvės kieme. Vėliau teko didinti atstumą ir atsirado vidutiniai nuotoliai: nuo namų iki darželio, darbo, vėl namų.
Katherine Switzer
Katherine Switzer / Wbur.org nuotr.

Ir galiausiai atsirado ilgi maratonai po parduotuves, susitikimus, draugus, draugų draugus ir t.t. Todėl visi pasakymai, kad “moterys negimusios bėgioti” yra neadekvatus ir prieštaraujantys natūraliems evoliucijos dėsniams. Šiandien jos ne tik dalyvauja maratonuose, bet ir lenkia daugelį vyrų.

Taip, dar tais laikais (1967 m.), kai bėgo tik vyrai, viena moteris išdrįso stoti prie maratono starto linijos. Ir ne bet kur, o Bostone. Tą dieną dvidešimtmetė žurnalistiką studijuojanti Kathrine Switzer oficialiai tapo pirmaja moterimi, bėgančia maratoną.

„Taip, mane įžeidinėjo ir tyčiojosi iš manęs. Bet žinojau, kad jei sustosiu, tik įrodysiu, kad maratonas – ne moterims”, – prisimena Switzer.

Wbur.org nuotr./Katherine Switzer Women's Running
Wbur.org nuotr./Katherine Switzer Women's Running

Negana to, ji nesustojo. Ir po lygiai po 50 metų, aukštai iškelta galva ji dar kartą kirto finišą. Tik šį kartą ji buvo tikrai ne vienintelė moteris, kuri tai padarė. Nors Kathrine sustodavo vandens stotelėse, dalino interviu ir pozavo, vistiek įveikė maratoną. Ir tilpo į kvalifikacinį laiką (4:44:41).

„Kas nedraudžiama, tas leidžiama. Nei vienuose nuostatuose ar taisyklėse nebuvo užsiminta, kad moteris negali dalyvauti maratone. Todėl ir sudalyvavau, nors treneris visada sakė: “tokie atstumai ne moterims. Jos per trapios.” Matyt jos per trapios tokioms kalboms”, – pasakojo Kathrine.

Šiandien, būdama 70 metų, nubėgusi 39 maratonus, ji įkvepia šimtus tūkstančių moterų nesustoti ir siekti užsibrėžto tikslo. Nebūtinai kirsti finišo liniją. Nebūtinai apskritai siekti finišo linijos. Bet daryti tai, ką jos nori, gali ir, svarbiausia, nesustoti.

Maratonas mėnulyje

Moters nieks nesustabdys. Tokia tiesa. Jei ji norės bėgti – bėgs. Nei kamščiai, nei miego trūkumas tam nesutrukdys. Net jei tai mėnulis – ji vistiek bėgs.

Sunita S. Williams, viena žymiausių šių laikų NASA astronaučių moterų (tiesa, jau veteranė) mėnulį ne tik tyrinėjo, bet ir nusprendė nešvaistyti laiko vien tyrinėjimams.

Daily mail nuotr./Sunita S. Williams
Daily mail nuotr./Sunita S. Williams

Buvimas atvirame kosmose ir pasivaikščiojimai po mėnulį jai neatrodė kaip dideli iššūkiai.

Norėjosi kažko daugiau. Ji nusprendė bėgti. Ir ne šiaip pabėgioti, bet nubėgti maratoną.

Nors iš pradžių ši mintis pasirodė kaip nevykęs pokštas, bet pasirodžius registracijai į Bostono maratoną, Sunita užsiregistravo. 4 val. 23 min. ir 10 s. – oficialus jos laikas. Tai buvo pirmoji moteris, kuri iš orbitos, naudodamasi bėgtakiu, nubėgo maratoną. Mėnulyje.

Lietuva – bėgikų kraštas. Pasirodo – ir bėgikių

Taip. Lietuviai bėga daug. Ypač po nepriklausomybės atkūrimo. (Nežinia ar dėl to, kad pagaliau pajutome laisvę, o gal dėl to, kad tiesiog pradėjo formuotis sąmoningumas.) Net 9 mūsų šalies maratonininkai dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nors pirmieji teisę startuoti olimpiadoje iškovojo vyrai, bet paskutinį dešimtmetį stambiausiuose metų startuose matome daugiausia moteris.

S. Žiūros nuotr. /Živilė Balčiūnaitė
S. Žiūros nuotr. /Živilė Balčiūnaitė

Paskutiniu metu ypač ryškūs tapo Živilės Balčiūnaitės, Rasos Drazdauskaitės, Vaidos Žūsinaitės ar, žinoma, Dianos Lobačevskės veidai. Jos tapo jaunų, užsidegusių ir motyvuotų merginų ikonomis. Ir vos keletas dar senųjų Lietuvos lengvosios atletikos trenerių pamena tokias pavardes kaip Vilija Birbalaitė, kuri ne tik atstovavo Lietuvai TSR, bet ir visai neseniai (2000 m.) Hamburge įveikė maratoną per 2:36:13 ar Regina Čistiakova.

A. Pledžio nuotr/Lobačevskė, Drazdauskaitė
A. Pledžio nuotr/Lobačevskė, Drazdauskaitė

Lietuvos moterų nuo bėgimo nesustabdo net ir negalia. Viena žymiausių lengvaatlečių, silpnaregių lengvosios atletikos čempionė ir parolipinių žaidynių prizininkė Sigita Markevičienė negali matyti nei šiltų palaikančių veidų, nei gražių peizažų. Tačiau tai nesutrukdė jai tapti daugkartine nugalėtoja ir net pasaulio rekordininke. „Į bėgimą mane atvedė širdis. Veda iki šiol”, – sakė ji. Greičiausiai kaip ir mus visas.

„Danske Bank Vilniaus maratono“ org. nuotr./Vaida Žūsinaitė
„Danske Bank Vilniaus maratono“ org. nuotr./Vaida Žūsinaitė

Taip, tai tik kelios pavardės. Kyla klausimas: o kur dar? Kur tos drąsios moterys aukštai iškeltom galvom ir įraudusiais nuo vėjo ir kilometrų skruostais? Visur.

Dažnai jas sutiksi bėgančias palei Nerį, Vingio parke, miške. Jos yra. Ir jų skruostai įraudę ne tik nuo kilometrų ar šalto pavasario sniego, bet ir nuo tikėjimo tuo, ką daro.

„Panevėžio kraštas“ nuotr./Sigita Markevičienė
„Panevėžio kraštas“ nuotr./Sigita Markevičienė

O birželio 17 dieną jas sutiksi ir šalia Baltojo tilto. Čia laukia nauja 5 km trasa, daugybė grožio ir, svarbiausia, tikslas. Prisiminsime ne tik kaip teisingai kvėpuoti, kaip būti gražioms, bet ir sveikoms.

Ir, saugokitės Lietuvos keliai, keleliai ir takeliai, jos atbėga. Ir niekas joms nesutrukdys.

Prisijunk, palaikyk (net jei nesi moteris)! Daugiau informacijos www.moterubegimas.lt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų