Beveik 400 kubinių metrų smėlio atvežė 30 sunkvežimių. Smėlio sluoksnis – apie 35-40 centimetrus, jos temperatūra – virš 30 laipsnių šilumos. 1200 kvadratinių metrų ploto grindys – šildomos, todėl smėlis šiltas net kai už lango 20 laipsnių žemiau nulio.
Vos per mėnesį (vienu metu dirbo 14 žmonių) įrengtos arenos sienos dekoruotos džiunglių, pietietiško baro vaizdais. Joje veikia dušai, persirengimo kabinos, baras.
Smėlio areną atidarė būrelis bendraminčių, prieš metus susižavėjusių paplūdimio tinkliniu. Tačiau arenoje galima žaisti ne tik šį, bet visus kitus paplūdimyje žaidžiamus žaidimus – futbolą, badmintoną.
„Klimatas Lietuvoje nepalankus paplūdimio tinkliniui. Juo ir kitomis paplūdimio pramogomis galima mėgautis labai trumpai – tik vasarą, o ir visos tam tinkančios vietos dažniausiai būna užimtos. Todėl su bendraminčiais ir nusprendėme užpildyti šią spragą“, – pasakojo uždaros smėlio arenos „Rio“ direktorius Linas Matulaitis.
Tinklinio aikštės – ir Nemuno saloje
Pirmąjį simbolinį mačą sužaidė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, garsėjantis kaip krepšinio gerbėjas, ir ryškiausios Lietuvos paplūdimio tinklinio žvaigždės, pernai tapusios Pasaulio jaunimo čempionėmis, – Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė. Profesionalios sportininkės vėliau dalyvavo ir parodomajame turnyre.
Ieva ir Monika neslėpė susižavėjimo „Rio“. Nors panaši veikia ir Vilniuje, antroji šalyje uždara smėlio arena turėtų prisidėti prie patrauklaus ir azartiško žaidimo populiarinimo Lietuvoje, nes mūsų šalyje klimatas – nepalankus šiai sporto šakai.
A.Kupčinskas prisipažino dažniau į rankas paimantis krepšinio kamuolį, tačiau ne kartą yra žaidęs ir tinklinį. „Atsibosta krepšinis. Kartais norisi ir kitokio sporto. Žaidžiant ant smėlio dirba kiti raumenys“, – svarstė Kauno vadovas. Jis atskleidė, kad kelios tinklinio aikštelės vasarą turėtų atsirasti ir Nemuno saloje.
Rektorius dovanojo 1000 litų čekį
Arenos strateginiu partneriu pristatomo A.Stulginskio universiteto (ASU) rektorius Antanas Maziliauskas, kurio sūnus Andrius taip pat prisidėjo prie „Rio“ arenos įrengimo, pasidžiaugė, kad „universitete diegiamos verslumo programos veikia“.
„Mes vykdome daug jaunimo verslumo skatinimo programų, todėl džiugu, kad jos veikia. Jaunimas realizuoja savo idėjas“, – sakė A.Maziliauskas. Jis įteikė „1000 litų ateities čekį žaidimui smėlio arenoje. Juo galės pasinaudoti nauja ASU studentų atstovybė".
Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas palinkėjo, kad kuo daugiau apleistų angarų virstų smėlio arenomis.
Žvalgosi į Rio de Žaneiro olimpiadą
„Rio“ įkūrėjai juokauja, kad arenoje tikrai išaugs nauji Lietuvos paplūdimio tinklinio talentai, kurie dalyvaus 2016 m. Rio de Žaneiro vasaros olimpiadoje. „Todėl ir tokį pavadinimą pasirinkome. Norime, kad čia atėję žmonės pasijustų kaip Brazilijoje ar kitame Pietų krašte, kur visada šilta, visada gera nuotaika“, – šypsojosi L.Matulaitis.
Jo teigimu, paplūdimio tinklinis, visų pirma, – ne sportas, o labai maloni aktyvi pramoga, kuriai nereikia ypatingo fizinio pasiruošimo, įgūdžių, nėra jokio amžiaus cenzo. Jei nėra noro žaisti, suaugusieji atsipalaiduoja gulėdami ant šilto smėlio, bendraudami, gurkšnodami kokteilį, o vaikai – statydami smėlio pilis.
„Rio“ vyks ne tik sporto varžybos, bet ir linksmi vakarėliai. Arenoje vienu metu gali žaisti 6 komandos, o per vakarėlius sutilps apie tūkstantį žmonių. Ateities planuose – pirmasis Lietuvos paplūdimio tinklinio žiemos čempionatas.
