Savaitgalį prasidėjusiame finaliniame čempionato ture užvirė įnirtinga kova dėl sidabro ir bronzos. Penktadienį Alytaus „Dzūkijos vandenis“ tik permainingos kovos 12:9 palaužė Lietuvos jaunimo rinktinę, o Kauno „Bebras“ 9:7 palaužė Elektrėnų „Žaibą“. Pergalę iškovoję alytiškiai sutvirtino poziciją kovoje dėl bronzos, o kauniečiai – dėl sidabro.
Tačiau viena stovykla čempionate gali būti rami: eilę metų Lietuvos čempionatuose dominuojanti Vilniaus „Baltic Amadeus“ komanda ir vėl spindi įvarčiais bei geležine gynyba – lygių vilniečiams Lietuvoje kol kas nėra, jie jau matuojasi aukso medalius ir ketina įvykdyti seną vandensvydininkų tradiciją – po apdovanojimų ceremonijos, laimėjus auksą, įmesti trenerį į vandenį ir taip „aplaistyti“ pergalę.
Šįkart – pokalbis su treneriu, kuriam gresia įmetimas į vandenį, vilniečių strategu – Nerijumi Papaurėliu.
– Nerijau, Lietuvos čempionatas eina į pabaigą. Kokios išvados po jo?
– Čempionatas – per trumpas. Visko reikia daugiau – rungtynių, komandų, žaidėjų, trenerių, teisėjų, baseinų... Tai neįvyks staiga, bet judėti ta kryptimi būtina.
– Tradiciškai jūsų treniruojami vilniečiai – absoliutūs lyderiai. Kas lemia tokį dominavimą?
– Ilgametis kryptingas darbas. „Parduotos vasaros“ stovyklose ir turnyruose, nuolatinė stipresnių varžovų paieška tarpusavio rungtynėms ir treniruotėms, žaidėjų meistriškumo augimas rungtyniaujant Lietuvos rinktinėse. Dabartinėje komandoje žaidžia net 6 kartų, skirtingo amžiaus grupių, žaidėjai. Juos nuolat reikia motyvuoti, neprarasti jų. O vandensvydyje tai nelengva užduotis, gal todėl ir trenerių turim mažai.
– Kas šiemet čempionate jus nustebino?
– Pirmame ture nustebino jaunimo rinktinė, kuri įveikė Elektrėnų komandą. Tikiuosi, kad antrame ture bus daugiau įdomių dvikovų.
– Kaip manote, ar Lietuvos čempionato lygis kyla?
- Manyčiau jog trypčiojame vietoje. Tie patys žaidėjai, tos pačios komandos ir varžybų sistema nesikeičia jau daug metų. Lietuvos vandensvydžio federacija planuoja keisti sistemą – žaisti išvykomis, tačiau trūksta baseinų, trenerių. Susidaro užburtas ratas... Tačiau reikia daugiau entuziazmo, optimizmo, visų grandžių pastangų ir, manau, pajudėsime pirmyn.
– Vandensvydis Lietuvoje išgyvena ankstyvą vaikystę. Ar sutinkat su šiuo teiginiu?
– Žiūrint, su kuo lyginsim. Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse esame tarp lyderių, o jei žvelgsime į pietus, čia jau kita situacija. Darbą pradėjo nauja federacijos vadovybė, tad, manyčiau, esam „perspektyvūs jaunuoliai“.
– Ko reikėtų vandensvydžiui, kad kiltų ir čempionato, ir Lietuvos rinktinės lygis?
– Geografijos plėtra – pagrindinis uždavinys. Pasikartosiu – reikia daugiau trenerių, žaidėjų, teisėjų, aktyvo. Vandensvydis turi ateiti į naujus ir jau seniau veikiančius Lietuvos baseinus. Kai bus kiekybė, kryptingai dirbant gerės ir kokybė. Reikia stiprinti ir esamus klubus: per keletą metų išryškėjo „nauja sena“ problema – daug 16-18 metų jaunuolių „dingsta“ iš vandensvydžio.
Reikia tobulinti varžybų sistemą, populiarinti mūsų sportą visais įmanomais būdais. Nacionalinę rinktinę atkūrėm prieš keletą metų. Branduolys yra neblogas, jaunimo irgi yra – 2017 m. jaunimo rinktinė po 6 metų pertraukos grįžo į Europos oficialius turnyrus. Rinktinei reikia užtikrinti profesionalesnį paruošimą, daugiau turnyrų, stovyklų su stipriais varžovais. Iššūkiai nėra menki – prireiks daug darbo, kantrybės ir lėšų.
* * *
Finalinės Lietuvos vandensvydžio čempionato kovos vyksta Elektrėnų baseine. Savaitgalį žaidžiami paskutiniai susitikimai, po kurių ir paaiškės, kas užlips ant nugalėtojų pakylos. Po pirmo čempionato turo aiški čempionato favoritė – daugkartinė šalies čempionė – Vilniaus „Baltic Amadeus“ komanda, savo sąskaitoje turinti 8 taškus. Daugiausia galimybių laimėti sidabrą šiuo metu turi Kauno „Bebras“, bronzą – Alytaus „Dzūkijos vandenis“.
